„Xigmatek“ pasaulyje gerai žinoma kaip pigiųjų aušintuvų ir ypač kaip prieinamų korpusų gamintoja. Be šių produktų kompanija siūlo ir aukštesnės klasės korpusus, maitinimo blokus bei įvairius smulkius priedus stacionariesiems kompiuteriams. 
„Xigmatek“ pasaulyje gerai žinoma kaip pigiųjų aušintuvų ir ypač kaip prieinamų korpusų gamintoja. Be šių produktų kompanija siūlo ir aukštesnės klasės korpusus, maitinimo blokus bei įvairius smulkius priedus stacionariesiems kompiuteriams.
Nors plačiajame pasaulyje „Xigmatek“ gaminiai yra labai dažnai linksniuojami, tačiau Lietuvoje jie nėra tokie populiarūs, kadangi ant kiekvienos parduotuvės lentynos nerasi. O gaila – globalaus pripažinimo sulaukusi nebrangi jų produkcija tikrai būtų populiari mūsų šalyje.
„Xigmatek“ pradėjo bendradarbiauti ir su viena geriausių nebrangius aušintuvus gaminančių kompanijų – „Scythe“. Atsižvelgiant į stiprius „Scythe“ gaminius, į puikiai atrodančius „Thermalright“ ar „Prolimatech“ vardais ženklinamus produktus, tenka pripažinti, kad Japonai tikrai moka kurti gerus aušintuvus. Du pirmieji „Scythe“ ir „Xigmatek“ bendradarbiavimo vaisiai bus išbandyti šiame teste.
Net trys „Xigmatek“ aušintuvai pasiekė karinę Games.lt geležies testavimų bazę. Mes turime beveik visus Europoje prieinamus „Xigmatek“ „tower“ tipo aušintuvus – pradedant paprasčiausiu, vos 70 litų kainuojančiu „Loki II“ ir baigiant įspūdingą išvaizdą demonstruojančiu „Night Hawk – Frostbourne Edition“. O tarp jų įsiterpę yra ir vidutiniokas „Gaia II“.
„Xigmatek Loki II“
Po kolegos surengto aštuonių procesorių aušintuvų labai kreivai žiūrėti į mažuosius 92 mm aušintuvus. Ten dalyvavęs bene kiečiausias mažas aušintuvas „Noctua NH-U9B SE2“, kainuojantis 200 litų, gavo į kaulus nuo žymiai pigesnių 120 mm sprendimų, kurių pasiekiamos temperatūros būdavo žymiai mažesnės.
Kitas dalykas, dėl ko man nepatinka mažyliai yra jų ventiliatoriai. Norint pasiekti pakankamą oro pralaidumą jiems tenka suktis žymiai greičiau. Pavyzdžiui maksimalus jų greitis siekia 2000–3000 apsukų per minutę, kai 120 mm ventiliatoriams pakanka vos pusės sukimosi intensyvumo. Rezultatas? Tylesnis veikimas.
Tiesa yra situacijų, kai niekas neklausia, ar mes norim tokio aušintuvo ar ne. Ne paslaptis, kad Lietuvoje yra populiarūs kompiuterių korpusai – „brudai“, kainuojantys po 50 litų. Norint įmontuoti nestandartinį aušintuvą reiktų rinktis ypač mažo aukščio gaminių. Tada belieka pasitenkinti silpnesniais mažaisiais modeliais, galinčiais netenkinti spartintojo poreikių. Tai kuris čia sakė, kad nuo korpuso kompiuterio veikimo greitis nepriklauso?
Pakeisti mano nuomonę apie mažylius suteikiu šansą ką rik išleistam „Xigmatek Loki II“ aušintuvui.
Pirmosios kartos „Loki“ aušintuvas buvo tarp populiariausių mažųjų aušintuvų visame pasaulyje, net neabejoju, kad „Xigmatek“ išleisdama naują modelį tikisi išlaikyti sėkmingus pirmtako pardavimus. Juolab, jog šito modelio gamyba rūpinasi aukščiausios reputacijos Japonų kompanija „Scythe“.
