Beveik prieš metus man teko susidurti su „Sapphire HD 7790 Dual-X OC“ vaizdo plokšte. Plokštė buvo gana nebloga, bet šalia buvusi kelių mėnesių legenda „GTX 650 Ti Boost“ atrodė kur kas patrauklesnis variantas. Pastarajai dingus taip pat greitai, kaip ir buvo pasirodžius AMD susigrąžino lyderiavimą biudžetinių vaizdo kortų rinkoje.
Beveik prieš metus man teko susidurti su „Sapphire HD 7790 Dual-X OC“ vaizdo plokšte. Plokštė buvo gana nebloga, bet šalia buvusi kelių mėnesių legenda „GTX 650 Ti Boost“ atrodė kur kas patrauklesnis variantas. Pastarajai dingus taip pat greitai, kaip ir buvo pasirodžius AMD susigrąžino lyderiavimą biudžetinių vaizdo kortų rinkoje.
Šį kart susiduriu su praktiškai ta pačia vaizdo korta, tik turinčia pakeistą vardą, padvigubintą grafinės atminties kiekį, pakeltus dažnius ir kitokią aušinimo sistemą. Tai – ekonominės klasės „Sapphire Radeon R7 260X 2GB OC“ grafinė korta.
Tai geriausia „Sapphire“ siūloma „Radeon R7 260X“ modifikacija. Ji, lyginant su standartine AMD modifikacija, turi pakeltus darbinius dažnius ir pažangesnę aušinimo sistemą. Tiesa pastaroji yra kiek kuklesnė, nei buvo „HD 7790 Dual-X“ modelyje. Skirtingai nei kitose „papiktintose“ vaizdo plokščių versijose čia randame vos vieną ventiliatorių.
Testuoti tokią panašią kortą į praeitąją būtų išties neįdomu. Dėl to atnaujinote testų sistemą, senuosius žaidimus pakeitėme naujesniais. Tai padės išsiaiškinti, ar mažiau nei 400 litų kainuojanti vaizdo plokštė, kuri ypač dažnai sutinkama pigiausiuose žaidėjų kompiuteriuose vis dar turi pakankamai garo.
Pakuotė ir komplektacija
„Sapphire“ tapo nebeišskirtina gamintoja... Anksčiau ant jų produkcijos pakuočių matydavome karingai nusiteikusias moteriškaites, o dabar jų nebeliko :( Jos buvo pakeistos kur kas mažiau originaliu sprendimu – drakonu, kuriuos jau teko matyti ir ant MSI ir ant „Zotac“ plokščių, kiek giliau pasiknisę manau dar atrastume krūvą panašių pakuočių.
Galinėje dalyje – daug teksto aprašančio vaizdo plokštės savybes. 90 procentų visos informacijos gali būti pritaikyta bet kuriai „Radeon R7 260X“ versijai, o bent pusė jos tiktų bet kuriai naujai vaizdo plokštei, net ir jei tai būtų „nVidia“ gaminys. Taigi, jei nuspręsite skaityti aprašymą, kelioms minutes po to vaikščiosite nutaisęs „you don‘t say“ miną.
Jei apipavidalindama pakuotą „Sapphire“ supanašėjo su kitais gamintojais, tai komplektacijos klausimu išliko unikalūs ir nepakartojami. Priedų yra tiek, kiek tik galima sugalvoti jų įdėti. Dėžutėje slepiasi: vaizdo plokštė, instrukcijos, tvarkyklių diskas, lipdukas kompiuterio korpusui, DVI -> VGA adapteris, „Molex“ -> 6 pin VGA maitinimo adapteris bei „Crossfire“ tiltas.
Likite budrūs. Jei šiuos priedus kartu su plokšte gavau aš, tai dar nereiškia, kad gausite ir Jūs. Lietuvoje yra labai paplitusios „Tray“ ir „Lite“ vaizdo plokštės, siūlančios mažesnę komplektaciją, arba pardavinėjamos išvis be jos. Minėtuosius priedus gausite tik „Full“ komplektacijos modelyje.
