Praeitais metais beveik visi motininių plokščių gamintojai pateikė naujieną, kurią aš sutikau pakankamai neigiamai. Idėja skamba išties gražiai – pigios žaidėjams skirtos motininės plokštės. Rezultatas irgi gražus – išleistos išvaizdžios į žaidėjus orientuotos motininės plokštės už prieinamą kainą. Visa tai skamba išties mielai. Bet?
Atsakymas slypi trejuose ženkluose – B85. Būtent šį „Intel“ lustą naudoja pigios prestižinių „MSI Gaming“, „Gigabyte Sniper“ ir „Asrock Fatal1ty“ serijų motininės plokštės. Mane net liūdesys apima pamačius kaip tik išrinktiesiems skirtos serijos, kurių vardas automatiškai reikšdavo maksimalumą yra nuvertinamos iki vidutinės kainos lygio.
Bet aišku ne vardo nužeminimas mane labiausiai jaudina. Mes už tą pačią kainą galime nusipirkti Z87 motininę plokštę, na o šios prieš pigiąsias „gaming“ plokštes turi daug pliusų. Pagrindiniai būtų procesoriaus spartinimo galimybė, greitos operatyviosios atminties palaikymas. Ne visiems reikalingas spartinimas (nors žaidėjų, į kuriuos orientuotos šios plokštės tarpe gan nemaža dalis procesorių dirba pakeltais dažniais), ne visiems reikalingas ir greiti RAM. Mažesnį „Sata 3“ ir „USB 3“ jungčių kiekį galima kompensuoti papildomais lustais, tiesa šiandieniniame projekte to nepadaryta. Bet aš kol kas netikiu, kad jos yra žymiai geresnės už paprastesnes B85 kortas. Kaip malonu matyti, kai „Gigabyte“ savo „Sniper“ plokštėse naudoja „Creative“ garso lustus, ir kaip kvailai toje pačioje serijoje atrodo B85 plokštė su prakeiktu „Realtek“.
Aišku ir pigiausios brangesnį lustą turinčios motininės tikrai nėra kažkoks stebuklas. Tuo jau įsitikinau testuodamas labai daug trūkumų turėjusį MSI Z68A G43 G3 modelį. Tačiau žvelgdamas į naujesnius modelius, tokius kaip „AsRock Z87 Extreme 3“ ir MSI Z87A G43 vis dar tikiu, kad net ir šiame segmente gali būti šviesos. Na o ir žaidėjams skirtos B85 plokštės turi savų pliusų, kurie orientuoti ne į komponentų palaikymą ar panašius dalykus, o į žaidimo proceso gerinimą. Jei šios savybės pasirodys pakankamai rimtos, gal ir teks keisti savo požiūrį į šiuos gaminius.
Šiandien man atiteko viena tokia elitinės aristokratų šeimos jaunėlė. Tai – „ASRock“ gaminama „Fatal1ty B85 Killer“ motininė plokštė. Ar ji sugebės šiandien mane nustebinti ir pakeisti nuomonę apie pigias žaidėjams skirtas motinas? Jeigu žaidimo metu pajausiu kažką kitokio nei įprastai ar „Counter Strike 1.6“ išmoksiu šaudyti su snaiperiu (nors praktiškai tai yra neįmanoma), šioks toks šansas yra.
Pakuotė ir komplektacija
Pakuotė stipriai skiriasi nuo kitų gaminių. Kaip ir visoje specialiai į žaidėjus orientuotoje technikoje ji yra ypač agresyvaus dizaino. Joje dominuoja raudona ir juoda spalvos, tiesa kaip nemažoje dalyje kitų „Fatal1ty“ gaminių joje nėra paties žaidėjo, kurio garbei paskirta ši serija, nuotraukos.
Nors dizainas agresyvesnis nei įprastai išdėstymas likęs visiškai toks pats – priekyje tik keli apie savybes užsimenantys logotipai, o gale detalus galimybių išdėstymas.
„AsRock“ bendradarbiauja ne tik su garsiausiu pasaulio žaidėju „Fatal1ty“. Ant šonų matome „eSporto“ atstovų, kuriuos remia „AsRock“, vardus.