Miniatiūrinis aušintuvas yra paprastas kaip trys kapeikos. 330 gramų radiatorius sudarytas iš aliuminio plokštelių ir trijų paprastų nenikeliuotų šiluminių vamzdelių. Pastarieji yra įprasto šešių milimetrų skersmens bei išraityti į standartinę U formą. „Xigmatek“ pasirūpino kad procesorius tiesiogiai kontaktuotų su šiluminiais vamzdeliais, be jokių papildomų plokštelių.
Ir didžiausią nerimą man keliantis dalykas yra ventiliatorius. Oranžinis septynių sparnelių ventiliatorius vizualiai atrodo gerai ir priežasties nerimauti nesukelia. Bet paskaičius specifikacijas ir pamačius maksimalų 2800 apsukų per minutę tiesiog pasišiaušia plaukai. Nepriklausomai nuo guolių rūšies ar ventiliatoriaus dydžio toks sukimosi greitis turėtų kelti nemažai triukšmo. Bet teisiu ne aš, nuteis arba išteisins decibelų matuoklis.
Pagrindiniai konkurentai šiam „Lokiukui“ yra „Arctic Freezer 11“, „Cooler Master Hyper 103“, „Deepcool Ice Edge 400 FS“, „Thermaltake Contact 21“ ir be abejo pačios „Scythe“ sau pasigamintą „Katana 4“. Ir jeigu naudojate ne ypatingai ankštą korpusą dėmesį gali sugundyti didesni modeliai, tokie kaip „Deepcool Gammax S40“, „Cooler Master T4“ ar „Zalman CNPS10X“.
„Xigmatek Gaia II“
Apie „Xigmatek Loki II“ galimybes rašiau pakankamai abejingai, nors aišku testai gal būt parodys visai ką kitą. Jei jau spėjau atgrasyti nuo 92 mm aušintuvų ir sudominau pigiausiais 120 mm modeliais, „Gaia II“ gali pasirodyti kaip visai tinkamas sprendimas nebrangiai sistemai vėsinti.
„Gaia II“ aušintuvas tiek vizualiai, tiek techniškai yra toks panašus į „Loki II“, kad net norisi jį vadinti tiesiog padidinta pastarojo versija. Jei ne akivaizdūs 92 ir 120 mm ventiliatorių skirtumai ir šiek tiek kitokia plokštelių forma. Iš nuotraukų atskirti šiuos du modelius be minėtųjų detalių būtų labai sunku.
Kaip ir minėjau visas radiatoriaus išdėstymas yra labai panašus į „Loki II“ aušintuvą. Viskas tas pats tik padidintoje versijoje. Net ir šiluminiai vamzdeliai, kurių dydis ir forma yra identiški pirmajam aušintuvui yra tiesiog padidinti – vietoj 6 mm storio vamzdelių randame 8 mm analogus. Ne nuostabu, kad gamyba buvo patikėta tai pačiai kompanijai – „Scythe“.
Kaip ir daugelio pigiųjų nedidelės masės aušintuvų, „Gaia II“ šiluminiai vamzdeliai turi tiesioginį kontaktą su pačiu procesoriumi.
12 centimetrų dydžio ventiliatorius sukasi vidutiniu 800–1500 apsukų per minutę greičiu. Tai darydamas jis skleidžia 16–24 decibelų triukšmą, tad galime tikėtis ausiai malonaus veikimo. Dirbdamas maksimaliu intensyvumu jis sukuria 56,1 CFM oro srautą ir 1,57 mm H2O oro slėgį. Ventiliatoriuje naudojami skystieji slydimo guoliai, kurie pasižymi pakankamai kukliu 40000 valandų ilgaamžiškumu.