Specifikacijos
Pagrindinė kiekvienos vaizdo plokštės detalė yra jos grafinis branduolys. „Radeon R7 260X“ gali pasigirti vienu naujausių AMD kūrinių – „Bonaire“ lustu. Jis buvo pristatytas prieš pusantrų metų, tačiau po to laiko kompanija suspėjo pristatyti tik „Hawaii“ branduolį. Visos kitos AMD naujienos buvo tik seni pervadinti, arba minimaliai pakeisti produktai.
HD7790 debiuto laikais „Bonaire“ lustas buvo pažymimas kaip tas, kuris slepiasi ir „Xbox One“ konsolėje. Prasisklaidžius juoką keliantiems mitams, kad dėl šios priežasties geriau bus optimizuoti žaidimai, šis nieko nereiškiantis sutapimas buvo pamirštas.
„Radeon R7 260X“ plokštėje 2,08 milijardų tranzistorių turinčio „Bonaire“ branduolio galimybės atskleidžiamos visame gražume. Čia yra 896 „Shader“ procesoriai, 16 ROP bei 56 tekstūrinių vienetų, o tai jau yra šio kristalo limitas. Branduolio dažnis standartinėje R7 260X kortos versijoje yra 1100 MHz, tačiau „Sapphire“ inžinieriai jį pakėlė iki 1150 MHz.
Pagrindinis patobulinimas, lyginant su „HD 7790“ plokšte, tai naujoje „R7 260X“ esantys 2 GB grafinės atminties. Ji turi 128 bitų pločio magistralę, kurios pralaidumas siekia 105,6 GB/s. Grafinė korta gali pasigirti 1650 MHz dažniu dirbančia standartine GDDR5 atmintimi, tad efektyvusis jos dažnis yra net 6600 MHz. Standartinė plokštės versija pasiekia šiek tiek žemesnį 1625 MHz greitį.
Ieškantiems būdų sutaupyti siūlyčiau vengti pigesnių 1 GB grafinės atminties turinčių vaizdo plokščių. Ir ne tik dėl to, kad toks atminties kiekis šiuolaikiniuose aidimuose gali stipriai apriboti grafikos nustatymų kėlimą aukštyn. Šios vaizdo plokštės yra pavadinimą pakeitusios „HD 7790“, o tai reiškia, kad jų darbiniai dažniai bus mažesni, nei tikrųjų „R7 260X“ versijų. Na ir galiausiai jų kainos skiriasi labai mažai, ne taip, kaip buvo su 1 ir 2 GB versijomis „HD 7790“ plokščių linijoje.
Detalus žvilgsnis
„Sapphire“ mėgsta grožį, tad pasistengė, jog jų „R7 260X“ modifikacija atrodytų nepriekaištingai. Plokštėje vyrauja solidus juodas dizainas, kuris turėtų tikti prie daugelio sistemų. Lyginant su seniau išmėgintomis „Sapphire“ vaizdo plokštėmis, šioji yra kur kas konservatyvesnė, tačiau dailios formos neleidžia jai tapti nuobodaus dizaino snobe.
Plokštė yra 21,5 centimetro ilgio ir turi dviejų aukštų dydžio aušinimo sistemą. Dėl to suderinamumo su standartiniais kompiuteriais problemų neturėtų kilti.
Gale randamos keturios jungtys – dvi DVI bei po vieną „Display Port“ ir HDMI prievadą. Tipiškas AMD standartas. Vaizdo plokštė turi galimybę vaizdą matyti žaidimo vaizdą trejuose ar net keturiuose ekranuose vienu metu. Tik didžiausia bėda yra tai, kad naujesniems žaidimams tokioje konfigūracijoje jai paprasčiausiai nepakaks brutalios galios.
„Sapphire Radeon R7 260X OC“ turi identiško dizaino montažinę plokštę ir seniau išbandytam „HD 7790 Dual-X“ modeliui. Kaip ir ankstesnėje plokštėje parinkta akiai patraukli juoda spalva. Smagu matyti, kad „Sapphire“ atsikratė ne tokių patrauklių mėlynos spalvos grafinių kortų.
