Ant mano stalo jau guli „HP EliteBook 8470p“ nešiojamasis kompiuteris. Jei reikėtų jį įvardinti vienu žodžiu, būčiau linkęs pavadinti jį „antigeiminiu“. Už tokią pačią sumą, kiek kainuoja šis „EliteBook“ galima nusipirkti galingą keturių granduolių žaidimų agregatą kaip minimum su GTX 660M vaizdo plokšte, daug RAM ir vietos failams. 
Ant mano stalo jau guli „HP EliteBook 8470p“ nešiojamasis kompiuteris. Jei reikėtų jį įvardinti vienu žodžiu, būčiau linkęs pavadinti jį „antigeiminiu“. Už tokią pačią sumą, kiek kainuoja šis „EliteBook“ galima nusipirkti galingą keturių granduolių žaidimų agregatą kaip minimum su GTX 660M vaizdo plokšte, daug RAM ir vietos failams. O dabar tai – nedidelis kompiuteriukas, kuris specifikacijų lape gali pasigirti tik vidutiniu „Core i5“ centriniu procesoriumi. Kitais atžvilgiais jam reikia slėptis – jo integruota grafinė plokštė, 2 GB RAM ir 320 GB standusis diskas teleidžia jam slėptis giliai po lapais.
Taigi kam skirtas šis nešiojamasis kompiuteris? Rimtiems ir solidiems dėdėms, ar elegantiškoms damoms. Stileivoms iš pirmo žvilgsnio gal jis irgi tiktų bet dėl vienos savybės aš jo nebūčiau linkęs jo rekomenduoti bet apie tai kiek vėliau. Tačiau juo galėsite netgi pasimaivyti prieš „Mac“ savininkus, kadangi jų obuolys solidumu nelenkia „varguoliško HP“!
HP yra didžiausia kompiuterių gamintoja pasaulyje. Nors neseniai sklandė gandai, kad kompanija paliks šį sektorių kaip nepelningą, tačiau taip neįvyko. Jeigu prieš metus HP buvo galima vadinti akivaizdžiai didžiausia kompiuterių gamintoja, dabar taip tikrai negalime sakyti – ant kulnų jei lipa „Lenovo“, tačiau faktas nepakito – HP vis dar išlieka pirma.
Taigi, šiandien nedarysime jokių sudėtingų testų, rodančių skaičius apie jo galią. Ir taip aišku, kad kiekvienas, kuriam yra aktuali jo galia tokio kompiuterio tikrai nesirinks. Pabandysime į jį pažvelgti paprasto piliečio akimis, ir patirti tą valdymo malonumą, kuris turi būti įtrauktas į kainą.
Kalbant apie aukštos klasės produktus, komplektacijos sąrašas būna ilgas ir nuobodus. Na, o dabar randame tik šiek tiek makulatūros, 6 celių bateriją, 65 W kroviklį su krovimo adapteriu.
Oh, buvau visai pamiršęs! HP taigi dar ir krepšį kompiuteriui nešiotis prideda. Tačiau apie tą tai nieko gero pasakyt negaliu, paprasčiausias pigus krepšys su HP logo. Tačiau problema yra dydyje. Mano nuomone, 14 colių dydžio ekranas naudojamas tam, kad sutaupyti kuo daugiau vietos bei tokiu būdu padaryti kompaktiškesniu daiktu kelionėse. Bet tada kam pridėti žymiai per didelį 15,6 colių krepšį, kuris panaikina kompaktiškumą?
Žvilgsnį į „EliteBook“ pradėsiu nuo to, kaip kompiuteriui atidaryti vietoj vienos sekundės prireikė kokių dešimties. Traukiu, traukiu, o ekranas nė krust iš vietos. Pasirodo, norint atidaryti ekraną, atvirkščiai nei pigiame nešiojamajame kompiuteryje reikia paspausti priekinėje dalyje esantį mygtuką. Meh, snobiška :( Ir dar kabliai ekrano viršuje atsiranda.
Nešiojamojo kompiuterio korpusas, kaip ir pridera yra ypač kokybiškas ir solidus, tai yra vienas rimčiausių tokios klasės gaminio privalumų. Jis pasižymi šlifuoto aliuminio apdaila, kuri dengia plotą aplink klaviatūrą ir visą ekrano galinę dalį. Net ir tose vietose, kur aliuminio nėra, išlindusi plastmasė atrodo kur kas kokybiškesnė nei paprastuose kompiuteriuose.
Surinkimo kokybė yra dar vienas dalykas, kuris yra privalomas verslo klasės kompiuteriams, aišku viskas įskaičiuota į kainą. Viskas „EliteBook“ suręsta tvirtai, priekaištų jokių nekilo. Tiek nelabai supratau, kodėl išorėje (ne korpuso apačioje) yra plika akimi matomų varžtų. Ar tiesiog HP patingėjo juos paslėpti, ar be jų kompiuteris paprasčiausiai nebūtų toks tvirtas?