„Fatal1ty“ – garsiausio pasaulio profesionalaus žaidėjo Džonatono Vendelio slapyvardis. Jo vardu pavadintos serijos daugiau besidomintiems kompiuterine technika skamba kaip pervertinto produkto ženklas. Nekalbu apie „Asrock“, kuri vienintelė sugeba jį deramai atstovauti, kalbu apie „Creative“, kuri jį sugriovė su garso plokštėmis, kai su minimaliais apkarpymais buvo galima įsigyti žymiai pigesnį modelį ir OCZ, kurios „Fatal1ty“ serijos maitinimo blokai nėra blogi, bet savo kainų taip pat niekaip nepateisina.
Nors tokios „Gaming“ motininės plokštės pakuotės viduje tikėjausi rasti daugiau nei įprastų produktų dėžutėse, to neįvyko. Viduje glūdi tik plokštė, du „Sata“ kabeliai, galinis dangtelis, vartotojo vadovas ir tvarkyklių diskas. Prieš gaudamas gaminį turėjau viltį rasti dvigubai daugiau „Sata“ kabelių ir SLI tiltą, kuris, kaip tik vėliau išsiaiškinau būtų visai nereikalingas. Tačiau dar nepaminėjau vieno dalyko – čia slėpsi ir „xSplit“ programos raktas. Kadangi tai tik trijų mėnesių bandomoji versija, mano nuomone, jis yra bevertis. Tai tik nereikšminga smulkmena, bet keista perkant standartinės „Extreme“ serijos plokštes gauti lipduką korpusui, o prestižinės „geimingo“ serijos atstovėje jo nėra.
B85 lustas
Norint naudoti „Intel Haswell“ centrinį procesorių reikia naudoti vieną iš „Lynx Point“ serijos lustų – Z87, H87, B85 arba H81. Visi jie gaminami pagal 22 nm technologiją, o TDP reitingas siekia 4,1 W. Z87 yra pats pažangiausias šeimos lustas, H87 – jo versija be spartinimo galimybės, dvejomis PCI-e linijomis vietoj trijų ir kitais smulkesniais pakitimais. B85 ir H1 – pigiausi lustai, turintys esminių pokyčių, tokių kaip paprastesnė „Sata“ ir USB jungčių konfigūracija, SSD „cache‘ingo“ nebuvimas, RAID palaikymo nebuvimas ir pan.
„Intel“ nurodo, kad B85 lustas yra orientuotas į smulkųjį verslą. Kaip matote, niekam net neįdomu, kam jis yra skirtas, kadangi šis lustas atsirado ne tik įprastuose namų kompiuteriuose, bet ir šioje specialiai į žaidėjus orientuotoje plokštėje, kuri su verslo sektoriumi neturi nieko bendro.
Labiausiai tokių lustų išpopuliarėjamą asmeninių kompiuterių rinkoje lėmė viena karta senesnis „Intel B75“. Tai buvo pats pigiausias lustas, turintis trečiosios kartos „Sata“ ir USB jungtis, ir apskritai pigiausias septintos kartos „Intel“ lustas. Taigi visai nenuostabu, jog tapo labai populiariu kompromiso tarp kainų ir funkcionalumo ieškančių vartotojų tarpe.
Nors H87/Z87 ir B85 lustai turi po šešias integruotas „Sata“ jungtis, tačiau brangesniuose lustuose visos jungtys yra trečiosios kartos, mūsiškis turi dvi senesnes pirmosios kartos prieigas, taigi trečiųjų lieka tik keturios. Panašus dalykas yra ir su USB3.0 jungtimis, vietoj šešių likusios tik keturios.
Kaip jau ir minėjome B85 lustas nėra suderinamas su nė vieno tipo RAID technologija, kas netenkins kelis kietuosius diskus turinčius vartotojus. Dėl „Smart Responce“ technologijos nebuvimo, prie motininės plokštės prijungtas SSD diskas negalės tapti kietojo disko spartintuvu.
Beje daug kalbų sukėlė spartinimo galimybės aktyvavimas pigesnėse motininėse plokštėse. Nors gamintojai anonsavo, kad bet kuri aštuntos kartos lustą turinti plokštė galės būti tinkama dažnių kėlimui, po kelių dienų „Intel“ tai daryti uždraudė. Buvo išleisti BIOS atnaujinimai, kurie priversdavo apie tai pamiršti Vis dėl to labai norintys tai daryti ir netingintys padirbėti sugebės sukonfigūruoti kompiuterį taip, jog juo būtų galima kelti plokštės darbinius dažnius.