Montažinės plokštės dizainas yra pakankamai paprastas – viduryje yra nedidukas 160 mm2 ploto, 28nm technologija paremtas „Bonaire“ grafinis branduolys. Aplink jį išdėstyti keturi grafinės atminties lustai.
Pastarųjų gamyba pasirūpino bene populiariausia tokių sprendimų tiekėja „Hynix“, kurios autoritetas yra pakankamai neblogas. Iš jų galime tikėtis aukštų dažnių kėlimo galimybių.
Montažinės plokštės gale yra likę pakankamai nemažai nepanaudotos vietos. Išanalizavus plokštės struktūrą iškilo klausimas, kodėl manoji vaizdo plokštė yra tokia ilga?
Aušinimo ir maitinimo sistemos
Žinodamas kad pagrindinis aušintuvo elementas yra radiatorius ir svarbiausias dalykas yra jo struktūra niekada neteikiau pirmenybės vaizdo plokštėms turinčioms daugiau ventiliatorių. „Sapphire“ sugebėjo man įrodyti kad smarkiai klydau.
Plokštėje dirba vos vienas 80 milimetrų ventiliatorius, kurį gamino „FirstD“. Žvelgiant iš teorinės pusės daugiau ventiliatorių turinčios vaizdo plokštės sugeba palaikyti tokį patį oro pralaidumą, skleisdamos mažiau triukšmo. Praktiškai „Sapphire R7 260X“ yra tokia tyli, kad jai antras ventiliatorius yra praktiškai nereikalingas.
Taigi vienas ventiliatorius nėra blogis. Tačiau pastebėjau įdomų dalyką – vieną ventiliatorių turinčios vaizdo plokštės turi mažesnio dydžio radiatorių, nei dviem ventiliatoriais apginkluotos ekonominės klasės grafinės kortos. „HD 7790 Dual-X“ ir „HD 7770 Vapor-X“ taip pat buvo vėsios ekonominės klasės vaizdo plokštės, bet vieną ventiliatorių turinčios „R7 260X“ radiatorius yra pastebimai mažesnis. Iš kitos pusės dideli radiatoriai minėtosioms plokštėms buvo visiškas „overkill‘as“.
Svarbiausia jog išsirinktoji plokštė turėtų ne vienalyčio aliuminio radiatorių, o sudarytą iš varinių šilumos vamzdelių ir aliumininių plokštelių. Nuotraukoje vamzdeliai gali pasirodyti labai stori, tačiau taip nėra – tiesiog pats aušintuvas yra labai mažas. Ir vis dėl to mažai kaistančiai „R7 260X“ plokštei jo siūlomų savybių turėtų pilnai pakakti.
Ekonomiškai nedidelio 115 W TDP reitingo vaizdo plokštei pakanka vienos šešių kontaktų maitinimo jungties. Net jei naudojate seną maitinimo bloką, neturintį tokios jungties, Jums padės pridedamas adapteris.
Grafiniam procesoriui energija tiekiama keturių fazių maitinimo sistema, kai standartinė „Radeon 260X“ versija turi identišką analogą. Maitinimo sistema yra apsaugota pakankamai kuklaus dydžio radiatoriuku, tiesa didesnis jau būtų net ir nereikalingas. Operatyvinės atminties maitinimui paskirtas vienas droselis. Trumpiau tariant plokštė maitinama pagal 4+1+1 schemą.
Testų metodika
Žaidimų testuose – visiškai nauja platforma kurios širdis ir pagrindinė atnaujinimo priežastis yra „Core i5 4690K“ procesorius. Mes pakeliame kepurę prieš senąjį „Core i5 2500K“ ir dėkojame už puikų darbą.
