„AsRock Z87 Extreme 4“ pagrindinės plokštės apžvalga

„Intel Haswell“ procesoriai dar visai neseniai – šios vasaros pradžioje įžengė į rinką. Atvirkščiai nei „Ivy Bridge“ procesoriams, jie montuojami į visiškai naują procesoriaus lizdą. Taigi, norint atsinaujinti procesorių bet kokiu atveju teks keisti pqagrindinę kompiuterio plokštę. Games.lt pradeda optimaliausios pagrindinės plokštės, skirtos naujos kartos procesoriams paieškas.

Šiuo metu „AsRock“ yra trečia pagal dydį pagrindinių plokščių gamintoja, tiesa priešingai nei kitos kompanijos, ji nesispecializuoja vaizdo plokščių gamyboje. Apart pagrindinių plokščių, kurios yra pagrindinis produktas, kompanija siūlo ir nedidelio formato stacionarius kompiuterius (geriau žinomus kaip HTPC), kažkada gamino ir nebrangius nešiojamuosius.

Tobulėjant procesoriams, vis dažniau kalbama, kad pagrindinėms plokštėms tenka vis mažiau funkcijų. „AsRock“ galime įvardinti kaip pačią drąsiausią inovatyvių sprendimų nebijančią kompaniją. Vien ko vertos analogų neturinčios, praeityje gamintos plokštės, palaikančios ir S939 ir AM2 procesoriaus lizdus, PCI išplėtimo lizdus, leidžiančius senose plokštėse naudoti naujus procesorius ir naujesnę operatyviąją atmintį, ar su S939 procesoriaus lizdu suderinamos AMD 790GX šiaurinį ir SB750 pietinį tiltus turinčios plokštės.

Dabar tokių neįprastų sprendimų gal ir nebesutinkame tiek daug, bet kompanijos produktai vis tiek turi nemažai unikalių savybių, kurias detaliau aptarsime šiame straipsnyje.

Šiandienos testams „AsRock“ mums pateikė „Z87 Extreme 4“ pagrindinę plokštę. Tai vidurinės klasės produktas, vertas beveik pusės tūkstančio litų. Už tokią sumą neįmanoma gauti „geriausios iš geriausių“, bet gal būt tokių investicijų pakaks idealiam kainos ir kokybės santykiui išlaikyti, nepermokėti už nereikalingus dalykus ir įsigyti visapusišką produktą, vienodai gerai pasižymintį daugelyje sričių? Beje, gal tai ir yra labai sausas faktas, bet „Z87 Extreme 4“ yra pirmoji plokštė įgavusi pilno „Windows 8“ suderinamumo sertifikatą.

Pakuotė ir komplektacija

Pakuotė kaip ir daugelyje pagrindinių plokščių yra suprojektuota gana gražiai. Priekinėje dalyje – tik plokštės pavadinimas ir turimų palaikymo sertifikatų sąrašas. Gale randamas detalesnis savybių aprašymas.

Be pačios plokštės randame pridėtus įprastus priedus – keturis „Sata“ kabelius, instaliacinį diską, priekinės panelės lipduką, instrukcijas (kurių dėl stebėtino išskaidymo yra gana daug – techninės įrangos, programinės įrangos ir „Home Cloud“), galinės panelės dangtelį bei SLI tiltą.

Pastarasis mane labai nuvylė. Tiltas yra visiškai nelankstus ir tinkamas sujungti plokštėms tik tada, kai tarp jų yra sudarytas fiksuotas dviejų aukštų tarpas. Nors būtent toks atstumas yra tarp dviejų pagrindinių PCI-E lizdų ir šioje plokštėje kitoks variantas net ir nelabai gali būti, bet visada geriau turėti pasirinkimą, nei jo neturėti.

„Intel Z87“ lustas

Plokštės širdis – pažangiausias su naujosios „Haswell“ kartos procesoriais suderinamas lustas – „Intel Z87“. Naujajai „Lynx Point“ šeimai priklauso ir pigesni plačiajai visuomenei skirti H87, B85, H81 lustai. Visi jie gaminami pagal 22 nm technologiją, o TDP reitingas siekia 4,1 W.

„Intel“ dažnai susiduria su problemomis, kuriant lustus. Pristačius šeštosios kartos lustus išryškėjo defektas, galintis ateityje padaryti daug bėdos, besinaudojantiems „Sata II“ jungtimi. Tai ne tik sustabdė prekybą esamomis plokštėmis, bet ir privertė keliems mėnesiams atšaukti „Sandy Bridge“ procesorius.

