Situacija kompiuterių korpusų rinkoje darosi gan įdomi. Pakankamai nemaža dalis žmonių ėmė vengti iki tol geriausiais laikytų agresyvaus dizaino korpusų. Jiems gamintojai ėmė siūlyti kuklaus dizaino dėžes, kurios šalia to dažniausiai dar siūlo ir ypač tylų veikimą daug dulkių filtrų, tiesa ir prastesnį vėdinimą ir pan. Kodėl to nėra panašių savybių ir kitokio dizaino korpusuose – nenutuokiu.
Situacija kompiuterių korpusų rinkoje darosi gan įdomi. Pakankamai nemaža dalis žmonių ėmė vengti iki tol geriausiais laikytų agresyvaus dizaino korpusų. Jiems gamintojai ėmė siūlyti kuklaus dizaino dėžes, kurios šalia to dažniausiai dar siūlo ir ypač tylų veikimą daug dulkių filtrų, tiesa ir prastesnį vėdinimą ir pan. Kodėl to nėra panašių savybių ir kitokio dizaino korpusuose – nenutuokiu.
Tiesa absoliuti didelė jų dalis atrodo kaip solidžių korpusų parodijos, kurių dizainą sukurti kainavo 12,58 litų + PVM – tiesiog paprastos dėžės, kurios pasižymi lygiu kaip ledas plastmasiniu „snukiu“, kuriame tik išpjautos skylės išoriniams įrenginiams. Apie nevykusias „Fractal Design“ produktų kopijas iš kitų gamintojų išvis patylėsiu.
Tokie nei šiokie nei tokie produktai (nors mažuma yra ir dėmesio vertų) paliko mane „turbotroniškų“ dėžių mėgėjų tarpe, bet puikiai supratau kitų kaltinimus šioms dėžėms vaikiškumu. Laimei, manau radęs optimalų sprendimą iš Amerikos inžinierių – „NZXT Phantom 530“.
Tai korpusas kuris yra tarsi dviejų prieš tai minėtų kraštutinumų mišinys – nors pati platforma yra „gaming“ korpuso, tačiau jis yra ir gražus ir solidus (kas yra superinis pasiekimas) ir turi puikias vėsinimo galimybes. Nors gerą aušinimą turintys korpusai neturi garso izoliacijos, čia sutinkame daug sprendimų, skirtų triukšmui numalšinti.
Dar visai neseniai „NZXT Phantom“ serija sudarė keturi skirtingų kainų kategorijų modeliai – tai viską 2010-aisiais pradėjęs originalusis „Phantom“, didele spalvų įvairove ir prieinamiausia kaina pasižymintis „Phantom 410“, už originalųjį „Phantom“ didesnis „Phantom 630“ ir pats didžiausias monstras „Phantom 820“, negailintiems dėžei skirti keturženklę sumą.
Originalusis „Phantom“ neseniai buvo pakeistas naujuoju „Phantom 530“ – jis buvo pademonstruotas „Computex 2013“ parodos metu. Naujam modelį buvo išlaikyti, bet patobulinti dizaino sprendimai taip pat atlikti kiti techninės pusės atnaujinimo darbai. Rezultatas – vidutinės klasės dėžė įgavo gyvybingesnį dizainą ir daugiau modernių savybių.
Pakuotė ir komplektacija
„NZXT Phantom 530“ korpusas randamas gražioje tvarkingoje spalvotoje kartoninėje dėžėje. Kadangi gaminys yra didesnis už įprastus korpusus, dėl to ir pakuotės matmenys yra atitinkami.
Pakuotė apipavidalinta labai standartiškai – priekyje gaminio fotografija, šonuose specifikacijos, na o gale – detalus savybių aprašymas.
Na o kitoje šoninėje pusėje yra nupiešti trijų skirtingų spalvų korpusų modeliai (yra siūloma rinktis juodus, raudonus arba baltus modelius) ir yra aprašyta modelio kūrimo filosofija.
Komplektaciją sudaro tvirtinimo detalės – varžtai ir kabelių „ziperiai“. Ir tų ir tų kiekio trūkumo tikrai nepajusime. Taip pat randame vartotojo vadovą ir NZXT reklaminį lankstinuką, pristatantį kitus kompanijos parengtus gaminius.
