Šis „Cubitek“ korpusas pas mane atsidūrė tiesiog per klaidą. Labai gaila, jog dėl susimaišymo pas mane neatkeliavo „GTX 780 Ti“ (pageidautina keturios), bet teks pasitenkinti ir šiuo daiktu. Juolab džiaugtis tikrai yra kuo. Korpusų kūrime besispecializuojanti ir ypač daug dėmesio mažiesiems produktams skirianti kompanija „Cubitek“ yra pristačiusi nemažai kompaktiškų modelių. 
Šis „Cubitek“ korpusas pas mane atsidūrė tiesiog per klaidą. Labai gaila, jog dėl susimaišymo pas mane neatkeliavo „GTX 780 Ti“ (pageidautina keturios), bet teks pasitenkinti ir šiuo daiktu. Juolab džiaugtis tikrai yra kuo.
Korpusų kūrime besispecializuojanti ir ypač daug dėmesio mažiesiems produktams skirianti kompanija „Cubitek“ yra pristačiusi nemažai kompaktiškų modelių. Svarbią vietą jų gamoje užima ir pas mane patekęs B004 modelis, geriau žinomas „Mini Cube“ vardu.
Lietuvos parduotuvėse yra pilna mažų ir pigių korpusų. Pirmiausia reiktų išsiaiškinti kuo „Cubitek“ ir kiti panašaus kalibro korpusai skiriasi nuo šiandien daugumoje parduotuvėje sutinkamų standartinių „Mini ITX“ dėžių, skirtų HTPC kompiuteriams.
Paprastuose „Mini ITX“ korpusuose dažniausiai montuojami miniatiūriniai maitinimo blokai, palaikomi tik specialiai pritaikyti procesoriaus aušintuvai ir miniatiūrinės, žaidimams visiškai netinkamos vaizdo plokštės. Na o brangesniuosiuose ieškoma sprendimų, kaip mažame korpuse turėti pilnavertį kompiuterį. Ir galiausiai plastmasė ir plienas niekada neatrodys taip gerai, kaip čia esantis aliuminis.
Konkurencija šioje rinkoje auga. Vienas pagrindinių jos dalyvių „Bitfenix“, po ypač sėkmingo „Prodigy“ pasirodymo išplėtė savo produktų pasiūlą net iki šešių modelių. Ką tik į kovą šiame sektoriuje įsijungė ir tokios kompanijos kaip „Aerocool“ ar „Corsair“. Tai verčia sektoriaus veteranus, tokius kaip „Cubitek“, „LianLi“ stipriai pasitempti.
Na o „Cubitek Mini Cube“ yra pirmasis „Mini ITX“ korpusas pasaulyje turintis laidų slėpimo galimybę. Jis yra ne tik mažesnis lyginant su įprastais korpusais, bet ir yra vienas kompaktiškiausių „Mini ITX“ korpusų, kurie praktiškai neturi limitacijų techninei įrangai. Ypač aktualūs tokie gaminiai tampa ateinant „Steam OS“ sistemoms. Gal būt jau metas sakyti „ate“ kasdien vis labiau degraduojančioms konsolėms?
Išorė
Korpusas randamas labai paprastoje kartoninėje dėžėje. Net ir didesni panašios vertės korpusai randami žymiai įmantresnėse pakuotėje. Na ką, nedidelis praradimas. Viduje randame visas reikalingas tvirtinimo detales.
Pereinam prie paties produkto. Jo aukštis yra 32 centimetrai, ilgis 30 centimetrų, plotis 20 centimetrų. Kažkas panašaus į konsolę, tik storis 2,5 karto didesnis nei „Xbox One“. Aišku tai, jog renkant kompiuterį galima gauti ypač galingą variantą, kuris pergyvens šią konsolių kartą net negalvodamas apie kažkokių nustatymų mažinimą, kas tik debiutavusiose konsolėse jau yra neišvengiama.
