„iPad Air“: apžvalga | Elektronika.lt

Praėjo treji su puse metų nuo pirmojo „iPad“ pristatymo. Atsirado tikriausiai šimtai, jei ne tūkstančiai skirtingų pavadinimų konkurentų, gaminančių planšetinius kompiuterius, o „Apple“ produktai iki šiol nepraranda „kultinio“ produkto įvaizdžio, nepaisant iš tiesų įnirtingų atakų iš „Android“ įrenginius gaminančių įmonių pusės.

Nors naujajame „iPad Air“ nėra nieko revoliucinio – nei kokių nors inovatyvių, ypatingą funkcionalumą suteikiančių jutiklių, nei jis lankstomas, nei permatomas, nei levituoja ore – visgi evoliuciniu požiūriu pasiekta tikrai nemažai: lyginant su prieš trejus su puse metų išleista pirmąja „iPad“ versija, našumas, gamintojų teigimu, išaugo net 72 kartus, o lyginant su prieš pusmetį pristatytu 4 kartos „iPad“ – 2 kartus. Palyginimui – Moore'o dėsnis sako, kad į integriniame grandyne sutalpinamų tranzistorių kiekis (ir tuo pačiu kompiuterių našumas) padvigubėja per dvejus metus.

Lyginant naujojo ir 4 kartos „iPad“ greičius (užkraunant žemėlapius, „iTunes“ ir kitas programėles) tikrai negalima pasakyti, kad programos įsijungia dukart greičiau – skirtumas gerokai mažesnis. O dabartinė programėlių karta veikiausiai dar neišnaudoja A7 procesoriaus galimybių, bet galima neabejoti, kad ateityje bus sukurta programėlių, su kuriomis senesnės kartos kompiuteriai susidoros tik pūškuodami ir stenėdami, o naujame jos lėks su vėjeliu.

Kitas dalykas, kuriuo „Apple“ gali pagrįstai didžiuotis – kad šitiek padidėjus galiai, pats įrenginys ne tik nepadidėjo, bet ir sumažėjo bei palengvėjo: jo svoris krito 28 procentais (iki 469 gramų), rėmelis aplink ekraną susiaurėjo 43 procentais, storis sumažėjo 17 procentų (iki 7,5 mm).

Keli žmonės, kurie jau jau ne pirmus metus džiaugiasi senesniais „iPad“, paėmę į rankas naująjį „iPad Air“, per kelias pirmąsias sekundes reagavo visiškai vienodai: jie tesugebėjo išlementi „Eik tu saaaaaaaau....“. Vadinasi, dydžio skirtumas matomas ne tik techninių charakteristikų sąraše – kompiuteris iš tiesų tapo labai pastebimai malonesnių matmenų. Iš kitų pastebimų dizaino elementų reikėtų pridurti, kad kompiuterio briaunos nuolydis tapo šiek tiek statesnis, o garsiakalbiai perkelti nuo nugarėlės į apatinę briauną, abipus įkrovimo jungties. Kompiuterio korpusas yra matinis, atsparus piršto atspaudams. Bet štai obuolio logotipas nugarėlės centre yra pats puikiausias atspaudų magnetas. Kaip ir ekranas. Taigi, sterilumo mėgėjams kartu su kompiuteriu teks nešiotis ir servetėlę.

Visgi, nepaisant rimtų dizaino permainų, patys svarbiausi planšetinio kompiuterio pasikeitimai įvyko jo viduje: „Apple“ programuotojai, matyt, užmetė akį į „Android“ įrenginius ir iš jų „pasiskolino“ tam tikrus elementus, kurie buvo pranašesni už „iOS 6“ veikimą, pridėjo vieną-kitą savo potėpį ir į kompiuterius įdiegė „iOS 7“.

Kalbant konkrečiau, „iOS 7“ naudotojai pastebės, kad naujoje sistemoje atsirado iš apačios ištempiamas „Greitasis meniu“, kuriame galima greitai pareguliuoti esminius nustatymus, patobulintas įjungtų programų valdymas (ekrane vartotojai mato ne programėlių piktogramas, o sumažintą jų lango vaizdą). Bet už tai įrenginio su „iOS 7“ apsauga nuo vagystės yra „nepramušama“ ir itin patogi savininkui, mat įrenginių su šia sistema tiesiog neapsimoka vogti – jeigu savininkas nepatingi įjungti „Find my iPad“ funkcijos, svetimo žmogaus rankose kompiuteris bus vertas ne daugiau už gražiai atrodančią daržovių pjaustymo lentą.

Negalima nepaminėti, kad kartu su planšetiniu kompiuteriu vartotojai gauna nemokamą bazinį programėlių rinkinį darbui ir bent šiokioms tokioms pramogoms: biuro programų rinkinį – „Pages“, „Numbers“ ir „Keynote“, nuotraukų redagavimo įrankį „iPhoto“, vaizdo įrašų ruošimo įrankį „iMovie“, virtualią muzikos studiją „GarageBand“ (deja, su smarkiai ribotu instrumentų rinkiniu – norint jį išplėsti teks patuštinti piniginę).