Su aštuntosios kartos lustais taip pat nebuvo apseita be defektų, tiesa šį kartą nė vienas vartotojas dėl jų nesiskundė. Nors spartinimui, keičiant FSB daugiklio dydį turėjo būti skirtos tik brangiausios Z87 pagrindinės plokštės, tai buvo galima daryti ir pigiosiose B85 ir H87. „Intel“ suskubo tvarkyti defektą ir visos naujos plokštės, kaip ir senųjų atnaujinti BIOS‘ai, turėjo įrašytą mikrokodą, atimančią šią galimybę. Vertinant viską objektyviai net ir norintiems pigiau paspartinti procesorių būtų geriau rinktis tam reikalui kur kas geriau tinkančią pagrindinę plokštę su Z87 lustu.

„Panther Point“ lustai (septintoji karta) buvo patys pirmieji „Intel“ produktai, siūlantys integruotą USB 3.0 jungčių palaikymą, čia vietoj keturių tokių prieigų turime jau šešias. Taip pat išaugo ir „Sata III“ jungčių kiekis, H87 ir Z87 lustai nuo šiol nebeturi senų antrosios kartos sąsajų. Tačiau bendrai paėmus didelių esminių skirtumų (apart „Haswell“ procesorių palaikymo) tarp „Lynx Point“ ir „Panther Point“ lustų nėra.

Lustą darbo metu nuo perkaitimo saugo šis vidutinio dydžio radiatorius. Juodos spalvos, auksinės spalvos kompanijos pavadinimu papuoštas aušintuviukas gerai dera prie bendro plokštės dizaino.

Detalus žvilgsnis

„Asrock Extreme 4“ pagrindinė plokštė yra standartinio nesumažinto ATX tipo (jos matmenys yra 22x30,5 cm). Tiek montažinė plokštė, tiek visi ant jos išdėstyti lizdai yra juodos spalvos. Juodame fone išsiskiria auksinės spalvos detalės. Taigi, išvaizda nėra labai šokiruojanti, bet viskas atrodo paprastai ir pakankamai dailiai.

Pagrindinis akcentas – „LGA 1150“ procesoriaus lizdas, į jį galime montuoti bet kurį „Haswell“ serijos procesorių. Dar daugiau – sekančios kartos „Broadwell“ taip pat bus pritaikyti šiam lizdui, tiesa galimybė naudoti ateities procesorius šios kartos pagrindinėse plokštėse išlieka labai miglota.

Nuo maitinimo bloko į procesorių ateina energija, pernešta per aštuonių kontaktų jungtimi užsibaigiantį kabelį. Energijos perdavimu rūpinasi dvylikos fazių maitinimo sistema, kuri vidutinės klasės produktui yra puikus pasiekimas. Visi pagrindiniai konkurentai pasižymi primityvesniais analogais

Nuo galimo perkaitimo ją saugo pakankamai masyvūs radiatoriai. O ir jų dizainas atrodo visai neblogai. Ir vis dėl to „Z77 Extreme“ plokštėse jis buvo geresnis.

Operatyviajai atminčiai skirti keturi lizdai. Maksimalus viename lizde esančios atminties kiekis – 8 GB, taigi iš viso jos galime turėti 32 GB. Didžiausias greitis standartinei 1,5 V atminčiai – 1600 MHz, o XMP režime nominaliai galima pasiekti 2933 MHz. Konkuretų plokštėse šis greitis yra 3000 MHz, tiesiog baisus praradimas :D

Ketvirtasis „Ekstrymas“ turi aštuonias „Sata III“ jungtis, o senųjų „Sata II“ prievadų plokštėje jau visiškai nebeliko. Nors Z87 lustas ir kartu paprastesnės juo paremtos pagrindinės plokštės palaiko tik šešias tokias jungtis, dar dvi prieigas suteikia papildomas „AsMedia“ lustas.

Plokštė tinkama visiems korpusams, nes turi keturias priekines USB 3.0 ir šešias USB 2.0 išvestis. Net ir ateityje bus nelengva surasti dėžę, kuriai pritruks siūlomo jungčių arsenalo.

Galinė sienelė turi PS/2 klaviatūros jungtį, vaizdo prievadus, 2x USB 2.0, 4x USB 3.0, eSata, LAN jungtis, bei standartinius garso prievadus. Į juos galima pajungti iki 7.1 tipo erdvinio garso sistemą.