Naujoji Games.lt vaizdo plokščių testų sistema atrodo taip:
- „Intel Core i5 4690K“ @4,7 GHz procesorius
- „AsRock Z87 Extreme 4“ motininė plokštė
- 2 x 4 GB „Patriot G2 series“ DDR3 RAM @ 1333 MHz; CL9
- „OCZ PPC Silencer“ 750 W PSU, „80+ Gold“
- „NZXT Phantom 530“ korpusas
- „Transcend SSD 740“ 256 GB SSD
- „WD Caviar Blue WD10EALX“ 1 TB HDD
- „Samsung“ „Full HD“ monitorius
- „Windows 7 Ultimate 64bit“
Nuo šiol nebetestuosime žaidimų žemose rezoliucijose. Juk šiais laikais žemesnė nei „Full HD“ rezoliucija sutinkama nebent nešiojamuosiuose kompiuteriuose.
Taip pat buvo visiškai atnaujintas ir testuojamų žaidimų sąrašas. Čia randame karščiausius ir labiausiai vaizdo plokštę apkraunančius 2013–2014-ųjų metų žaidimus. Iš ankščiau bandytų žaidimų išliko vos trys projektai, o visi kiti – šviežienos.
Išbandę daugiau vaizdo plokščių jas palyginsime tarpusavyje. Daromų testų kiekis gali augti ir jis tikrai nemažės.
Testai
Sintetiniuose testuose kaip ir prieš tai naudosime „3Dmark“ bei „Unigine Heaven“ programas. Tik aišku dabar naudosime naujausias jų versijas. Taip pat pridėjome ir vieną naujovę – „Cinebench R15“ testą, skirtą „OpenGL“ tekstūrų apdorojimo spartai.
Žaidimų testuose, kaip ir minėjau, naudojame tik „Full HD“ rezoliucija ir maksimalius grafikos nustatymus, įskaitant ir „Antialiasing“ sistemą, kurioje nustatėme labiausiai apkraunančią konfigūraciją, kuri būtų suderinama tiek su AMD tiek su „nVidia“ plokštėmis.
Plokštė yra pakankamai gera, jog leistų mėgautis naujausias žaidėjų kūrėjų produktais. Galite pastebėti, jog tokie žaidimai kaip „Metro: Last Light“ sukosi taip lėtai, jog buvo praktiškai netinkami žaismui. Visa bėda buvo SSAA filtre, kuris ryja pakankamai nemažai resursų. Jį išjungus ir norint išlaikyti 30 FPS veikimo greitį mažinti kitų nustatymų neprireiktų arba prireiktų minimaliai.
Nors dabartiniai žaidimai plokštėje veikia gerai net ir aukštais nustatymais, tačiau yra arti ribos, kurią peržengę to daryti nebegalės ir teks rinktis ko atsisakyti. Tai yra visiškai suprantamas dalykas – plokštėje kainuojančioje vos kiek daugiau nei 400 litų kažko daugiau tikėtis nereikėtų, norint aukštus nustatymus išlaikyti ilgiau reikia skirti bent dvigubai didesnes investicijas.
Aušinimo ir energijos suvartojimo testai
Norėdami išbandyti kiek plokštė gali įkaisti įsijungėme „Furmark“ programėlę ir paleidome 15 minučių testą. Kambaryje esant 18 laipsnių temperatūrai plokštė įkaito iki 74 laipsnių, kas yra visai neblogai. Realiose situacijose temperatūros yra dar mažesnės – žaidžiant „Grid: Autosport“ vaizdo plokštės temperatūra tesiekė kuklius 65 laipsnius. Neapkrautos grafinės kortos temperatūra siekia 28 laipsnius.
Visi rezultatai buvo pasiekti esant automatinei apsukų valdymo sistemai. Visą laiką buvo išlaikyta ypač tylus veikimas, o neapkrauta „Sapphire R7 260X OC“ yra išvis negirdima. Plokštė dirbo tyliau negu nei du ventiliatorius turėjusios „HD 7770“ bei „HD 7790“, kas yra neįtikėtina.
„Furmark“ teste vaizdo plokštės elektros sąnaudos siekė 100–115 W, „Grid: Autosport“ žaidime jos buvo šiek tiek mažesnės (75–85 W). Na o atliekant kasdieninius darbus plokštė neturėtų „srėbti“ daugiau nei 6 W energijos.