Labiausiai akį traukiantis dalykas šiame korpuse ne būtinai yra mažas dydis. Dėmesį ne mažiau prikausto ir tai, kad visas korpusas pagamintas iš aliuminio. Ne tik priekis, kaip dažnai būna , bet ir viršus bei abu šonai. Ir aišku jokių pigių plastmasinių imitacijų – kai kurie gamintojai tokių šlykščiu būdu bando suformuot solidumo įspūdį, kuris pamačius tokią šiukšlę gyvai iš kart pradingsta.
Nors sprendimas nemontuoti jokių išorinių įrenginių priekinėje panelėje yra nepamainomas dalykas stiliaus atžvilgiu, tačiau jis puvo priimtas ne dėl to. Norint suteikti tokią galimybę būtų reikėję stipriai didinti korpuso matmenis, o tai „Cubitekui“ daryti nebūtų pats geriausias variantas.
Priekinėje dalyje apart „Cubitek“ logo yra indikatoriai ir įjungimo/ perkrovimo mygtukai. Pastarieji pasižymi tuo, kad reikalauja labai gilaus spaudimo. Viršuje esančių jungčių arsenalas geras – dvi USB 3.0, dvi USB 2.0, bei, savaime suprantama, du 3,5 milimetro išėjimai ausinėms ir mikrofonui.
Vidus
Priėjimas prie vidaus gan sudėtingas. Čia ne tik nėra „toolless“ varžtų, bet ir tų pačių yra dvigubai daugiau – kiekvienoje pusėje po keturis. Jie išdėstyti kiekvieno šoninio dangčio kampe. dėl to šoninių skardų galai yra palikti laisvi. Kad juos buvo galima užlenkt išduoda viršutinis – priekinis lakštas, kuriame stačių briaunų yra pilna.
Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad MITX pagrindinių plokščių palaikymas gali būti didelė kliūtis sistemoms žaidimams rinkimui. Vis labiau populiarėjant kompaktiškoms žaidimų sistemoms gamintojai didina ir tam skirtos įrangos pasiūlą. Jau nesunku parduotuvėse rasti aukštos klasės MITX formato pagrindinių plokščių, orientuotų į žaidėjus. Jos, kainuodamos iki 500 litų yra išties funkcionalios.
CPU aušinimui galima naudoti iki 15 centimetrų aukščio orinius aušintuvus. Didesni nei „Codegen“ ar kituose egzistuoti neturinčiuose teisės pigiuose pilno dydžio korpusuose. Toli gražu tai nėra daug, bet galėsime naudoti net ir kai kuriuos 12 centimetrų ventiliatorių turinčius „Tower“ tipo aušintuvus. Tačiau tai dar nėra geriausia galima procesoriaus vėsinimo sistema – čia galės dirbti ir 12 cm ventiliatorių turinti aušinimo skysčiu sistema – tokiu atveju radiatorius montuosis korpuso apačioje. Gale galima montuoti 92 mm ventiliatorius.
Žaidėjams, be abejo, labai svarbios yra vaizdo plokštės. Korpuse galima montuoti standartines dviaukštes kortas. Maksimalus jų ilgis yra 280 milimetrų, taigi nesunkiai įtalpinsime net ir galingas žaidybines vaizdo plokštes.
Kaip ir visuose moderniuose korpusuose maitinimo blokas statomas apačioje. Čia ir yra padėtas vienintelis aptiktas dulkių filtras.
Labai svarbu yra tai, kad korpuse galime naudoti standartinius ATX maitinimo blokus, o ne riboti save SFX ar kitais mažais modeliais, kurių ir pasiūla maža ir kaina ne tokia, kokios norime. Maksimalus leidžiamas maitinimo bloko ilgis – 150 centimetrų. Renkantis kompiuterį tikrai galime rasti reikiamo dydžio ir poreikius tenkinantį modelį.
Bet deja man po ranką jo nebuvo. Nors rinkausi iš kelių modelių, visi buvo per ilgi. Ką daryti? Imti Ilgesnį bloką ir paprasčiausiai jį įdėti! Sakote neįmanoma? Įmanoma!