Šiek tiek sugrįžtame prie vaizdo jungčių – jų yra penkios – tai „D-Sub“, DVI, „Display Port“ ir dvi HDMI. Pagrindinis klausimas – kodėl vietoj vienos HDMI yra dvi? Pasirodo antroji jungtis yra HDMI vaizdo įėjimas. Prie jos galime prijungti telefoną, planšetinį ar nešiojamąjį kompiuterį. Tai bus ypač naudinga, naudojantiems monitorius be HDMI jungties. Antroji HDMI yra dar vienas dalykas, kuom „Asrock“ sugebėjo išsiskirti iš kitų gamintojų. Beje naujos kartos „Intel“ vaizdo procesoriai palaiko naujausius 4k raiškos monitorius ir jei jungsime „Full HD“ ekranus, vienu metu galime naudoti net tris.

PCI lizdų išsidėstymas mane labai stipriai nuvylė. Kodėl po velnių jie taip kvailai išdėstė PCI-E x1 jungtis? Vieną iš jų greičiausiai blokuos antrasis vaizdo plokštės aukštas, o kita gali pjautis platesnis procesoriaus aušintuvas. Manau vietoj vienos iš apatinių senųjų PCI jungčių reikėjo įdėti vieną PCI-E x1, tada jokių priekaištų neturėčiau. Privalomas dalykas tokios klasės aparatui ne tik „AMD Crossfire“, bet ir „nVidia“ SLI technologijos palaikymas. Kaip jau užsiminėme, gamintojas prideda ir tiltą dviejų „nVidia“ plokščių sujungimui.

Profesionalūs spartintojai, naudojantys skysto azoto sistemas ir mušantys pasaulio rekordus neįsivaizduoja plokštės be vadinamojo „Onboard“ valdymo. Lygiai taip pat sunku įsivaizduoti ką su ja gali daryti paprastas namų vartotojas. Na bet kadangi plokštę naudos ne visiški kelmai, tai gal ir visai nieko toks sprendimas.

Beje, kas tai yra per daiktas? Ant pačios plokštės yra įjungimo ir perkrovimo mygtukai, kurie leidžia valdyti pagrindinę plokštę, kuri nėra įdėta į korpusą. taip pat „Post“ būsenos ekranėlis, padedantis išsiaiškinti dėl kokios priežasties neįsijungia kompiuteris. Pypsėjimų skaičiavimas tampa atgyvena, taip pat naudojant atvirą platformą nereikės kaip išprotėjusiam spaudinėti „Delete“ mygtuko, prieš įjungiant kompiuterį teks kartą paspausti perėjimo į BIOS mygtuką. Tokio dalyko neturi nė vienas konkurentas. Juose, geriausiu atveju, randami tik įjungimo ir perkėlimo į BIOS mygtukai.

BIOS, programinė įranga ir spartinimas

UEFI grafinė kompiuterio sąsaja jau tapo įprastu dalyku šiuolaikiniams kompiuteriams. Jų rengimu užsiėmė „American Megatrends“ kompanija. Naršymas joje yra patogus, jokių priekaištų tam neturiu. Visiškai „suvarius“ pirmuosius BIOS‘us, galima taisyti padėtį pajungiant atsarginius antruosius.

Ką daryti jeigu kompiuteryje neturime optinio įrenginio ir neturime galimybės įrašyti interneto tvarkyklės (o jų juk neatsisiųsi kompiuteryje, kuris dar neturi interneto tvarkyklių)? „AsRock“ siūlo įdiegti naudojant vien BIOS‘us, į kuriuos nuėjusi galime paruošti interneto tvarkyklių diegimą. Čia taip pat yra galimybė susisiekti su „AsRock“ komanda ir paprašyti pagalbos, jeigu kompiuteris neįsijungia.

Kompiuterio triukšmingumą galima optimizuoti naudojant „FAN-Tastic“ ventiliatorių valdymą. Visos „AsRock“ pagrindinės plokštės palaiko „XFast RAM“, „XFast LAN“ ir „XFast USB“ technologijas. Pirmoji optimizuoja operatyvinės atminties veikimą taip, kad tai kuriose specifinėse programose, tokiose kaip Photoshop, būtų išgauta didesnė sparta. „XFast LAN“ padeda optimizuoti interneto resursų naudojimą žaidžiant žaidimus. Asmeniškai didelio skirtumo pajusti nesugebėjau, jis gal ir yra, tačiau ne pakankamas, kad būtų juntamas praktikoje. Tik dar nepatiko tai, kad kiekvieną kartą įjungus kompiuterį reikėjo pašalinti interneto būsenos stebėjimo lentelę, kas labai nervina. Na ir galiausiai „XFast USB“ – ji padeda greičiau perduoti duomenis USB jungtimi tačiau tai negalioja linijiniam rašymui, o būtent tai yra svarbiausia kalbant apie išorines duomenų laikmenas.