Paprastai aptardami priedus žiūrime kas yra pridėta o ne kaip tai supakuota. „Phantomui“ padarysime išimtį. Visų rūšių varžtai yra sudėti į skirtingus plastikinius maišelius, o tai yra labai patogu norint susirasti konkrečią tvirtinimo detalę. Negana to, ant kiekvieno maišelio nurodyti viduje esančių varžtų duomenys. Visa tai yra sudėta į standžiojo disko formos kartoninę dėžutę ir įmontuota apatiniame diskų dėkle.
Išorės dizainas
Paprastai kalbant apie korpusus esmę sudaro tai, kas yra viduje, o ne išorėje. Bet vien su tokia išvaizda galima labai toli nukeliaut. Kalbėsiu visiškai atvirai – dar prieš apžvalgą, pirmą kartą pamatęs korpusą nusprendžiau, kad tai gražiausias dalykas po „Lamborghini Aventador“, Jurkutės ir Sekretorės balso. Ir nuo to visą laiką stengiausi padaryti taip, kad būtent jis patektų man į rankas.
„Phantom 530“ yra galimas trijų skirtingų spalvų modifikacijose – juodas, baltas ir raudonas. Pastarieji du korpusai, parinkus atitinkamus komponentus, leidžia sukurti ypač gražaus dizaino derinukus, o juodoji versija pasižymi universalumu. Taip pat kažkur paralelinėje visatoje egzistuoja pilkos spalvos korpusas (jei neklystu labai retai sutinkama „Limited Edition“ versija). NZXT atstovai mane bandė nuliūdinti, kad pavyks gauti tik baltos spalvos modelį. Deja jiems nepavyko, nes baltas korpusas yra tai ko aš norėjau.
Bet gavus gaminį šioks toks nusivylimas vis dėlto buvo. Nepaisant viso grožio, nuotaiką gadino jo nepastovumas. Vos per vieną naktį ant korpuso atsirado vaizdą gadinantis dulkių sluoksnelis. Viskas kaip ir logiška – blizgūs paviršiai mėgsta rinkti dulkes, o ant baltos spalvos dulkes visada mėgsta išryškėti.
Kaip ir privaloma „Full Tower“ korpusui, jis yra gan solidžių matmenų – 235 mm x 572 mm x 543 mm. Svoris taip pat yra atitinkamas – 10,5 kilogramo, kas leidžia numatyti, kad sueikvojus tiek metalo gausis tvirtas produktas. Ir tai yra visiška tiesa – kaip ir priklauso tokios klasės gaminiui, skardos yra itin aukštos kokybės.
Deja, USB jungtys nėra stipriausia korpuso vieta. Jų „Phantom“ turi tik dvi. Kadangi abi jos yra trečiosios kartos, nieko kritiško nenutiko. Čia taip pat yra dvi standartinės 3,5 mm garso jungtys ausinėms ir mikrofonui.
Aušintuvas turi trijų padėčių ventiliatorių valdiklį. Jis valdomas kairėje viršaus pusėje esančiu slankikliu.
Tik trys 5,25 lizdai nėra labai geras dalykas, bet vis daugiau šiuolaikinių korpusų neturi vietos išoriniams 3,5 colio įrenginiams montuoti. Nejau aš esu vienas, kuris vis dar mėgstu vidinius kortelių skaitytuvus? Ir kad nekiltų kvailų klausimų „o tai kur diskasukį montuoti?“. Deja, durelės į priešingą pusę atsidaryti niekaip negali.
Gale nieko neįprasto, neįtikėtino – nei kažko daugiau nei mažiau nei turėtų būti.
Šoninis langas – didžiausias iš visų iki tol buvusių „Phantom“ serijos modelių, neskaitant specialios panelės senesniems modeliams atnaujinti. Į akis krenta ne tik jo dydis bet ir įmantri forma. Ačiū Dievui, jog jis nebuvo subjaurotas ventiliatorių montavimo skylėmis.
Galutinai mane sudrėkinęs dalykas buvo galinės panelės apšvietimas. Ar dar gali būti gražiau?.. O ir po stalu sujunginėjant laidus tai bus labai patogi savybė. Lemputės valdomos ant priekinės dalies viršaus esančiu mygtuku.
