Prieš tris savaites gavau „Asus ENGTX460“ 1 GB vaizdo plokštę. Gamintojai teigia, kad tai naujausias vidutinės klasės lyderis, kuris bandys pakeisti senuosius „GTX 470“ su „Radeon 5850“ modelius. Kaip tik viena 5850 veikia mano kompiuteryje. Ar „GTX 460“ užims jos vietą?
Prieš tris savaites gavau „Asus ENGTX460“ 1 GB vaizdo plokštę. Gamintojai teigia, kad tai naujausias vidutinės klasės lyderis, kuris bandys pakeisti senuosius „GTX 470“ su „Radeon 5850“ modelius. Kaip tik viena 5850 veikia mano kompiuteryje. Ar „GTX 460“ užims jos vietą?
Yra pora „GTX 460“ versijų: 768 MB ir 1 GB. Skiriasi ne tik atminties kiekis, bet ir GPU atrakintų skaičiavimo įtaisų skaičius. Pigesnis 768 MB modelis orientuotas į senesnius kompiuterius su ekranais iki 1600 taškų rezoliucijos. Štai 1 GB tinka žaisti „Full HD“ 1920×1080 (o kartais net ir dar didesnėmis rezoliucijomis).
„Asus ENGTX460“ gale rasime tris išvadus, taigi galime prijungti net tris ekranus ir dar papildomai turėti 3D vaizdą. Žinoma, stebuklų nebūna, viena „GTX 460“ šiandien yra optimizuota žaisti žaidimus tik iki 1920×1080 rezoliucijos viename ekrane ar mažesnėmis rezoliucijos, detalumo nustatymais 3D režime.
Pati plokštė yra trumpesnė už „GTX 470“ ar 5850, bet esamas „Asus DirectCU“ modelis turi atsikišusį aušintuvą, kuris išlygina dydžio skirtumą.
Maitinimo jungtys yra įmontuotos šone, taigi šis modelis turėtų nesunkiai tilpti į daugumą „mid-tower“ korpusų. Manajame „Thermaltake Element S“ netgi liko nemažai vietos.
„Asus“ montuoja savo firminį „DirectCU“ aušintuvą. 3 „heatpipes“ varinis radiatorius ir didelis reguliuojamo greičio ventiliatorius.
Toks variantas žymiai tyliau ir efektyviau dirba už standartinį modelį, bet reikalauja bent vieno laisvo PCI lizdo arba leidžia jame naudoti tik kitas mažesnes ar siauresnes plokštes, kurios neužstotų ventiliatoriaus.
Iš tikrųjų, likau labai maloniai nustebintas. „Asus GTX460“ dirbo nepalyginimai tyliau už senąjį „dulkių siurblio varikliu varomą“ MSI naikintuvą.
Netgi po pusvalandžio „Call of Duty Black Ops“, plokštės temperatūra nesiekė 50 °C, o aušintuvas vis dar dirbo mažiausiomis 20 % apsukomis. Tiesiog neįtikėtini rezultatai, lyginant vos su šių metų pradžioje išleistais 5850 ir „GTX 470“ modeliais.
Gamintojai žada, kad net sparta naujoji „GTX 460“ seniesiems variantams nenusileis. Ką tuoj pat ir išbandysime.
Pirmiausiai plokščių specifikacijos. Kairėje „GTX 460“, veikianti standartiniais dažniais. Dešinėje gamykliškai šiek tiek spartintas „MSI Radeon“ variantas. Bendrai galime pastebėti, kad abiejų specifikacijos yra praktiškai identiškos, išskyrus, kad „GTX 460“ GPU sukasi šiek tiek mažesniais dažniais. Plokštė yra naujesnė, labiau optimizuota, taigi tas jai neturėtų sukelti didesnio vargo šioje kovoje.
Prieš pradėdamas spartos palyginimą, noriu pridurti, kad „Nvidia“ tvarkyklės pasirodė žymiai labiau išbaigtos už AMD variantą. Neseniai išleista „Nvidia“ plokštė, ne tik puikiai veikė su visais bandytais naujausiais „Windows 7“ žaidimais, bet taip pat buvo sėkmingai atpažinta „Mac OS X“ ir „Linux“ operacinių sistemų. Kuo negalėjo pasigirti jau metus tvarkyklių nesugebanti susitvarkyti „AMD Radeon 5800“ serija..
Taip pat radau nemažą GPU spartinimo įskiepių pasirinkimą populiariausiems „Adobe Photoshop“, „Premier“ programoms, kurios leidžia dalį programos skaičiavimų nuo CPU perkelti ant vaizdo plokštės, kas ypatingai paspartina pačios programos darbą. Vėl „Radeon“ čia neturi pasiūlyti nieko panašaus (bent mano kompiuteriui su „Intel i7“).
Taip pat tik „GTX 460“ modelis papildomai siūlo 3D ir „PhysX“ žaidimų funkcijas, nuo kurių pradėkime savo tęstą.
„Mafia 2“ su „GTX 460“ aukščiausiais reikalavimais sukasi be jokių priekaištų ne mažiau 33 FPS. Tuo tarpu, „ATI Radeon 5850“ sunkiausiomis susišaudymų vietomis nukrenta iki nepriimtinų 11 FPS. Taip yra todėl, kad „ATI 5850“ nepalaiko „PhysX“ technologijos, taigi visi fizikos skaičiavimai yra užkraunami „Intel“ CPU.