Kompiuterio dizainas priverčia jį atrodyti storu, kaip „McDonalde“ gyvenantis statistinis JAV pilietis. Jį storina statūs kampai ir mažas formatas. Šiaip kompiuteris yra labai panašaus storio į įprastą biudžetinį kompiuterį, pavyzdžiui „Dell Inspiron N5010“.
Ekranas – 14 colių įstrižainės, o jo raiška – 1366 x 768. 15,6 colio nešiojamųjų savininkai sako kad jiems to yra maža, na o esant mažesnei įstrižainei – pats tas. Brangesni „EliteBook“ turi 1600 x 900 matricą. Ekrano apšvietimui naudojamos standartinėmis tapusios LED lempos.
Ekranas padengtas matine danga. Tai reiškia, kad būnant saulės šviesoje nematysite saulės atspindžių. Teoriškai, tokie ekranai ne taip gerai atkuria spalvas kaip blizgūs, bet vis tiek mano nuomone, matiniai yra visa galva aukščiau. Skirtingai nei pigiuose modeliuose, šiame HP ekranas atsilenkia 180 laipsnių kampu, todėl atsiranda galimybė nestandartiškai pasidėti kompiuterį.
Kairėje kompiuterio pusėje randasi jungtis pakrovėjui, interneto kabeliui ir dvi USB prieigos. Testuotas modelis neturėjo nei diskasukio, nei kortelių skaitytuvo, tik jiems paliktas skyles. Gėėėda!
Dešinėje – dvi 3,5 mm jungtys kolonėlėms, „eSata“/ USB, dar viena USB, HDMI jungtys ir oro išėjimo grotelės.
Pelę galima simuliuoti tiek klaviatūroje esančiu, tarp GHB klavišų įsitaisiusiu „trackpointu“, tiek įprastu „touchpadu“. Abiems valdymo būdams jokių priekaištų neturiu, kiekvienas pasirinks labiau patinkantį variantą.
Klaviatūroje, kaip ir daugumoje brangesniųjų modelių, yra tarpai tarp mygtukų. Klaviatūra yra ne pilno dydžio, tačiau skaičių klaviatūros būtų naivu tikėtis bet kuriame 14 colių modelyje. Jeigu nepaisytume šio nepatogumo, galėtumėme sakyti, kad jai daugiau priekaištų neturime.
Paspaudus mygtuką virš ekrano pasirodo lemputė, apšviečianti klaviatūrą. Tai yra geriau negu nieko, tačiau lyginant su apšviečiamomis klaviatūromis, tai tėra tik apgailėtinai juokinga jų parodija...
Apatinė dalis verslo klasės kompiuteryje stipriai skiriasi nuo pigiųjų modelių. Čia yra „docking“ ir antrosios baterijos lizdai. Užtat nebėra galimybės greitai pasiekti RAM ar standžiojo disko.
Tik negalvokite, kad stilius ir mažas dydis yra tai, kuo „HP Elite„ skiriasi nuo pigiųjų kompiuterių. Jo šešių celių baterija yra tikras žvėris. Ji be pakrovimo gali „tempti“ net devynias su puse valandos. Ilgas darbo laikas yra labai svarbus aspektas, renkantis verslo klasės nešiojamąjį kompiuterį.
Dabar metas palysti po kapotu ir panagrinėti kompiuterio specifikacijas. Viduje dirba „Intel Core i5 3210m“ centrinis procesorius. Dvibranduolis įrenginys dirba 2,5 GHz dažniu, o prireikus gali pasiekti iki 3,1 GHz. „Core i5“ CPU palaiko „HyperThreading“ technologiją, sukuriančią du virtualius branduolius, jame randasi 3 MB spartinančiosios trečiojo lygio atminties.
Procesorius yra bene vienintelis, esantis mūsų kompiuteryje, kuris nėra pats paprasčiausias galimas variantas. HP pigiausius modelius siūlo su „Core i3“ procesoriumi, tiesa yra modelių ir su galingesniais analogais, pavyzdžiui keturbranduoliu „Core i7“. Techniškai geriau būtų ieškoti modifikacijos su didesniu dažniu dirbančiu „Core i5 3340“, kadangi jų vertė yra vienoda.
Procesorius turi integruotą „HD 4000“ grafinį lustą. Toks ar panašus daiktas yra kiekviename kompiuteryje su „Intel“ procesoriumi, tačiau ne kiekviename jis gauna daug darbo. Kadangi kompiuteryje nėra diskrečios vaizdo plokštės, integruotas lustas tampa pagrindiniu grafinės informacijos apdorojimo įrenginiu. Ji turi 16 komponentinių vienetų ir dirba 650–1100 MHz dažniu. Viskam, kam nereikia didelių vaizdo plokštės resursų, tokios GPU pilnai pakaks. Kam reikės bent kiek galios, tokio varianto nesiūlau rinktis.