Detalus žvilgsnis
Nors mano mėgstamiausias spalvų derinys motininėse plokštėse yra tik juoda arba juoda ir raudona. Nors jos galėjo būti ir šiek tiek sodresnės, neslėpsiu žavesio čia matydamas būtent juodą ir raudoną spalvas.
Motininė plokštė yra sukurta „Intel Haswell“ procesoriams, taigi turi „LGA 1150“ lizdą. Galimybės į jį montuoti „Intel“ ateities procesorius kol kas lieka labai miglotos, ir kuo toliau, tuo daugiau šaltinių sako „Ne“, tiesa jų kompetencija abejoti argumentų tikrai netrūksta.
CPU maitinimo dalis būtų pakankamai paprasta, tačiau šiuo atveju viskas yra kitaip. Galia tiekiama šešių fazių sistema. Plokštei, kuria niekad nebus spartinamas procesorius to yra per akis. Ne „gaming“ linijų plokštės su B85 ir H87 lustais tokių dalykų neturi.
Ją aušina pakankamai nemažų matmenų radiatorius, kuris gėdos nepadarytų ir brangesnei plokštei. Beje, tą patį galime pasakyti ir apie lusto aušintuvą.
Standartinėje vietoje randame operatyviosios atminties lizdus, kurių kaip ir priklauso yra keturi. Deja dėl B85 lusto limitų palaikoma tik iki 1600 MHz atmintis. Nors testuodami „Transcend AxeRAM“ įsitikinome, kad net 2400 MHz dažniu dirbantys RAM žaidimams jokios įtakos neduoda, tačiau žaidėjai vis tiek dažnai mėgsta naudoti „ką nors blatnesnio“.
„AsRock“ giriasi paauksuotais PCI lizdo kontaktais, nors jau visiems seniai tapo aišku, kad paauksavimas tėra reklaminis triukas, norint už miniatiūrinį kelių litų vertės aukso kiekį gauti gerą reklamą savo produktui.
PCI jungtys išdėstytos nelabai protingai. Gigantiškam procesoriaus aušintuvui (nors kaip jis atsidurs nespartinamoje sistemoje aš nežinau) ar kokiam papildomam įrenginiui užblokavus pirmąją PCIe 2.0 x1 jungtį, o antrąją pasiglemžus dviaukštei vaizdo plokštei nebeturim laisvų minėto tipo lizdų. Apačioj dominuoja trys senieji PCI lizdai, jei vietoj vieno iš jų būtų PCIe 2.0 x1, viskas būtų puiku.
Labai nepatiko, kad plokštė palaiko tik „AMD Crossfire“ technologiją, o „nVidia SLI“ yra pamirštama. Nė viena B85 tokia galimybe nepasižymi, taigi lyginant su tiesioginėmis konkurentėmis tai nėra minusas. Bet žiūrint į pirkėjų auditoriją, galim drąsiai teigti, kad ši savybė būtų labai pravertus. Juk žaidėjai dažnai mėgsta naudoti dvi vaizdo plokštes.
Kaip jau ir minėjome B85 lustas palaiko šešias USB 3.0 jungtis. Dvi iš jų skirtos korpuso priekiui, likusios keturios turi išėjimus į kompiuterio galą. „AsRock“ nesivargino jų kiekio didinti papildomais lustais, nors to ir nėra labai reikalinga.
Specifikacijose esančios aštuonios USB 2.0 jungtys gali skambėti išties solidžiai kol neišskaidysime jų pagal paskirtis. Keturios USB 2.0 jungtys yra gale, tiesa viena iš jų yra dedikuota kaip „Fatal1ty“ pelės jungtis. Lieka keturios galimos jungtys, o tai reiškia kad ant motininės plokštės yra vos du USB 2.0 išėjimai. Vis dažniau sutinkami tarp žaidėjų populiarūs kompiuterių komponentai, kokie kaip skaitmeniniai maitinimo blokai, aušintuvai su programine apsukų reguliavimo galimybe ir t. t. Taip pat juos gali rezervuoti ir vidiniai kortelių skaitytuvai ir kiti panašaus tipo išoriniai įrenginiai. Jeigu korpuse yra bent viena USB 2.0 jungtis, galėsime pajungti tik vieną vidinį prietaisą, o jei korpuso priekyje yra daugiau ne dvi antros kartos jungtys, neteks naudoti nė vieno per operacinę sistemą valdomo įrenginio. Suteikti daugiau USB 2.0 prieigų nekliudė nei didelis ATX formatas, nei B85 lustas.