Žvilgsnis į vidų
Nemaži išoriniai matmenys lemia, tai jog šis „Full Tower“ korpusas yra erdvus ir viduje. Bendrą vidaus dizainą, kaip ir kiekvienam High-End baltos spalvos korpusui, galėčiau įvardinti taip: jei bus parinkti gerai derantys vidaus komponentai, tai jis atrodys puikiai, jei ne – vaizdas bus tragiškas. Palaikomos ne tik standartinės MITX, MATX, ATX, bet ir aukščiausio kalibro EATX milžinės.
Nors standartiniai ATX korpusai galinėje sienelėje turi septynis išplėtimo lizdus, čia jų yra aštuoni. Tai reiškia, jog į apatinį motininės plokštės „slotą“ galime montuoti net ir dviejų aukštų vaizdo plokštę, kas sukuria galimybę vienu metu, esant tinkamai pagrindinei kortai, naudoti net iki keturių grafinių kortų. Beje maksimalus jų palaikomas ilgis yra 31 cm, o išėmus HDD narvus – praktiškai neribotas, teoriškai – daugiau nei 44 centimetrai.
Kabelių išvedžiojimo angos padengtos guma ir taip atrodo kur kas tvarkingiau. Už galinės sienelės palikta 26–34 milimetrų erdvė (priklausomai nuo matavimo taško) kabelių išvedžiojimui. Man to visiškai pakako, nemanau kad ir jums reikės šoną uždarinėti koja.
Kaip ir pridera tokiam korpusui, jis turi modalinius kietųjų diskų narvus, nors dažna kai kurie gamintojai yra linkę tai pamiršti. Nereikalingus HDD blokus galėsime paprasčiausiai išimti ir pasidaryti vietos ilgesnėms vaizdo plokštėms ar tiesiog turėti erdvesnį korpusą. 3+2+1 tipo narvų konfigūracija leidžiančią pasirinkti bet kokį norimą HDD „slotų“ kiekį nuo 1 iki 6.
HDD įdėjimas paliko šiokių tokių klaustukų. Šoniniai magnetėliai atrodė jog pritvirtinti nelabai gerai ir yra ties kritimo riba.
Į tuos pačius stalčius galima montuoti ir SSD. Čia jau neapsieisime be atsuktuvo, nes jie pritvirtinami už apačios esančiais varžtais.
Už galinės sienelės randama dar viena laisva vieta standartiniam 2,5 colio SSD diskui sumontuoti.
5,25 colio įrenginių fiksatoriai yra ne tik patogūs naudoti, kadangi neturi išimamų dalių, bet ir tvirtai laiko įrenginį net ir nepaisant to, kad jis fiksuojasi tik iš vienos pusės.
Renkant sistemą užkliuvo tai, kad naudojant „Kraken X60“ aušintuvą į viršutinį „slotą“ įmontuoti standžiųjų diskų įrenginio deja nepavyko – pritrūko vos kelių milimetrų. Manau jeigu būčiau naudojęs kitokią motininę plokštę be dviejų PS/2 jungčių ir rezultatas būtų buvęs geresnis.
Daugiau jokių nesklandumų perkeliant komponentus į naują namą neiškilo. Galutinai surinkta sistema atrodo taip:
Aušinimo sistemos
Palietėme ilgą, bet laimei pozityvią temą – aušinimo sistemas bei jų plėtimo galimybes.
Pradėsime nuo korpuso viršaus. Kol kas jis yra tuščias, bet gali būti papildytas įvairiais būdais. Čia gali būti sumontuoti trys 120 milimetrų ventiliatoriai, du 140 milimetrų ventiliatoriai arba du 20 centimetrų milžinai. Taigi čia bus galima montuoti ilgas 240 mm, 280 mm („NZXT Kraken X60“ yra vienas pagrindinių tokio dydžio gaminių) ir 360 mm (tam reikės iš dalių rinktis nestandartinę sistemą) ilgio aušinimo sistemas. Tikrai įspūdinga.
Gale karštą orą ištraukia jau įmontuotas 14 cm skersmens ventiliatorius, kurį aptarsime kiek vėliau. Ši savybė nėra labai aktuali, tačiau jei kada prireiktų, jį galite pakeisti ir mažesniu 12 cm analogu.
Priekyje dar vienas skylių ir galimybių proveržis. Čia galima naudoti du 120 mm arba tiek pat 140 mm ventiliatorių. Bet greičiausiai Jūs to nedarysite, nes čia jau yra sumontuotas net 200 mm skersmens dručkis į korpusą įtraukiantis šaltą orą.