Viena iš pakankamai unikalių (analogą turi tik „Asus“) „Asrock“ siūlomų savybių yra „Home Cloud“. Ji leidžia prie kompiuterio prieiti nuotoliniu būdu prisijungti naudojant išmanųjį telefoną, planšetinį ar kitą kompiuterį. Deja tokią galimybę turi tik „Windows 8“ operacinės sistemos vartotojai.

Spartinimas yra pati liūdniausia šios apžvalgos dalis. Mes turime „Intel Core i5 4570“ centrinį procesorių, kuriame nėra atrakinto FSB daugiklio. Tai neleidžia įprastai kelti procesoriaus dažnių ir pamatyti kaip ji tenkins „turbintojų“ poreikius. Vis dėl to plokštės struktūra yra orientuota į dažnių kėlimą, tad rezultatai (kaip „Haswell“ procesoriui) turėtų būti išties geri.

Garso posistemė ir jos testai

„AsRock“ daug saldžiai prisuokė, kaip malonu nusipirkusiems šią plokštę klausytis muzikos, dėl joje esančios labai geros integruotos garso atkūrimo sistemos, pavadintos „Purity Sound“. Tik ar gamintojos marketingo skyriaus skleidžiamoje propagandoje yra bent krislelis tiesos?

Garso apdorojimo sistemos širdis – ką tik iškeptas „Realtek ALC 1150“ lustas. Dar nuo „Pentium 4“ laikų esame pripratę matyti „Realtek ALC8xx“ serijos lustus, o čia – visai nauji skaičiai. Originaliai jie turėjo priklausyti devyniašimtąjai serijai, bet „Realtek“ marketingo komanda pasirinko gražiau skambantį variantą. Gamintoja didžiuojasi pasiekiamu nemažu SNR reitingu, kuris siekia 115 dB. Garso apdorojimo sistema yra atskirta nuo kitų komponentų – tokiu būdu galima išvengti pašalinių trikdžių.

Iš plokštės išeinantį garso signalą reguliuoja „Texas Instruments 5532“ lustas. Jis gerina žemų dažnių juostos dažnių atsaką.

Dar vienas „Texas Instruments 5532“ lustas naudojamas kaip ausinių stiprintuvas. Jis aktyvuojamas garsą perduodant per priekinę 3,5 milimetrų jungtį. Stiprintuvas palaiko iki 600 omų varžos ausines.

Kaip visos ne pačios pigiausios garso posistemės, šioji palaiko iki 7.1 tipo erdvinio garso sistemas, tam turi dedikuotas penkias 3,5 mm garso jungtis ir šiuo klausimu niekuo nesiskiria nuo paprastesnių konkurenčių.

Taigi, „AsRock Z87 Extreme 4“ turimą „Realtek ALC 1150“ garso posistemį reiktų sulygint su pigesniųjų oagrindinių plokščių integruotu garsu ir pasižiūrėti ar iš tiesų jausis toks didelis skirtumas. Tam turime „MSI Z68A G43-G3“ su „Realtek ALC 887“ garso kodeku. Tačiau ne paslaptis, kad ir kaip spaustum „Realtek“, iš ties geram garsui išgauti reikia atskiros garso kortos. Turim ir tai! Mes šią plokštę taip pat palyginsime ir su „Creative X-Fi Xtreme Gamer“ (SB0770).

Lyginant „Realtek ALC 887“ ir „Realtek ALC 1150“, pranašumą įgavo naujesnis garso apdorojimo įrenginys. Tačiau neapsigaukite – gauti rezultatai yra apylygiai, o esminių skirtumų kaip ir nėra. Tuo tarpu iki „Creative“ garso plokštės integruotajam garso lustui dar yra toli. Ir ne tik tuo – klausant jaučiasi kur kas daugiau nei žiūrint į skaičius, o kur dar pažangesnė programinė garso šlifavimo įranga.