Papildomų priemonių „AsRock“ nesiėmė ir norėdama išplėsti „Sata“ jungčių kiekį – trečios kartos „Sata“ jungčių yra keturios, o antrosios dvi. Žaidėjams to turėtų visiškai pakakti – jie nenaudoja daug laikmenų, ypač taupieji į kuriuos ir orientuota ši plokštė. Juolab B85 lustas neturi RAID palaikymo, be kurio papildomi kietieji diskai gali veikti tik kaip papildoma laikmena ir neturės duomenų saugumo, ar veikimo spartos išplėtimo galimybės.
Gale randame keturias USB 2.0 ir dvi USB 3.0 jungtis, populiarumo dėl platesnių galimybių nei USB neprarandančią PS/2 pelės jungtį, visas tris pagrindines vaizdo išvestis (D-Sub, DVI, HDMI), interneto prieigą ir garso išvestis aštuonių (7.1) ar mažiau dalių garso sistemai.
Iš pirmo žvilgsnio to gal ir nepastebėsite, tačiau plokštės BIOS'ai yra visiškai analogiški paprastoms „AsRock“ motininėms plokštėms. Skiriasi tik tik tai, jog yra parinktas įmantresnis raudonos spalvos fonas.
Žaidžiam!
Ir svarbiausia bei smagiausia šios apžvalgos dalis – įspūdžiai žaidimo metu. Priklausomai nuo to, ar jusime skirtumą žaidimo metu esant „Fatal1ty B85 Killer“ ir įprastai motininei plokštei, priklausys, ar iš tiesų ją verta rinktis žaidėjams.
Kalbėdama apie žaidėjams pritaikytas savybes, „AsRock“ labiausiai giriasi „Qualcomm Atheros Killer E2200“ lusto buvimu. Nors panašią sistemą turi ir tiesioginė konkurentė iš „MSI Gaming“ serijos, tačiau jos nerandame „Gigabyte“ produktuose.
„AsRock“ propagandos ministerijos duomenimis „Killer“ LAN ženkliai pagerins apsikeitimo duomenimis internete greitį, dėl to žaisti pasauliniame tinkle bus galima net 5 kartus greičiau. Naujosios motininės plokštės testavimo metu paaiškėjo, kad naujasis gaminys žaidimo „League of Legends“ vėlavimą internete sumažina 136 proc., „Diablo 3“ – 60 proc., o DOTA2 atsilikimas mažėja 47 proc.“
Pradėsiu nuo to, kad žaidžiant jokio skirtumo tarp įprastos motininės ir turinčios „Killer E2200“ lustą tikrai nebus. Gal tai galima užfiksuoti skaičiais ir išreikšti lentelėse, bet gyvai žaidimo metu to justi praktiškai neįmanoma.
Jau vien pats lusto veikimo principas leidžia abejoti jo galimybėmis. Jis optimizuoja kompiuterio interneto srautą kuo greitesniam žaidimų veikimui. Tačiau ne ką pagelbės kovoje su „laginimu“, kadangi dažniausiai visų problemų priežastis yra ne kompiuteryje, o už jo ribų. Ten šis įtaisiukas yra bejėgis.
Tą patį galima pasakyti ir apie visas kitas tokio tipo NIC kortas. Kitos trys technologijos yra orientuotos į pelės ir klaviatūros veikimą. Žaidėjams gali būti įdomu!
Ir galiu pasakyti, kad pirmoji savybė yra visiškas proto dulkinimas. Tai yra „Fatal1ty“ pelės lizdas, kuris iš tikrųjų tėra paprasčiausia USB 2.0 jungtis, galinti priimti informaciją iš pelės nurodytu laiko intervalu. Pirmiausia labai sunku suprasti kur ta technologija išvis pritaikoma. Nors tai yra šiek tiek pakeista USB 2.0 jungtis, pasak „AsRock“ svetainės „The Fatal1ty mouse port does not support USB 2.0 mouse“. O tai kokias tada palaiko? Greičiausiai paprasčiausia rašybos klaida...
