Jei stacionarūs kompiuteriai paprastai kuriami žaidžiantiems, tai nešiojamieji dažniausiai būna „nutaikyti“ į dirbančius. Bet darbas darbui nelygu, tad ir poreikiai skiriasi. Nenuostabu, kad kompiuterių gamintojai bando prie jų prisitaikyti.
Jei stacionarūs kompiuteriai paprastai kuriami žaidžiantiems, tai nešiojamieji dažniausiai būna „nutaikyti“ į dirbančius. Bet darbas darbui nelygu, tad ir poreikiai skiriasi. Nenuostabu, kad kompiuterių gamintojai bando prie jų prisitaikyti.
Šįkart trumpai aprašysiu tris neseniai rinkai pristatytus nešiojamuosius kompiuterius, kuriuos teko pakankinti ir man.
Prabangus mažylis
„Testuok jį ne kaip automobilį, o kaip kabrioletą“, – taip lengviausią „Apple“ kompiuterį „MacBook Air“ juokaudamas pristatė bendrovės atstovas.
Gavau išbandyti 11 colių įstrižainės ekraną turintį „Air“ (dar yra 13 colių). Tikrai, tai kompiuteris, kurį ne kiekvienas gali sau leisti. Jis lengvas (sveria apie 1 kg), mažas (storis – vos 1,7 cm), tačiau brangus ir ne itin galingas (1,4 GHz „Intel Core 2 Duo“ procesorius, 2 gigabaitai virtualiosios atminties (GB RAM), 128 GB atminties). Vis dėlto kompiuteris nėra toks lėtapėdis, kaip byloja skaičiai – vienu metu paleidus kelias dažniausiai naudojamas programas (muzikos ir vaizdo grotuvai, interneto naršyklė su keliais aktyviais langais, teksto redaktorius), viskas veikė be didesnių strigimų.
Esminis skirtumas nuo ankstesnės „Air“ versijos tas, kad šiame kompiuteryje įmontuotas ne standusis diskas, o 128 GB atminties kortelė. Tai leido ne tik sutaupyti vietos, sumažinti energijos suvartojimą, bet ir paspartinti kompiuterio darbą (nors dėl to, kas veikia sparčiau, ginčijamasi).
Taip pat naujajame „Air“ neliko šviečiančios klaviatūros. Gaila, visai patogu rašant tamsoje. Be to, patobulinta jutiklinė plokštelė (angl. touchpad) – vietoj mygtuko apačioje, nuo šiol ji pati tapo paspaudžiamu „mygtuku“.
„Air“ turi vos kelias jungtis – dvi USB, po vieną ausinėms, elektrai ir išoriniam ekranui prijungti. Jos tikrai gali prireikti. Kad ir koks ryškus bei kokybiškas būtų 11 colių ekranas (jo raiška – net 1366x768 taškų), visgi jis yra per mažas nuolatiniam darbui.
Nėra jame DVD įrenginio, nors visada galima prijungti išorinį. Gaila, nėra ir „Ethernet“ interneto jungties. Aišku, daugumai užteks bevielio WiFi, bet teks pamiršti 100 Mbps greitį.
Stiprioji kompiuterio pusė – elementas, galintis „ištempti“ 5 valandas darbo. O jei dirbdami nežiūrite filmų ir neklausote muzikos, dar ilgiau. Aš per kelis kartus „ištraukiau“ daugiau nei 6 valandas.
Kaina – apie 3,6 tūkst. Lt.
Solidus ir galingas
Prabangių kompiuterių rinką neseniai papildė kompanijos „Hewlett-Packard“ (HP) gaminys „EliteBook 8540p“. Tvirtas ir solidžiai atrodantis aliuminio spalvos korpusas slepia tikrai stiprius „vidurius“: 2,66 GHz „Intel Core i7-620M“ procesorių, 4 GB RAM, 320 GB standųjį diską, 1 GB „Nvidia NVS 5100“ vaizdo plokštę ir kt. Sakyčiau, subalansuotas darbui, bet tiktų ir žaidimams...
Kompiuteris turi ryškų 15,6 colio įstrižainės LED monitorių, kurio raiška – 1600 x 900 taškų. Kitaip nei dauguma nešiojamųjų kompiuterių, šis turi ne tik standartinę „qwerty“, bet ir skaičių klaviatūrą.
Be CD-DVD įrašymo įrenginio ir visų svarbiausių jungčių (USB, VGA vaizdo jungtis, ausinės, mikrofonas, internetas) jame yra ir populiariausių atminties kortelių skaitytuvas.
Prie viso to, virš klaviatūros įrengti šviečiantys ir lietimui jautrūs indikatoriai, kuriais galima reguliuoti pagrindinius kompiuterio nustatymus (bevielis internetas, garso lygis ir pan.).
Priekaištų tokio „aparato“ darbui rasti sunku. Tiesą sakant, pats naudoju vieną tiesioginių jo konkurentų iš DELL „Latitude“ serijos. Ir vis tiek nekyla rankos kritikuoti HP gaminio. Atrodo patraukliai, veikia sklandžiai, turi viską, ko gali prireikti ir patyrusiam vartotojui... Galima skųstis, kad vaizdo plokštės neužteks reiklesniems žaidimams, tačiau kompiuteris pirmiausia skirtas verslo klientams. Galima priekaištauti, kad be įkrovimo 8 celių elementas ištveria mažiau nei 5 valandas normalaus darbo (juk teks nešioti beveik 3 kg), tačiau tokią „geležį“ panešti reikia daug energijos. Kitaip sakant, tikslas pateisina priemones.
Kaina – apie 5,7 tūkst. Lt.
Taupiems ir reikliems
Kai draugai ir pažįstami klausia patarimo „kokį pigų ir gerą laptopą nusipirkti“, suglaudžiu ausis. Perkant pigų, kažkokių minusų visada bus: nepatvarus korpusas, galimi dažni gedimai, silpnas procesorius, mažai vietos, prastas ekranas, mažai išorinių jungčių... Bent vienas ar keli tokie minusai perkant gali atrodyti nereikšmingi, bet ilgainiui gali kaip reikiant įgristi. Vėliau prireiks naujo kompiuterio, ir čia įsigalios taisyklė „skūpas moka du kartus“.
Visgi būtent ši rinka užpildyta, ko gero, su kaupu. Ir atsiranda išties dėmesio vertų pasiūlymų. Tarkim, „Samsung Q330“ – patraukliai atrodantis, gerus techninius parametrus turintis kompiuteris (2,4 GHz „Intel Core i3-350M“ procesorius, 4 GB RAM, 320 GB standusis diskas). Na, 13 colių įstrižainės LED ekrano raiška nėra pati įspūdingiausia (1366 x 768 taškų), o ir regimumo kampas ribotas, tačiau šiaip ekranas yra pakankamai šviesus, spalvos ryškios.
Aišku, kompiuteris turi visas būtiniausias jungtis ir net aukštos raiškos HDMI išvestį. Taip pat – integruotą atminties kortelių skaitytuvą bei, žinoma, CD-DVD įrenginį. Šešių celių elementas šį kompiuterį be įkrovimo gali palaikyti daugiau nei 5 val.
Atsižvelgiant į tai, jog kompiuteris sveria tik 2 kilogramus, tikrai įdomu, kur visa tai tilpo.
Kaina – apie 2,5 tūkst. Lt.
