Kaip ir dauguma kompiuterių gamintojų, „Hewlett-Packard“ (HP) įžengė į hibridinių kompiuterių rinką. Pirmasis jos bandymas – patrauklus, patogus, bet silpnokas „Envy x2“. Nuo pat pirmųjų planšetinių kompiuterių pasirodymo niekaip nesupratau, kurių galų gamintojai komplekte neprideda klaviatūros. Kam man reikia liečiamo ekrano, jei negalėsiu su juo normaliai dirbti? 
Kaip ir dauguma kompiuterių gamintojų, „Hewlett-Packard“ (HP) įžengė į hibridinių kompiuterių rinką. Pirmasis jos bandymas – patrauklus, patogus, bet silpnokas „Envy x2“.
Nuo pat pirmųjų planšetinių kompiuterių pasirodymo niekaip nesupratau, kurių galų gamintojai komplekte neprideda klaviatūros. Kam man reikia liečiamo ekrano, jei negalėsiu su juo normaliai dirbti? Rašyti nepatogu, sėdint ant kelių nepasidėsi (nebent nori sėdėti kaip klaustukas), o ir reikiamų jungčių (USB, HDMI, „Ethernet“) dažna tapšnutė neturi.
Vilties žiburiu tapo naujieji „Windows 8“: pamatę tiek planšetėms, tiek įprastiems kompiuteriams pritaikytą operacinę sistemą gamintojai puolė kurti „hibridus“ – nešiojamuosius kompiuterius, kurių ekraną atjungę gaunate planšetę. Tiesa, visi jie turi keletą trūkumų. Pirma, ekrano įstrižainė neviršija 13 colių (išskyrus vieną perdėm ekstremalų atvejį), taigi jų pirkėjams teks arba žlibinėti, arba pirkti atskirą monitorių. Antra, baterijos taupymo sumetimais naudojami ne itin galingi procesoriai. Trečia, „Windows 8“, mano vertinimu, tebėra „Wait for it...“ būsenoje. Ypač planšečių pirkėjams. Visa tai galioja ir „HP Envy x2“. Bet jei minėtos savybės neišgąsdino, pažvelkime atidžiau.
Išvaizda
Jei apie knygą sprendžiate iš viršelio, „Envy x2“ yra kuo tikriausias erotinis romanas. Tvirtas, elegantiškas ir glotnus sidabro spalvos šlifuoto aliuminio korpusas sudaro išties puikų įspūdį apie gaminį.
Ir nesvarbu, kad atlenkti ekraną viena ranka yra tikra kankynė, o laikant kompiuterį rankose ekranas klebetuoja. Jis vis tiek yra tikras seksas ir plastmasiniams hibridams tokio dizaino tik pavydėti.
Kartu su klaviatūra kompiuteris sveria apie 1,4 kilogramo, o ją atjungus našta sumažės maždaug perpus (mat klaviatūroje yra antra baterija). Pačios planšetės storis yra apie 0,8 cm, o su klaviatūra – nuo 1,7 iki 1,9 cm storiausioje vietoje. Taigi dydžiu jis pernelyg neišsiskiria iš kitų hibridų, o prijungus klaviatūrą atrodo lyg „mini“ nešiojamasis kompiuteris.
Tiesa, dizaineriai apgalvojo ne viską: kadangi visa technika sugrūsta į hibrido ekraną, jis yra sunkesnis už klaviatūrą, todėl padėjus įrenginį ant nuožulnios vietos jis „gulasi“ ant ekrano nugaros. Padėjus ant stalo problemų nekyla, bet mėgstantiems kompiuterį laikyti ant kelių teks pratintis prilaikyti jį viena ranka, kad nenuvirstų.
Jungtys
Reiklūs pirkėjai jungčių, žinoma, pasiges, tačiau situacija nėra tragiška. Kompiuteris turi vieną HDMI, dvi USB jungtis, ausinių lizdą, integruotą SD kortelių skaitytuvą bei baterijos įkrovimui skirtą specifinę jungtį. Žvelgdamas statistinio lietuvio akimis (t. y. tokio, kuris per dieną „atsipučia“ 2 GB duomenų) labiausiai pasigedau „Ethernet“ lizdo. Žinoma, daugelio poreikius patenkins ir „Wi-Fi“, bet kam važiuoti traukiniu, jei gali skristi?
Pačiame planšetiniame kompiuteryje, atjungus ją nuo klaviatūros, yra tik ausinių lizdas, „microSD“ kortelių skaitytuvas ir baterijos įkrovimo jungtis.
Šiek tiek nuliūdino, kad kompiuteris neturi vidinio 3G modemo. Matyt, reikia suprasti, kad jis skirtas tokiems pusiau mobiliems žmonėms, kurie norėdami turėti internetą už „Wi-Fi“ ribų kartu nešiosis ir klaviatūrą, kad galėtų prijungti USB modemą...
Dar planšetiniame kompiuteryje yra 8 mln. tšk. kamera su blykste ir priekinė 1080p raiškos kamera vaizdo pokalbiams, tačiau abi jos naudingos tik esant labai geram apšvietimui. Šiaip jų kokybė primena prieš kokius 5 metus gamintų telefonų kameras.