Pagrindinių konkurentų yra tiesiog begalybė. Pirmais numeriais eina „Cooler Master Hyper 212 Evo“ ir „Thermalright True Spirit“, taip pat negalima pamiršti ir „Enermax ETS T40“, „Scythe Kotetsu“, „Silverstone Argon AR01“, „Prolimatech Basic 65“, „Thermaltake NiC F3“, ar Zalman CNPS11X Performa. Praktiškai kiekviena aušintuvus gaminanti kompanija turi savo atstovą šiame kainų segmente.
„Xigmatek Night Hawk – Frostbourne Edition“
Gerai užteks paprasčiausių ir kuklių aušintuvų. Reikia ko nors smagesnio, gražesnio, prašmatnesnio ir be abejo brangesnio. „Xigmatek Night Hawk – Frostbourne Edition“ bus pats tas. Šio aušintuvo išskirtinumas – jis yra grakštus ir baltas kaip sniegas.
Kompanijos gamoje yra kitas labai panašus aušintuvas – „Dark Knight – Night Hawk Edition“ (tamsusis karys – nakties žvėries serija, wow). Kaip matote pavadinimas skamba labai painiai, o pamačius kad „Night Hawk“ šiame aušintuve perėjo į kitą pavadinimo pusę gaunasi visiška košė makalošė. Iškart pastebimas skirtumas yra tas, jog pastarasis „košė makalošė“ yra nudažytas juoda spalva. Yra ir daugiau skirtumų, bet apie juos pakalbėsime keliomis pastraipomis žemiau.
Abu aušintuvai turi identiškos struktūros radiatorius. Juose, kaip ir „Gaia II“ aušintuve randami trys aštuonių milimetrų storio šiluminiai vamzdeliai. „Naktinio žvėries“ aušintuvo dimensijos yra taip pat visiškai identiškos „Gaia II“ modeliui, o masė netgi šiek tiek mažesnė (406 gramai vietoj 460). Visa tai matosi vizualiai – pastarojo aušintuvo plokštelės yra žymiai mažesnės. Tai leidžia šiek tiek suabejoti baltojo aušintuvo galimybėmis prieš žymiai pigiau kainuojantį „Gaia II“.
Tačiau neapsigaukime vien išvaizda. „Night Hawk – Frostbourne Edition“ yra pagamintas visai kitos kompanijos, nei „Scythe“ gaminamas „Gaia II“. Tai reiškia kad turime su skirtingomis technologijomis dirbančias kompanijas, tad kad ir kokie panašūs techniniai duomenys, jie neužtikrina identiško našumo.
Kaip ir praeituose aušintuvuose, taip ir šiame variniai šiluminiai vamzdeliai turi tiesioginį kontaktą su centriniu procesoriumu. Tai pats didžiausias ne baltos spalvos plėmas visame aušintuve.
Baltas „Night Hawk – Frostbourne Edition“ ventiliatorius sukasi 800–1400 apsukų per minutę greičiu. Pasiekiamas 60 CFM oro pralaidumas bei 1,86 mm H2O statinis slėgis. Ventiliatorius prie radiatoriaus kabinamas nebe geležinėmis vielomis, o guminiais laikikliais, kurie turėtų padėti išvengti galimo vibravimo.
Ventiliatorius yra pagrindinis techninis skirtumas tarp „Frostbourne Edition“ ir „Dark Knight“ aušintuvų. Iš karto galima pastebėti, kad skiriasi jų išvaizda, o kartu ir aerodinamika. Juodčkio ventiliatorius sukasi greičiau, bet kartu ir garsiau, pasiekdamas 1000–2200 apsukų per minutę greitį. Aukštesnioji riba yra ypač aukšta, todėl su tokiu greičiu besisukančiu malūnu dirbti būtų ne pats didžiausias malonumas.