Štai korpuse įsirangęs 900 vatų „Enermax Modu 87+“ milžinas, kurio ilgis siekia 175 milimetrus. Norint įrangyti šį dičkį užteko išimti filtro tvirtinimo varžtą. Tiesa, dabar jau prarandame galimybę montuoti ventiliatorių korpuso apačioje, ar naudoti aušinimo skysčiu sistemą. Taip pat slėpti kabelius korpuso gale bus ypač sudėtinga, kadangi blokas uždengia dalį tam skirtos skylės, o kabelius reiktų labai stipriai užlaužti.
Kietieji diskai montuojami antroje galinės sienelės pusėje. Prieš tai ant jų reikia pritvirtinti specialias gumas. Jų tvirtinimas yra išties paprastas, patikimas ir patogus. O be to minkštos gumos visiškai panaikiną jų vibracijas, dėl to diskai tampa žymiai tylesniais.
Tai turbūt vienintelis korpusas, kuriame standiesiems diskams nėra atskiros sekcijos, tačiau yra galimybė sukišti jų visą galybę.
Išvados
„Cubitek Mini Cube“ korpusas šiuo metu Lietuvoje kainuoja 320 litų ir randamas tik su užsienio didmenininkais bendradarbiaujančiomis parduotuvėmis, tiesa nepamirštam, kad tik ten randama ir kita dalis mažųjų žaidėjams tiksiančių korpusų.
Korpusas vienareikšmiškai yra tinkamas žaidėjams. Dėka sumodernėjusių MITX pagrindinių plokščių ir „gaming“ vaizdo plokščių palaikymo galima susirinkti puikiai žaidimams tinkamą sistemą. Tam nekliudys ir maitinimo blokų ar CPU aušintuvų palaikymas, tiesa perkant pastaruosius tikrai negalima imti bet ko, tačiau apgalvojant tai iš anksto bėdų neiškils.
Lig šiol maniau, kad stipriausi šios rinkos žaidėjai yra gaminami „Bitfenix“, o visi kiti gaminiai bando juos prisivyt. Iš tiesų jie yra puikūs ir siūlo daug daugiau patrauklių savybių nei „Cubitek“. Tačiau jis mane sužavėjo tuo, kad yra žymiai mažesnis už konkurentų korpusus, kas yra labai svarbu tokios klasės daiktui, būtent dėl to ir reikėjo kažko atsisakyti.
Tiesa tas papildomas mažinimas atnešė ir daug negero – priekyje nėra galimybės montuoti išorinius 5,25 ir 3,5 colio įrenginius. Kompaktiška, stilinga, bet nepraktiška. Taip pat korpusas neturi jokių pridedamų ventiliatorių – juos teks pirktis patiems, o šono atidarymas yra labai nepatogus. Tačiau palaikomų standžiųjų diskų kiekis, laidų slėpimo galimybė yra didelis pranašumas šiam modeliui.
Šiuo metu didžiausias tokios „gaming“ sistemos trūkumas yra valdymas, Aišku apie tokį dalyką, kaip paprastos pilno dydžio klaviatūros naudojimas niekas nekalba. Tačiau net ir su tokiais įrengimais, kaip „Enermax Aurora Micro Wireless“ klaviatūra, žaidimas nebus pilnavertis, kadangi „trackball“ niekada neatstos pelės. Pultai šiuo atveju pradėtų, bet tikrai ne visada.
Artėjant „Steam OS“ erai tokie korpusai tampa ypač patrauklūs ir tenka pripažinti jog jie, turėdami galimybę talpinti ypač galingą geležį iš rinkos išstums konsoles arba geriausiu atveju labai stipriai apkartins jų gamintojų gyvenimą, kadangi suteiks kompiuterio spartą, galimybę žaisti patogiai įsitaisius ant sofos ir tai gauti net neišleidus daugiau pinigų!