Tačiau ir pačios technologijos idėja yra sunkiai suvokiamo reikalingumo. Jau pati idėja, kai duomenys pelėse yra fiksuojami daugiau nei standartinius 125 kartus per sekundę daugiau yra pelių gamintojų marketinginis triukas, nei realios naudos duodantis dalykas. Tačiau jeigu jau turite „mandrą“ 1000 kartų per sekundę siunčiančią pelę ir norite dėl kažkokių niekam nežinomų priežasčių atsisakyti to, galite tai padaryti naudodamiesi specialia programa. Tik kokio velnio reikia susimažinti ir taip nieko nereiškiantį dalyką, kurio didumas teoriškai pozityvus dalykas, o praktiškai nieko nereiškiantis. Be to į žaidėjus orientuotos pelės taip pat turi savo programinėje įrangoje tokią savybę, taigi ji greičiausiai jau dubliuosis.
„Key Master“ technologija klaviatūrose susikurti savo makrokomandas. Kadangi Žaidėjų kastoje klaviatūros turi programinę įrangą ir papildomus mygtukus tai neatrodo kaip labai reikalingas dalykas. Net ir jei naudojate tuo nepasižyminčią klaviatūrą, kadangi makrokomandas tenka rašyti ant standartinių klavišų (tokios klaviatūros juk neturi makrokomandoms skirtų mygtukų). Na o tai iš mano pusės mažų mažiausiai keista, kadangi gali atnešti ir nesusipratimų.
Kai „Counter Strike“ serveryje būdavo įjungiamas „awp“ žemėlapis iš to serverio skrisdavau per vieną minutę. Toks jau esu kad su snaiperiu nelabai moku elgtis. Ir po to kai gaudavau kulką į kaktą galėdamas stebėti kitų žaidėjų veiksmus niekaip nesuprasdavau kaip jie patys gali pataikyti. Veda pelę vos ne šone, šauna aklą šūvį ir... pataiko. „AsRock“ plokštėje yra „Sniper Key“ funkcija, kuri padeda naudotis šiuo ginklu. Nejau net ir aš pagaliau įvaldysiu snaiperį?
Technologija yra žymiai paprastesnė nei galite įsivaizduoti. Paspaudus tam tikrą mygtuką sumažinamas pelės jautrumas ir tai padeda geriau prisitaikyti prie nutolusių objektų. Paprasta, pripratus gal ir naudinga, bet kiekviena tikro žaidėjo pelė turi savybę sumažinti jautrumą. Nekalbu apie tas keistas peles, turinčias vieną DPI reguliavimo mygtuką (kurį net neįsivaizduoju kaip galima išnaudoti), kalbu apie tas, kurios turi du mygtukus, – vienu jautrumas susimažina, kitu padidėja. Jei gali vadinti save žaidėju, greičiausiai jau tokią turi, tad motininės pagalbos nebereikia.
„Purity Sound“ garso sistema yra identiška tą kurią sutikome „AsRock Z87 Extreme 4“ plokštėje, tad jos aprašyti dar kartą nereikia. Yra naudojamas ne tik identiškas „Realtek ALC 1150“ garso posistemis, bet ir tokie patys integruoti stiprintuvai, izoliacija nuo kitų plokštės dalių ir pan. Niekam ne paslaptis, jog žaidėjų garso įranga pasižymi dideliu efektų kiekiu ir žema garso kokybe, tokios garso atkūrimo posistemės pakaks daugumai jos pirkėjų.
Išvados
Jau prieš bandydamas šią plokštę žinojau, kad pagrindinis jos minusas yra spartinimo nebuvimas ir operatyviosios atminties dirbančios dideliais dažniais nepalaikymas. Vien dėl to aš sau tokios motininės nesirinkčiau – įsitikinimai neleidžia naudoti to kas yra nepaspartinta. Iš kitos pusės, kadangi mano vėžlys „i5 4570“ taip ar taip neturi atrakinto daugiklio, tai net ir širdies neskauda, kai nėra galimybių nei iš motininės pusės nei procesoriaus.
