Kaip manote, kur gaminami prasčiausios kokybės produktai? Veikiausiai, pirma mintis – Kinijoje. O prastiems produktams taikomas epitetas „kiniškas fufliakas“ yra turbūt pats švelniausias iš visų, kurį galima sugalvoti įsigijus produktą, kuris arba neveikia taip, kaip turėtų, arba neveikia apskritai. Bet tai – nebūtinai teisingas stereotipas. Juk Kinijoje gaminami ir „Apple“ planšetiniai kompiuteriai, iš kritikų susilaukiantys tik liaupsių.
Kažkur tarp „fufliako“ ir „Apple“ kokybinių kategorijų yra kinų bendrovė „Haier“. Esminis klausimas – arčiau pirmosios ar arčiau antrosios? Pabandysime tai išsiaiškinti šioje planšetinio kompiuterio „Haier Pad 781“ apžvalgoje.
Tenka prisipažinti – tai, kad produktas yra kiniškas, o įmonė „Haier“ Lietuvoje daugiausiai žinoma kaip smulkios buitinės technikos (svarstyklių, virdulių ar mikrobangų krosnelių) gamintojai, sukūrė gana prastą išankstinį nusistatymą. Tiesa, mūsų šalyje dar prekiaujama ir „Haier“ šaldytuvais bei skalbyklėmis. Ir nė vienas iš šių produktų nepretenduoja į aukštos kokybės bei kainos produktų segmentą. Todėl bandymą žengti į „intelektualių“ produktų rinką iš pradžių vertinau gana skeptiškai.
Gavus planšetę paaiškėjo, kad varnas varnui akies nekerta, o kinai Kinijos bendrovei prasčiausios kokybės produktų negamina. Nors trūkumų jis turi, ir gana akivaizdžių.
Bet pradėkime nuo privalumų.
© DELFI (T. Vinicko nuotr.)
Pirmasis ir pagrindinis (ergonominiu požiūriu – labai svarbus) privalumas yra kompiuterio plonumas ir lengvumas. Gamintojai tikina, kad 7,8 colių ekrano įstrižainės kategorijoje plonesnio kompiuterio – 6,6 mm – dar niekas nėra pagaminęs. O svoris – 290 gramų – tikrai nuteikia gana optimistiškai. Kompiuterio nugarėlė pagaminta iš metalo – neseniai atlikti vartotojų nuomonės tyrimai parodė, kad tai yra geidžiamiausia korpuso gamybos medžiaga bent jau kalbant apie išmaniuosius telefonus. Briaunos patogios, be aštrių nenušlifuotų kraštelių, todėl noro mesti kompiuterį į šoną vos paėmus jį į rankas tikrai nebūna.
Tiesa, panašu, kad siekiant pagrindinio tikslo – plonumo – bendrovės inžinieriams ir produkto dizaineriams teko šį bei tą paaukoti. Ir labiausiai į akis krentanti bei už pirštų (ne)kliūnanti auka yra tylinimo/garsinimo mygtukų atsisakymas: visi garso nustatymai keičiami tik programiškai. Bet prie to galima priprasti. Į aukų sąrašą reikėtų įtraukti ir GPS imtuvą. Savaime suprantama, iš šio kainos segmento gaminio nereikėtų tikėtis ir 3G ar 4G ryšio galimybės – vienintelis šio kompiuterio langas į pasaulinį tinklą yra „Wi-Fi“ modulis.
Vienas labiausiai erzinančių pigiųjų planšetinių kompiuterių bruožas yra prastai nušlifuotas stiklas, dėl ko braukiant pirštu per ekraną ne visuose taškuose jaučiama vienoda trintis. Tokį nepatogumą ne kartą teko patirti bandant naudotis pačiais pigiausiais gaminiais. Bet apie „Haier“ gaminį nieko panašaus pasakyti negalima: gal stiklas ir ne toks malonus, kaip pačių prabangiausių kompiuterių, bet jo lietimas nesukelia ir nemalonių emocijų.