Kad kartu su juo neįeitų ir dulkės čia yra pastatytas apsauginis filtras, kuris dėl įmantrios formos priekio yra nestandartinės formos.
Ant korpuso grindų yra dvi laisvos vietos 120 milimetrų ventiliatoriams. Dėka dviejų filtrų apačioje dulkės nuo žemės nepateks į kompiuterio vidų ne tik įmontavus minėtuosius ventiliatorius, bet ir maitinimo bloką
Galiausiai korpuso šone yra dar viena laisva vieta, tinkama 12 arba 14 centimetrų dydžio ventiliatoriams. Deja pastarajam filtro ir nebeliko.
Gamintojo svetainėje deklaruojama, kad į 235 milimetrų pločio dėžę gali tilpti 282 milimetrų dydžio CPU aušintuvai. Kas tai? Juodoji magija, ar ketvirtoji dimensija? Greičiausiai tik rašybos klaida – turbūt norėta deklaruoti 182 mm maksimalų CPU aušintuvų aukštį. Net ir praradus 10 centimetrų į korpusą tilps bet koks orinis aušintuvas. Be abejo galines tvirtinimo plokšteles turinčių procesorių montavimą palengvins išpjauta masyvi skyle, kuri dar ir dera prie bendro korpuso dizaino.
Dar vienas „navarotas“, be kurio neapsieis tokios klasės korpusas yra aušintuvų valdiklis. Aišku tai nebus toks stebuklas kaip jau mūsų spėtas išbandyti „Sentry LX“, tačiau elementarus ir paprastai valdomas. Jis yra vieno kanalo, o tai reiškia, kad visi prie jo prijungti ventiliatoriai dirbs vienodais intensyvumais, kas yra įprasta į korpusus integruotiems valdikliams.
Iš viso valdiklis palaiko iki 30 W bendrą visų ventiliatorių galią. Mes galėtumėme sugalvoti tokią konfigūraciją, kuriai tokios galios gali nepakakti, tačiau realiais atvejais 30 W „sueis“ kiekvienam. Valdiklis turi tris pakopas – tyliąją, kada ventiliatoriai sukasi labai lėtai, viduriniąją, kad jie pasiekia geriausia našumo ir triukšmingumo santykį ir maksimaliąją, kai ventiliatoriai sukasi maksimaliu našumu.
Testai
Nors galimybių modifikuoti korpuso aušinimo sistemą yra daug, tačiau pažiūrėkime, kaip jam be to sekasi aušinti viduje esančius komponentus.
Korpuso testuose naudotos sistemos konfigūracija atrodo taip:
- „NZXT Kraken X60“ procesoriaus aušintuvas („Silent“ režimas)
- „MSI Z68A-G43-G3“ pagrindinė plokštė
- 2x4 GB „Transcend aXeRAM“ 2400 MHz DDR3 RAM @ 2400 MHz; CL11
- „Sapphire Radeon HD 7790 Dual-X OC“
- „Transcend SSD740“ 256 GB diskas
- „WD Caviar Blue WD10EALX“ 1 TB HDD
- „OCZ PC Power & Cooling 750 W 80+ Gold PSU“
- „Windows 7 Ultimate 64 bit“
Kompiuteris bus apkrautas pusei valandos „Unigine Heaven 3.0“ testu, simuliuojančiu žaidimo procesą ir fiksuosime aukščiausiai per tą laiką pakilusias temperatūras kiekviename komponente.
Kadangi „NZXT Phantom 530“ turi trijų padėčių ventiliatorių valdiklį, mes temperatūras fiksuosime esant visiems trims ventiliatorių sukimosi intensyvumo rėžimams. Be abejo prie korpuso bus pritvirtinti tik gamykliniai ventiliatoriai.
Rezultatams jokių priekaištų reikšti negalime – viskas taip kaip turi būti. Kalbant atvirai, tokia sistema su tokiu aušinimu galėtų kaisti nebent šprotų ar „tūšonkės“ skardinėje, kiekviename normaliame korpuse temperatūros turėtų laikytis normalios.