Klaviatūra
Hibrido klaviatūra – patogi ir tyli, palikta pakankamai vietos rankoms pasidėti, o klaidų rašant padeda išvengti tai, kad mygtukai atskirti kelių milimetrų tarpu. Erzino tik, kad rodyklės „aukštyn“ ir „žemyn“ sujungtos į vieną mygtuką, o prie to įprasti neužteko net dviejų savaičių. Įtariu, labiausiai tai nepatiks žaidimų mėgėjams. Jutiklinė plokštelė (žmonių kalba – „touchpad‘as“) – didelė ir patogi. Tiesa, turint lietimui jautrų ekraną retai norisi „žaisti“ su pelės žymekliu. O dažnai rašantys „touchpad‘ą“ galbūt apskritai išjungs, nes kartais netyčinį prisilietimą prie jo kompiuteris traktuoja kaip paspaudimą ir tai blaško.
Norint atjungti planšetę nuo klaviatūros (ar vėl ją prijungti) reikia šiek tiek jėgos. Bet įprasti galima. Užtat prijungimas yra tikrai tvirtas ir ekranas nenukris net įrenginį apvertus.
Baterija
Klaviatūros priedas turi dar vieną funkciją – jame yra papildoma baterija, kuri naudojama išties sumaniai: turėdamas galimybę kompiuteris visuomet naudos klaviatūros bateriją, o prijungus maitinimą pirmiausia įkraus planšetės bateriją. Beje, įkrauti klaviatūroje esančią bateriją galima ir neprijungus ekrano.
Dvi baterijos ne tik suteikia lankstumo, bet ir užtikrina ypač ilgą darbą be įkrovimo. Vien planšetė be įkrovimo gali atlaikyti iki 8 valandų intensyvaus darbo, o kartu su klaviatūra kompiuteris dirbs ilgiau nei 12 valandų (realiai šis laikas yra dar ilgesnis, nebent visą dieną ketinate be perstojo žiūrėti filmus).
Įdomumo dėlei: kolegos iš „Engadget“ palygino skirtingų hibridų baterijų ištvermę:
- „HP Envy x2“ – 7.53 val.
- „Acer Iconia W700“ – 7.13 val.
- „Lenovo IdeaPad Yoga 13“ – 5.32 val.
- „Dell XPS 12“ – 5.30 val.
- „Toshiba Satellite U925t“ 5.10 val.
- „Sony VAIO Duo 11“ – 4.47 val.
- „Lenovo ThinkPad Twist“ – 4.09 val.
Sparta
Taigi „Envy x2“ baterija yra išties ištverminga. Tačiau už tai teks sumokėti pasitenkinant vidutine sparta.
Kompiuteryje įdiegtas 1,8 GHz taktinio dažnio „Intel Atom Z2760“ procesorius ir 2 GB operatyvinės atminties. Sparta jis gali lygiuotis su kitais planšetiniais kompiuteriais, bet gerokai atsilieka net nuo vidutinės klasės nešiojamųjų (ar „ultrabook“) kompiuterių.
Naudojant namuose to galbūt labai nepasigesite – keliomis sekundėmis lėčiau įsijungianti programa nesutrukdys ramiai pasitikrinti el. pašto, naršyti internete ar žaisti „kirmėlytę“. Kompiuterio spartos visiškai užtenka ir žiūrėti HD kokybės vaizdo įrašus. Tačiau „sunkius“ žaidimus ar daug galios reikalaujančias programas galite užmiršti.
Gyvenimiškas pavyzdys: „Fresh Paint“ programoje piešiant lėtai viskas atrodė gražu, bet vos pagreitinus procesą linijos tapo kampuotos, o tapomi apskritimai virto stačiakampiais.
Iš 64 GB talpos atmintinės realiai galima naudoti apie 30 GB, taigi teks būti taupiems. Arba įsigyti išorinį „hardą“.
Vaizdas ir garsas
„Envy x2“ turi 11,6 colio (29,5 cm) įstrižainės ekraną, kurio raiška siekia 1366 x 768 tšk. Akylesniems naudotojams tai gali atrodyti mažoka (palyginimui, naujausio „iPad“ modelio ekrano raiška yra dvigubai didesnė), bet jei į ekraną žiūrite bent per sprindį, jos visiškai užteks.
Labiau erzina tai, kad ekranas yra blizgus. Taigi nors spalvos yra ryškios ir kontrastingos, o vaizdas puikiai matomas žiūrint iš įvairių kampų, situaciją gali pabloginti ne vietoje (tarkime, už nugaros) stovinti lempa.
Iš kompiuterinių kolonėlių nuostabios kokybės ar didelio garso tikėtis neverta. „Beats Audio“ sistema stengiasi kaip išmanydama, bet rezultatas labiau primena ne koncertų salę, o vonios kambario akustiką.
Na ir paskutinė smulkmena: kaina – apie 3 tūkst. Lt.