„Nvidia Control“ skiltyje radau galimybę fizikos skaičiavimą taip pat palikti išimtinai procesoriui. Dar kartą paleidau testą ir pastebėjau įdomius rezultatus. 33 FPS – „PhysX“ skaičiuoja „GTX 460“ vaizdo plokštė, 23 FPS – „PhysX“ skaičiuoja „Intel i7“ (vaizdas „GTX 460“) ir TIK 11 FPS „PhysX“ skaičiuoja „Intel i7“, kai grafiką apdoroja „Radeon 5850“.
Kas leidžia daryti labai paprastą išvadą, kad „Radeon 5850“ žymiai daugiau apkrauna jūsų procesorių, ko pasėkoje jūs turite nestabilią kadrų kaitą (net su sparčiausiu modeliu kaip „Intel i7“ 3,3 GHz) ir didelius FPS kritimus iki nežaidžiamų 11 FPS.
Dar išbadžiau tokį triuką, kai žaidimas sukosi su „Radeon 5850“, bet fiziką skaičiavo dedikuotas „GTX 460“ PPU. Taip pat labai įdomūs rezultatai. Naudodamas abejas plokštes gavau didžiausią FPS vidurkį, bet sunkiausiomis vietomis kadrų kaita vistiek nukrisdavo žemiau – 31 FPS vienos „GTX 460“ plokštės rezultatų -33 FPS. Kas tik dar kartą patvirtina, kad „Asus GTX 460“ dirba žymiai sklandžiau ir net sunkiausiose vietose išsilaiko su padoriais >33 FPS. kuo negali pasigirti „ATI Radeon“.
Žinoma, negalėjau neišbandyti šiandien populiariausio „Call of Duty Black Ops“. Keista, bet abi plokštės veikė praktiškai identiškai: ~91 FPS su aukščiausiais grafikos nustatymais. Galbūt sutapimas, galbūt žaidimo apribojimas, o galbūt procesoriaus apribojimas..?
Taigi įsijungiau dar porą populiariausių šiandienos šaudyklių.
Jos galbūt patvirtino pirmąjį spėjimą, kad abiejų plokščių sparta tikrai yra beveik identiška, tik „GTX 460“ veikia stabilesne kadrų kaita.
Žinoma, „GTX 460“ dirbo žymiai stabiliau ir net nesulyginamai vėsiau ir tyliau už „Radeon“ modelį. Taip gražiai ir tyliai, kad sugundė išbandyti spartinimo galimybes su tuo magišku „+50 % overclock“ užrašu.
Pirmiausiai standartiškai išbandžiau „MSI Afterburner“ programėlę. Ji man neleido pakelti įtampos daugiau 100 mV, ko pasėkoje, plokštė stabiliai dirbo tik 900 MHz dažniu. Tai jau sudaro pastebimą spartos prieaugį, bet kartu OC ventiliatorių priverčia dirbti dvigubai didesniais greičiais. Jis vis tiek sukasi labai tyliai, bet šalia atsiranda kažkoks kondensatorių ar maitinimo elementų nemalonus šnypštimas / zvimbimas. Grąžinau standartinę 1 V įtampą ir dažnį paslinkau iki 800 MHz, o atminties – 1200 MHz, dabar dingo visi pašaliniai garsai, o ventiliatorius grįžo į pradinę 20 % padėtį. „Asus DirectCU GTX460“ plokštę galima drąsiai spartinti iki 800 / 1200 MHz, be jokių šalutinių efektų.
Įmanoma dažnius kelti toliau, jei triukšmas jums nėra problema. Beje, dirbant 900 MHz sparta, „GTX 460“ vis tiek išlieka tylesnė už gamykliniais dažniais dirbančią „MSI Radeon 5850 OC“. Parsiuntęs „Asus“ rekomenduojamą „Smart Doctor“, tik įsitikinau, kad maksimalus leidžiamas OC yra +0,1 V, o dažnių 1000 / 1200. Deja, vaizdo plokštės tokiais nustatymais pakimba po kelių minučių „Call of Duty“, stabiliam darbui trūksta dar kelių milivoltų, arba su 1,1 V tenka mažinti OC iki 970 / 1200 MHz.
Mane tikrai nustebino tylus „Asus GTX460 DirectCU“ darbas. Po pusmečio su „Radeon 5850“ maniau, kad teks tiesiog susitaikyti su naujais vaizdo plokščių triukšmo standartais arba ieškoti vandeniu aušinamų sprendimų. Laimei, atsirado žymiai paprastesnis ir pigesnis sprendimas – „Asus GTX460“ (~650 Lt). Plokštė siūlo identišką ar net geresnę spartą už gerokai brangesnę „MSI Radeon 5850 OC 1 GB“. Ypač spartos pranašumas pasireiškia naujuose žaidimuose su „PhysX“ ir „DirectX 11“ technologijomis. Didelį pliusą dedu už kokybiškas „Nvidia“ tvarkykles, kurios tiesiog be problemų veikė su visais bandytais naujausiais žaidimais, operacinėmis sistemomis ir programomis. Už ~650 Lt naujausia „Asus GTX460“ tiesiog triuškina visus konkurentus! Net nedvejodamas savo kompiuteryje pasilikau „Asus“ variantą, o MSI prigulė pailsėti, nes iš poros plokščių „Hybrid“ režime vis tiek jokios pastebimos naudos nebuvo…