Kaip ir galėjome tikėtis greitinant apsukas stipriai krito HDD temperatūros, nes jis yra įmontuotas prieš pat masyvų 200 mm ventiliatorių, o CPU temperatūros kito labai mažai – dėl aušinimo skysčiu sistemos, korpuso ventiliatoriai joms daug įtakos neturėjo.
Tai nėra toks korpusas, kuriame visas dėmesys sutelktas į tylą. Vis dėl to korpuso ventiliatoriai nėra garsūs, nors aišku ausimi girdimi. Tačiau pasitelkus aušintuvų valdiklį viską galima nesunkiai sukontroliuoti ir ventiliatorius padaryti praktiškai negirdimus. Taip stalčiuose esantys kietieji diskai praktiškai neskleidžia jokio traškesio. Taigi galima teigti kad nenaudojant aušinimo savybes suprastinančių sprendimų buvo pasiektas geriausias be jų galimas rezultatas.
Išvados
Pirmiausia reikia akcentuoti, kad tai yra labai gražus daiktas. Nors tai yra gan subjektyvus klausimas, tačiau išvaizda manau nustulbins daugelį. Kadangi kalba eina apie korpusą, tai jau daugeliui yra pakankamai stiprus argumentas „už“. Surinkimo ir skardų kokybei taip pat jokių priekaištų neturiu.
Aišku išvaizda subjektyvus dalykas. Aišku atsiras tokių, kam jis nebus pats gražiausias, bet tai yra normalu – visiem neįtiksi. O jei atsiras tokių, kam šis korpusas pasirodys visiškai negražus, siūlau užsisakyti asmeninius kursus pas Petruškevičių.
Savybių klausimu NZXT taip pat nepasišiukšlina. Dideles aušintuvų montavimo galimybes turintys korpusai niekada nepasižymi garso izoliavimu, bet čia esantis valdiklis kompiuterį gali padaryti praktiškai negirdimu. 30 W valdiklio galios gali nepakakti tik atliekant teorinius išvedžiojimus. Negalima nepastebėti ir didelio aušinimo skysčiu montavimo galimybių ir gigantiškus 360 mm ilgio radiatorių palaikymo, o dar tuo pačiu metu šalia jo gali dirbti ir 280 analogas, taip būtų sukurta „overkilliška“ vandens aušinimo sistema. Standžiųjų diskų montavimas į stalčius yra vienas malonumas, o pilnai modalinis jų dizainas – dar vienas pliusas.
Mano aptikti trūkumai yra daugiau simboliniai nei esminiai. Didžiausias mano akimis trūkumas yra išorinių 3,5 colių stalčių nebuvimas (sekdamas naujienas, turiu pastebėti, kad tokių gaminių kiekis didėja labai sparčiai) man, žmogui, mėgstančiam vidinius kortelių skaitytuvus yra nemažas minusas, tačiau globaliai žiūrint jie yra gan retas dalykas. Montuojant diskasukį buvo iškilusios problemos, tiesa naudojant kitą CPU aušintuvą ar motininę plokštę problemų nebūtų kilę.
„NZXT Phantom 530“ šiuo metu jau yra prieinamas Lietuvoje ir kainuoja 450 litų. Pagrindiniai jo konkurentai yra, mano akimis žiūrint, vienintelis gražus „Corsair“ korpusas „Graphite 600T“, „Cooler Master Cosmos SE“ ar „Sryker“. Nors ir varžovai ir yra labai stiprūs, tačiau „NZXT Phantom 530“ ne tik neatsilieka nuo varžovų tačiau ir turi stiprių priešnuodžių, kaip išskirtiniausias dizainas, ypač ilgų vandens aušinimo sistemų palaikymas, ventiliatorių valdiklis ir pan.
Taigi jei pirkčiau korpusą iki 500 litų kategorijoje, greičiausiai rinkčiausi „NZXT Phantom 530“. Tačiau pažymiu, kad 500 litų yra ta riba, kai korpusai baigia įgavinėti savybes ir peržengus ją, tiesiog ima pūstis iš techninės pusės nepasiūlydami nieko naujo. Taigi jis ne tik savo kainų kategorijoje, tačiau ir visoje korpusų rinkoje yra vienas patraukliausių gaminių. Jei jau svaidaus tokiais žodžiais – patikėkit, tai jau rimta. Be didelių ceremonijų rašau aukščiausią Games.lt pasirinkimo apdovanojimą.