Ekrano vaizdo kokybė taip pat ganėtinai neprasta. Kompiuteryje panaudota 1024*768 IPS matrica su tikrai plačiu matymo kampu. Spalvos sodrios, ekranas neišbalęs – nėra kuo pasiskųsti. Tiesa, teko pastebėti šiokią tokią anomaliją: kol mažasis kompiuteris užrakintu juodu ekranu gulėjo ant stalo, bežiūrint į darbinio kompiuterio ekraną akies kamputyje retkarčiais šmėstelėdavo planšetės ekranu perbėgantys vaivorykštinių spalvų raibuliukai – akivaizdus kažkokių elektrinių procesų ženklas. Prisiekiu, raibuliukai matėsi nevartojus jokių psichotropinių medžiagų.
Kompiuteryje sumontuotas 4 branduolių, 1,6 GHz dažniu veikiantis „RK3188 ARM Cortex-A9“ procesorius ir 1 GB darbinės atminties bei yra 8 GB nuolatinės atminties. Iš pažiūros to lyg ir pakanka, tačiau „AnTuTu“ našumo testų metu „Haier Pad 781“ pasiekė 20 000 taškų ribą – tai yra maždaug toks taškų kiekis, kai pakankamai sklandžiai veikia didžioji dauguma programėlių, kurias galima rasti „Google Play Store“, tačiau tikrai galima atrasti ir tokių žaidimų (mat jie yra didžiausi išteklių ėdrūnai), kurie suksis sulėtintais tempais. Nuolatinės atminties kiekis yra daugiau ar mažiau tipinis planšetiniams kompiuteriams, tačiau jei turite didžiulių poreikių – atmintį galima išplėsti „microSD“ kortele.
Bandant kompiuteriu naudotis išlindo dar viena kelis kartus pastebėta anomalija: pirštu braukant per kompiuterio darbastalį, šis kartais (rečiau nei kartą per dieną) mirtinai užstrigdavo. Tiesa, ne tiek, kad kompiuterį reikėtų perkrauti, bet ekraną užrakinti ir atrakinti iš naujo tekdavo. Nors tokia pačia anomalija pasižymi ir kai kurie kur kas rimtesnės reputacijos gamintojų išmanieji telefonai. Taigi, trūkumas egzistuoja, bet jeigu jį toleruoja „Nokia“ ir „Samsung“ įrangos naudotojai, vadinasi, jis bus visai pakenčiamas ir „Haier“ planšetės savininkams.
Kalbant apie galinės sienelės kamerą, kurios raiška yra 3 MP, o taip pat yra automatinio fokusavimo funkcija, manyčiau, kad kinai padarė klaidą – būtų kur kas geriau, jeigu tos kameros nebūtų apskritai, nes jos bet kokiu atveju naudoti nelabai įmanoma (nebent tik visiškai statiškų vaizdu fiksavimui): laikas nuo fotografavimo mygtuko paspaudimo iki vaizdo fiksavimo fakto kartais būdavo net apie dvi sekundės – per tiek laiko net mitresnė sraigė spėtų iš kadro pabėgti. Ir fokusavimo tikslumas per daug nedžiugino, todėl, jeigu šiuo kompiuteriu fotografuotumėte sraigę, nusiteikite, kad kadras būtų ne tik be sraigės, bet dar ir susiliejęs. Priekinėje sienelėje esanti 2 MP kamera, daugiausiai reikalinga vaizdo pokalbiams, yra gerokai funkcionalesnė. Nors fotografuoti ir su ja nėra didelės prasmės.
Vienas iš gana stipriai nustebinusių dalykų – kur, nepaisant ekstremalaus plonumo, inžinieriai sugrudo 4100 mAh talpos akumuliatorių? Tai, kad akumuliatorius nebuvo aukojamas siekiant estetinio vaizdo, labai maloniai nustebino.
Kalbant apie akumuliatorių ir jo įkrovimą, šiek tiek nepatiko dar vienas dalykas: labai jau trumpas, net metro nesiekiantis, įkrovimo laidas – solidesni gamintojai pasiūlo bent jau pusantro metro ilgio laidą, o papildomas laido ilgis labai akivaizdžiai jaučiasi norint patogiau pasižiūrėti kokį filmą prieš miegą.
Jeigu reikėtų rašyti pažymį skalėje, kur vienetu vertinamas visiškas kiniškas „fufliakas“, o dešimtuku – „etaloninis“ „Apple iPad“, „Haier“ veikiausiai būtų kažkur tarp šešeto ir septyneto.
Lietuviškuose elektroninės prekybos taškuose kompiuteris kainuoja apie 620 litų. Ir ši suma puikiai atitinka posakį „kiek sumokėsi, tiek ir gausi“.