Šiame kompiuteryje yra vos 2 GB operatyviosios atminties, kuri pasiekia 1600 MHz greitį. Galime konstatuoti, jog šių dienų kompiuteriui dirbti su šiuolaikinėmis ir ateities operacinėmis sistemomis yra per maža. 4 GB yra kaip minimumas. Taigi, renkantis net ir tokį kompiuterį, imti daugiau atminties būtina.
Standusis diskas... Dar vienas dalykas, verčiantis grįžti į 2008-uosius. Jo talpa siekia vos 320 GB, o to mažai didesnes duomenų kolekcijas kaupiantiems žmonėms. Aš esu patenkintas, kad vietoj 5400 rpm disko buvo įmontuotas greitesnis 7200 rpm analogas, tačiau vis tiek lieku nepatenkintas. Norim SSD, blogiausiu atveju jį naudosime kaip HDD „kešą“, nors jei jau neesam reiklūs talpai, tai ir 128 ar 256 GB talpos laikmenos neatsisakytumėme.
Jau minėjau, kad niekaip negalėsime įsidėti daugiau darbinės atminties ar pasikeisti standžiojo disko. O būtent šios dvi dalys konkrečiame modelyje tiesiog prašo būti pakeistos.
Nors straipsnio pradžioje testų išsižadėjome, tačiau bent „Windows Performance Index“ patikrinsime.
Nors vien iš šių indeksų apie kompiuterio spartą spręsti negalime, tačiau jie vis dėl to patvirtina mūsų žodžius. Kaip ir sakėme, centrinis procesorius yra sparčiausia šio kompiuterio dalis, o operatyvioji atmintis – Achilo kulnas.
Jau pačioje pradžioje galėjome teigti, jog ieškantiems didelės spartos sudėtingiems darbams ar ypač žaidimams „HP EliteBook 8470p“ yra tragiškai blogas pasirinkimas. Tai yra visiškai suprantamas dalykas kadangi HP nešiojamasis kompiuteris yra orientuotas į visai kitą klasę. Tačiau jo tinkamumas ir jai yra gan abejotinas.
Net ir jeigu būčiau solidaus kompiuterio ieškanti namų šeimininkė receptų duomenų bazei daryti, ar verslo klasės sprendimo ieškantis verslininkas, man būtų priimtinesnė konfigūracija su 4 GB RAM ir bent 500 GB standžiuoju disku. Taigi, pirkdami „HP EliteBook 8470p“ kompiuterį geriau ieškokite ne bazinės komplektacijos varianto, kadangi pastaroji atrodo taip pat skurdžiai, kaip Aušros vartų bomželiai, o ne kaip Sofonas ir Barada iš Rubliovkos.
Tačiau ir pati idėja, rinktis „EliteBook 8470p“ yra stipriai diskutuotina. Aš būdamas daug keliaujantis ir solidžios išvaizdos gaminio ieškantis asmuo prioritetą teikčiau „ultrabukams“. Galbūt juose esantys mažiau energijos vartojantys procesoriai nėra tokie greiti tačiau jau juk nesprendėme, kad sparta mums rūpi tiek, kiek matysime atlikdami kasdieninius darbus.
Šiuo metu pigiausias Lietuvos parduotuvėse esantis „EliteBook“ kainuoja kiek daugiau nei 3500 litų. Mūsų bandytas modelis turi kiek skurdesnes specifikacijas (4 GB atminties vietoj 2 GB ir 500 GB HDD vietoj 320 GB), dėl to jo vertė turėtų siekti šiek tiek mažesnę sumą.
Už tokią sumą galėsime įsigyti tik pigiuosius, ne verslo klasės „Ultrabukus“, kurie bus ne tokie solidūs kaip šis HP kūrinys. Bet už 4200 litų (o tai verslo klasės pirkėjų neturėtų nė kiek gąsdinti), mes galime nusipirkti atitinkamos klasės „ultrabuką“. Šiuo atveju tai būtų „HP EliteBook 9470m“. Dar pigiau (už 3900 Lt) galima įsigyti „Dell XPS 14“ „ultrabuką“, kuris dar prie kompaktiškumo prideda ir nemenką spartą. Būtent šis „Dell“ ir būtų mano pasirinkimas solidžių „Windows“ kompiuterių kainuojančių iki 4000 Lt rinkoje.
Ir nepamirškime „Apple“. Ar jie geriau spręsti palieku kiekvienam asmeniškai.