Nors šioje kainų grupėje yra galybė panašios struktūros ir galimybių aušintuvų. Tačiau tiesioginiais konkurentais galime įvardinti tik tris – „Enermax T40 White Cluster“, jo mažesnę versiją „Lepa LV12-W“ ir „Phanteks PH-TC12DX“. Kaip ir „Night Hawk – Frostbourne Edition“, šie aušintuvai yra visiškai balti. Visi jie atstovaują tą pačią svorio grupę, dėl to ir aušinimo savybės, labai grubiai šnekant, yra daugmaž vienodos.
Testai
„Xigmatek“ procesorių testavimui pirmą kartą naudosime visiškai naują platformą. Jos širdis – naujasis „Intel Core i5 4670K“ procesorius. Su juo kartu į trasą žengė ir nauja „AsRock“ motininė plokštė.
Norime padėkoti ištikimajam „Intel Core i5 2500K“ už puikią ir ilgą tarnystę Games.lt labui. Atsiprašau už kaitinimą pigiaisiais aušintuvais, dideles įtampas, keiksnojimus kam nors deramai neveikiant ir visą kitą. Kad ir kas ten buvo, tu buvai ir vis dar esi nuostabus.
Taigi naudojame visiškai atnaujintą testų platformą:
- „Intel Core i5 4690K“ @ 4,7 GHz 1,33 V
- „Asrock Z87 Extreme 4“
- 2*4 GB „Patriot G2 Series“ RAM
- „Transcend SSD 740“, 256 GB
- „WD Caviar Blue“, 1 TB
- „NZXT Phantom 530“ korpusas
- „OCZ/ PC Power & Cooling Silencer MKIII 80+ Gold“ 750 W PSU
4,7 GHz greičiu dirbantis procesorius , naudojant stipriausius testus galėtų per kelias sekundes į šipulius suskaldyti net ir paties greičiausio procesoriaus ambicijas ir aušinimo našumas būtų matuojamas sekundėmis per kurias pasiekė kritinę ribą. Taigi aušintuvams duosime pakankamai nesunkų „Aida Extreme“ CPU testą.
Ankstesnioji procesorių matavimo metodika buvo šiek tiek paini. Mes matavome kiek skiriasi kambario ir procesoriaus temperatūros, tad rezultatai sunkiai leido suprasti, ko galima tikėtis iš aušintuvų. Dabar temperatūros standartu pasirinkome 25 °C temperatūrą ir prie galutinio rezultato pridedam/ atimam tiek, kiek kambario temperatūra skyrėsi nuo mūsų etalono. Pavyzdžiui jei kambaryje yra 22 laipsniai šilumos, o mes užfiksavome 67 °C, tai į lentelę rašysime 70 °C. Tai leis sulyginti aušintuvų, testuotų skirtingomis aplinkos sąlygomis galimybes.
Visi korpuso ventiliatoriai temperatūrų testų metu dirba pilnu pajėgumu, o matuojant triukšmingumą jie yra išjungiami. Kadangi naudojame pusiau pasyvų maitinimo bloką, o vaizdo plokštė testuojant procesorių aušintuvus būna išimta, tad vienintelis garsą skleidžiantis dalykas yra procesoriaus aušintuvas.
Atrodo visa teorija jau susakyta. Taigi mums pavyko pasiekti tokius aušinimo našumo bei triukšmingumo rezultatus:
Išvados
Rintis „Loki II“ ar investuoti į bet kurį kitą 92 mm aušintuvą siūlau tik tokiu atveju, jeigu turite pigų kompiuterio korpusą, kuris yra neįgalus aušinimo sistemų modernizavimo klausimu. Retais atvejais jis tiks mažo formato kompiuteriams, nors juose geriau montuoti horizontaliuosius aušintuvus.