Teigti, kad plokštės energijos sąnaudos yra blogos neturime teisės – galios ir energijos sąnaudų santykis yra geras, jai pakaks praktiškai bet kokio maitinimo bloko. Bet pažiūrėjus į tiesioginius konkurentus iš „nVidia“ pusės tenka tik paploti konkurentams. Jos „GTX 750“ modelio, teikiančio panašią spartą ir orientuoto į tą patį vartotojų ratą TDP reitingas yra daugiau nei du kartus mažesnis ir siekia vos 55 W.
Išvados
Pabaigai pasakysiu, jog „Sapphire Radeon R7 260X“ yra tinkama žaidimams. Negalės ji paleisti visų naujausių žaidimų aukščiausiais nustatymais ir su visais galimais filtrais, bet atsisakius bent pastarųjų dauguma žaidimų veiks virš aukštesnės nei 30 FPS ribos. O jei ir to negana norint, jog žaidimai veiktų sklandžiai, atsisakykite didžiausios kokybės šešėlių ar papildomų vandens atvaizdavimo efektų.
Be jokios abejonės reikalavimų sąrašas bėgant laikui tik didės ir tuoj matysite, kad galite sau leisti tik vidutinius grafinius nustatymus. Tačiau nesistebėkite – taip ir turi būti, juk sumokėję vos 400 litų neturite teisės reikalauti kažko daugiau.
Gera vaizdo plokštė yra ta vaizdo plokštė, kuri demonstruoja gerą kainos ir našumo santykį, lyginant su konkurente iš konkurentų pusės. Tiesioginis konkurentas „R7 260X“ modeliui „nVidia“ produktų gamoje yra „GeForce GTX 750“. Šioji plokštė kainuoja panašią sumą ir kartu demonstruoja panašią spartą. Galutinis pasirinkimas gali būti nulemtas nebent tokių detalių kaip AMD siūlomas „Mantle“ palaikymas ar „nVidia“ ekonomiškumas.
Identiškos plokštės šiajai Lietuvos parduotuvėse bent jau apžvalgos talpinimo akimirką nerasime. Artimiausias variantas būtų arba nespartinta „Sapphire“ versija su prastesniu aušintuvu (420 Lt), arba versija su tokiu pat aušinimu 1 GB dydžio grafine atmintini ir automatiškai žemesniais dažniais (375 Lt).
Iš kitų gamintojų produkcijos kaip pagrindines alternatyvas būtų „Asus“ bei „Gigabyte“ modelius. Jie, kaip ir „Sapphire R7 260X OC“ turi nestandartines aušinimo sistemas bei 2 GB atminties. Sumokėjus vos kiek daugiau nei 400 litų galima rasti 2 GB versijų su nestandartine aušinimo sistema. Už tą pačią 400 litų sumą dar galėsime pasirinkti paspartintą „Gigabyte“ versiją (kurios dizainas nėra labai gražus) arba nespartintas kitų gamintojų plokštes.
Pagrindinis „Sapphire“ plokštės privalumas yra ypač tylus veikimas, kuris kaip iš vieno ventiliatoriaus vaizdo plokštės, pranoko visus mano lūkesčius. Temperatūros taip pat išliko žemos, tiesa to galima tikėtis iš visų vaizdo plokščių turinčių nestandartinį aušinimą. Pakelti dažniai bei gražus dizainas taip pat yra stiprioji šios plokštės pusė.
Pirmasis plokštės trūkumas būtų tai, kad Lietuvoje „Sapphire“ šiuo metu nesiūlo identiško modelio, tad norintiems jį įsigyti reiktų labiau pasistengti. Lietuvoje ir ypač ekonominės klasės modeliuose yra populiaru rinktis pigiausią pasirinkto modelio versiją, ar bent pigiausią ir turinčią nestandartinį aušinimą. Besivadovaujantys tokiu principu „Sapphire R7 260X“ plokštės tikrai nenusipirks, kadangi jų kainos yra šiek tiek didesnės. Ir galiausiai, kaip kiekvieną kartą, turime papeikti „Sapphire“ už dviejų metų garantiją, kadangi dauguma konkurentų užtikrina, kad jų produktai nepriekaištingai veiks trejus metus.