Kaip interguota garso sistema ji yra nebloga. Panaši sistema sumontuota „MSI Z87 G45 Gaming“ pagrindinėje plokštėje, na o konkurentai iš „Asus“ ir „Gigabyte“ turi paprastesnius garso atkūrimo sprendimus. Kažko daugiau galima tikėtis nebent labai brangiose plokštėse su įdiegtomis „Asus“ arba „Creative“ garso sistemomis.

Išvados

„Asrock Z87 Extreme 4“ šiuo metu parduotuvėje kainuoja 460 litų ir yra jų tikrai verta. Manau, kad plokštė pataiko būtent į tą kategoriją, kuri turi geriausią savybių ir kainos santykį, jeigu žiūrėsime iš žaidėjų ir spartintojų perspektyvos. Žiūrint į pigesnius modelius iš karto matome entuziastus nuvilsiančias savybes, o brangesnėse plokštėse esantys „navarotai“ nėra tokie, be kurių negalėtumėme gyventi.

Pagrindiniais „AsRock Z87 Extreme 4“ konkurentais galime laikyti „Asus Z87 Plus“, „Gigabyte GA-Z87X-D3H“ ir „MSI Z87 G45 Gaming“ pagrindines plokštes. Pirmas dalykas, krentantis į akis yra tai, kad „AsRock“ inžinierių parengtas produktas turi labai konkurencingą kainą. „Gigabyte“ siūloma pagrindinė plokštė kainuoja maždaug tiek pat, o už MSI produktą tektų primokėti papildomus 10 litų. Na o „Asus“ plokščių kaina, kaip ir dažniausiai būna, yra visiškai nepagrįsta. „Z87 Plus“ kainuoja pusšimčiu litų brangiau, nei „AsRock“, nors ją verta būtų pirkti nebent jei kainuotų 50 litų mažiau, nei „Extreme 4“...

Imant tiek pačią plokštę kaip atskirą produktą, tiek lyginant su konkurentų savybėmis „AsRock Extreme 4“ atrodo puikiai. Galime išskirti geriausią klasėje maitinimo sistemą, geriausią galimą tokios klasės plokštėse garso posistemį (turi tik konkurentė iš MSI), „Home Cloud“ sistemą (turi tik „Asus“ konkurentė), „Onboard“ valdymą (pilno neturi nė viena konkurentė), visiškai unikalų HDMI vaizdo įėjimą ir t. t.

Vienintelis smulkus trūkumas kurį radome – nelabai protingas PCI lizdų išdėstymas (nors PCI lizdų atsisakymas MSI plokštėje atrodo dar kvailesnis sprendimas). Na ir dar prie „nepliusų“ galime prirašyti, kad nominalus maksimalus atminties greitis vietoj 3000 MHz yra 2933 MHz. Ech, kad visi daiktai turėtų tik tokius „trūkumus“...

„Z87 Extreme 4“ serijoje yra trys plokštės, šiandien mes išbandėme pagrindiniąją. Taip pat yra siūloma ir versiją su „Thunderbolt“ jungtimi. Visiškai atskita versija yra daugelyje sričių apkarpyta „Asrock Z87M Extreme 4 Micro ATX“ mažylė, kainuojanti mažiau ir siūlanti atitnkamai mažiau savybių.

„AsRock“ taip pat siūlo ir pigesnę „Extreme 3“ pagrindinę plokštę, su mažiau „Sata“ jungčių, paprastesne aštuonių fazių procesoriaus maitinimo sistema, „on-board“ valdymo nebuvimu, prastesne garso posisteme ir t. t. Gal tai ir neblogi sprendimai norint sumažinti plokštės kainą, tačiau 20 litų mažesnė suma už tokį stambų savybių apkarpymą neatrodo priimtina. Kalbant apie brangesnę „Extreme 6“ pagrindinę plokštę, „Extreme 4“ kainos ir kokybės santykiu taip pat atrodo geriau. „Extreme 6“ turi pridėtą USB 3.0 išvedimą į priekinę sienelę, per 3,5 colių lizdą, dviem papildomomis Sata 3 jungtimis, patobulintais MOSFETais (klausimas, kiek iš to yra tikros naudos), bet už tai primokėjus daugiau nei 110 litų, kainos ir kokybės santykis išlieka pigesniosios plokštės naudai.

Patikėkite, iš manęs gauti aukščiausią redaktoriaus pasirinkimo apdovanojimą nėra taip paprasta. Kol kas jo nėra gavęs nė vienas produktas. Kad ir kaip norėčiau dar daugiau laiko patempti jo niekam nedavęs, tačiau jau pribrendo rimtas reikalas – ši pagrindinė plokštė jo tikrai verta.