Visais kitais atvejais siūlau dėmesį sutelkti į didesniuosius aušintuvus. Geriausias sprendimas tarp aušinimo našumo ir kainos – mažiausi 120 milimetrų „toweriai“, tokie kaip „Gaia II“. Toks sprendimas tenkins tiek pradedančiuosius spartintojus, tiek tylios sistemos ieškančius vartotojus. Šio aušintuvo demonstruojami rezultatai nuteikė ypatingai maloniai.
Aušinimo savybėmis šiek tiek nuvylė „Night Hawk – Frostbourne Edition“ aušintuvas. Jis aušina praktiškai taip pat, kaip ir „Gaia II“ modelis, tačiau kainuoja žymiai daugiau. Mane tikrai sužavėjo dailus jo dizainas, bet kainos ir aušinimo našumo santykis yra kur kas prastesnis nei pačiuose pigiuose 120 mm aušintuvuose. Iš kitos pusės tokio našumo pakanka lengvo spartinimo mėgėjams, tad jeigu jums to pakanka ir negaila išleisti daugiau pinigų dėl išvaizdos, tai galite jį drąsiai rinktis.
Po „Balticmart“ žlugimo Lietuvoje įsigyti šiuos CPU aušintuvus yra ne pati lengviausia užduotis. Iki šiol čia buvo galima įsigyti „Night Hawk – Frostbourne Edition“, kuris kainavo 160 litų. „Gaia II“ ir „Loki II“ modeliai dar nebuvo spėję čia atvykti, bet nesunkiai buvo galima įsigyti pirmtakus, kurie kainavo atitinkamai po 100 ir 70 litų. Naujieji modeliai būtų kainavę maždaug tiek pat.
Kaip jau supratote, man geriausią įspūdį paliko „Gaia II“ aušintuvas. Jis siūlo gerą kompromisą tarp kainos, tylos ir aušinimo našumo. Išleisdami šiek tiek daugiau, kažko žymiai įspūdingesnio negausime, o šiek tiek sutaupę galime prarasti daug. Taigi šį modelį drąsiai galime vardinti kaip redaktoriaus pasirinkimą.
Kas slypi dėžutės viduje?
Kaip matote nuotraukose, FK1 pelytės įpakavimas pasižymi subtilumu, elegantiškumu – nieko ekscentriško ar prabangaus... Kaip tuo mėgsta girtis „SteelSeries“, „Mad Catz“ ar „Razer“, kur visų produktų dėžutės atrodo išmargintos nelegaliais aliejiniais dažais, parvežtais tiesiai iš Kubos. Aišku, tuo pačiu, įpakavimo atžvilgiu laimi ir „Mionix“ („Avior“ gamintoja), nes FK1 pelytei išlaisvinti prireikė nemažai laiko ir jėgos, kol ją išgelbėjau iš plastmasinių „gniaužtų“... Bet dėl tokio mažo nesusipratimo šios pelės įvertinimas nė kiek nemažėja.
Be pačio produkto, dėžutės viduje taip pat surasite ir nediduką „Zowie“ kompanijos lipduką, kuris nėra nei dailus, nei kur nors daugiau panaudojamas nei neišvalomai dėmei ant stalo pridengti, bei atsarginiai pelės „padai“ (nežinau ar jie taip iš tikrųjų vadinami...), kurie yra pagaminti iš panašios į lipnią juostą/tefloną medžiagos, ir yra naudojami sklandesniam pelės judėjimui ant bet kokio paviršiaus. Kaip ir įprasta „Zowie“ produktams, jokios apmokančios visų pelės gudrybių knygutės ar disko su programine įranga čia nerasite. Viso to jie atsisakė norėdami, kad žaidėjai tiesiog galėtų mėgautis pelyte be jokių programinės įrangos surašymo rūpesčių - kas padaro FK1 labai patogiu „žaisliuku“ dažnai savo žaidimų vietą keičiantiems žmonėms. Nors tai turėtų liūdinti žaidėjus, kurie mėgsta pasiknaisioti po pelės nustatymus ir juos nureguliuoti savaip.