Mano asmeniniu favoritu tapo „iTunes U“ – tai yra neįtikėtinai platus mokslo žinių lobynas. Visiškai nemokamai, kiekvienam, kas tik to užsinori. Ir viskas pateikta labai gražia forma. Smagus dalykas – skaitymo režimas atnaujintoje „Safari“ naršyklėje: atsidarius kokį nors straipsnį internete tereikia spustelėti vieną mygtuką, ir straipsnio formatas bus pritaikytas patogiam skaitymui, o reklamos, prilipusios prie straipsnio tarsi dėlės, stebuklingu būdu išnyks. Dar vienas pastebėjimas – nors tvirtinama, kad „Maps“ programėlė dabar veikia gerokai korektiškiau, nei jai vos pasirodžius, kuomet ir miestų pavadinimai retkarčiais būdavo sumaišyti vietomis, visgi ji dar neveikia tobulai – Vilniaus oro uosto pakilimo takas vis dar atrodo tarsi po gero žemės drebėjimo.

Planšetės ekranas liko lygiai toks pats, kaip ir 4 kartos „iPad“ – nors „Apple“ taškų kiekiu ekrane ir jų tankiu nuo konkurentų jau atsilieka (pavyzdžiui, „Google Nexus 10“ taškų tankis yra 300 colyje, „Google Nexus 7“ – net 323 taškai colyje, o „iPad Air“ – „tik“ 264), sunku rasti kur galima būtų prikibti dėl ekrano kokybės: spalvos kontrastingos, juoda ir balta spalvos – tokios, kokios, atrodo, ir turėtų būti, o vaizdo taškuotumui įžiūrėti reikalinga sakalo akis.

Planšetės fotoaparatai, kaip ir būdinga visiems šio tipo įrenginiams, nėra įspūdingi – 5 MP kamera galinėje sienelėje ir 1,3 MP priekyje, vaizdo pokalbiams. Smagu pažaisti su juokingais optiniais efektais, patogu kalbėtis per vaizdo pokalbiams skirtas programėles, bet tai ir tiek. Žmogus, turintis tokį kompiuterį, kišenėje tikriausiai turės ir patogiau laikomą telefoną su kur kas geresne kamera.

„iPad Air“ akumuliatoriaus talpa yra tikrai stebinanti: po pilno įkrovimo ir kasdieninio aktyvaus naudojimo po 3–4 valandas (žaidimų, interneto, filmų) jį prie elektros tinklo vėl reikėjo jungti tik po 4 dienų.

Ar planšetė namie reikalinga?

Daugelio technologijų bendrovių vadovai, paklausti kuo ypatinga Lietuvos rinka, pabrėžia: mūsų šalies gyventojai yra labai praktiški. Kitaip tariant, taupūs. Todėl visai nenuostabu matyti gana didelį užsienio ir lietuviškų statistinių duomenų skirtumą: 2013 m. birželį publikuotais „PewResearch“ duomenimis, JAV planšetinius kompiuterius naudoja 34 proc. populiacijos, TNS duomenimis, 2012 m. pabaigoje Lietuvoje planšetiniais kompiuteriais naudojosi tik 8 procentai vartotojų.

Kodėl tai nenuostabu? Tikriausiai galima kelti prielaidą, kad iš dalies taip yra dėl to, jog žmonės labiau pratę prie stambesnių, nešiojamųjų kompiuterių ir nėra pasiryžę investuoti papildomų pinigų į dar vieną – planšetinį – įrenginį. Bet pastariesiems tobulėjant, jau ir mums, praktiškiems lietuviams, atėjo laikas kelti sau klausimą: o ar namie tikrai reikalingas stacionarus arba nešiojamasis kompiuteris? Gal iš tiesų planšetės pakaks?

Šis klausimas, žinoma, yra individualus – atsakymas į jį labai priklauso nuo to, kas paprastai su kompiuteriu namie veikiama. Jeigu žaidžiami tradiciniai „dideli“ žaidimai, niekas nepakeis stacionaraus arba specializuoto žaidimų kompiuterio, jeigu ir namie užsiimama rimtais darbais – projektavimu, vaizdo redagavimu, programavimu ar šiaip daug rašoma, tuomet stacionarus kompiuteris taip pat bus reikalingas.

Bet jeigu namai yra šventai nuo darbo atskirta poilsio zona, tuomet toks lengvas, mažas kompiuteris yra nepamainomas daiktas, kuris ne tik atlieka visas poilsiaujant pageidaujamas funkcijas, bet ir sutaupo vietos (senais didžiaisiais kompiuteriais galima tiesiog atsikratyti). Juolab, kad planšetė tinkama atlikti ir nesudėtingus teksto rašymo, prezentacijų rengimo ar skaičiuoklių peržiūrinėjimo darbelius.

Ir nors teko girdėti, kad žmonės „iPad Air“ kartais pavadina „iPaid for Air“, galvojant apie namų kompiuterių ūkio atnaujinimą šis aparatas, nepaisant didokos jo kainos (versija be 4G ryšio galimybės kainuoja nuo 1680 litų, su 4G ryšiu – nuo 2100 litų), yra apsvarstymo tikrai verta alternatyva. Nes galima drąsiai teigti – jeigu domina aukščiausios kokybės planšetinis kompiuteris, tai sąrašas iš kurio galima rinktis nėra ilgas, o jo viršuje puikuojasi būtent „iPad Air“. Ir net „už orą“ nesumokama – panašios kokybės ir ekrano įstrižainės kompiuteriai su „Android“ sistema kainuoja ne ką pigiau.