Tai yra ne vienintelis nusivylimas iš techninės pusės. Labai nepatiko, kad tokios klasės motininė plokštė (kuri, pasikartosiu, yra orientuota į žaidėjus) nepalaiko „nVidia“ SLI technologijos. „AsRock“ gali teisintis, kad abejose pagrindinėse konkurentėse „MSI B75 G43 Gaming“ ir „Gigabyte Sniper B5“ galimybės sujungti dvi „nVidia“ plokštės taip pat nėra, tačiau žiūrint į auditoriją, kuriai skirtos visos trys plokštės, ir tam tinkamą ATX dydį galime teigti, kad pasišiukšlino visos trys kompanijos.
Prie alternatyvų „AsRock“ plokštei galime priskirti ir „Asus TUF Vanguard B85“. TUF serija teoriškai pasižymi itin dideliu patikimumu, tačiau pradedant analizuoti, kaip „Asus“ tai bando pasiekti, matome, kad visa tai turi ir „Asrock“ – tiek kondensatoriai, tiek CPU maitinimo sistema yra vienodo lygio. TUF serijos nauda verčia abejoti ir tai, kad už didesnę kainą gauname panašią kokybę – „Sabertooth“ plokštėms tenka pasisvečiuoti labiausiai gendančių sąraše, kas matant didelius pažadus ir aukštą kainą atrodo apgailėtinai. Šiuo atveju už mažesnė kainą gauname mažesnę MATX plokštę su mažiau išplėtimo lizdų, su prastesne garso sistema ir į žaidėjus orientuotų savybių nebuvimu, tiesa „Asus“ privalumas yra penkių metų garantija.
Kaip jau ir minėjau galutinį verdiktą „Asrock“ plokštei ir jos konkurentėms lemia žaidimą lengvinančios technologijos. Praktinės naudos galima išspausti tik iš pelės ir klaviatūros valdymo programinės įrangos, kurios, beje nei MSI ir „Gigabyte“ neturi, nors ir dėl pastarosios sistemos būtinumo galima ginčytis. Ir vis dėl to tikros žaidėjų klaviatūros ir pelės turi visa tai, ką siūlo „AsRock“, taigi rimtesnę įrangą turintys žaidėjai nepamatys nieko naujo.
„Qualcomm Atheros Killer E2200“ lustas, kurį taip liaupsina pati kompanija buvo visiškai nepastebimas. Labiausiai patiko patiko garso posistemė, kuri yra geresnė nei kitų panašios klasės įrenginių, vien tai yra neblogas pasiekimas. Toli gražu ji nėra stebuklas, stereo sistemoms tokioms kaip „Microlab Solo“, ar „Edifier Studio“ ji nebus tinkama, bet efektingoms 2.1 kolonėlėms su dideliu „subu“ po stalu, ar tipiniams žaidimų „headsetams“ to visiškai pakaks.
Iš visų trijų konkuruojančių žaidimų plokščių vienintelė „AsRock“ sugeba iš duobės išlipti apysausė. Bet kaip jeigu visos trys plokštės mažai kuo skiriasi? Kaina. Kai MSI ir „Gigabyte“ plokštės kainuoja 300 litų, jas pirkti būtų šiek tiek savižudiška. Vos 260 kainuojanti „Asrock Fatal1ty“ savo savybėmis niekuo nenusileidžia konkurentėms ir siūlo praktiškai tą patį gal net ir šiek tiek daugiau.
Kaina padeda „AsRock“ plokštei ne tik perspjauti konkurentus bet ir bent dalinai atsilaikyti prieš įprastas kortas. Jau kaip ir išsiaiškinome, kad jos ir „AsRock“ skiriasi pakankamai nedaug, taigi mokėti daugiau už tokią kortą nėra geras sprendimas. Tačiau kaina tarp įprastos panašių savybių plokštės (ATX formatas, B85 lustas, 4 Ram slotai, pavyzdžiui „AsRock B85 Pro4“) skiriasi vos 40 litų, kas praktiškai yra niekas, o nedidelių privalumų vistiek gauname. Bet atsižvelgiant į jų smulkumą, galime teigti, kad tai labiau yra įvaizdžio reikalas, o šūkį „No lag just frag“ norisi perdirbti į „No frag just swag“.