Oficiali prekyba „iPad“ įrenginiu mūsų gimtinėje prasidėjo prieš du mėnesus, o galimybė išbandyti daugelio trokštamą, tačiau toli gražu ne visų įperkamą daikčiuką, prieš kelias savaites pasitaikė ir man.
15,7 milijardo JAV dolerių pajamų, o iš jų 3,25 milijardo JAV dolerių pelno – štai tokia šaunia antrojo šių metų ketvirčio statistika džiaugėsi Styvas Džobsas (Steve Jobs), vienos didžiausių pasaulyje IT korporacijų vadovas. Prie šių skaičių apvalumo neabejotinai prisidėjo ir naujausias bendrovės produktas – Vakarų Europoje kovo pradžioje pasirodęs (JAV tai įvyko mėnesiu ankščiau) „iPad“ planšetinis kompiuteris. Šio, kaip „Apple“ vadovas teigia, „magiško įrenginio“ minėtame ketvirtyje buvo parduota net 3,27 milijono vienetų. Oficiali prekyba įrenginiu mūsų gimtinėje prasidėjo prieš du mėnesius, o galimybė išbandyti daugelio trokštamą, tačiau toli gražu ne visų įperkamą daikčiuką, prieš kelias savaites pasitaikė ir man.
Techninės specifikacijos trumpai
- Ekranas: 9,7 colio įstrižainės, TFT skystųjų kristalų su LED apšvietimu.
- Ryšiai, duomenų perdavimas: „Bluetooth 2.1 EDR“, „Wi-Fi“ (802.11 a/b/g/n).
- Baterija: Integruota ličio-polimerų.
- Atmintis: Vidinė, 16 GB modelis.
- Operacinė sistema: „iOS 3.2.2“.
- Jungtys: „Dock“, 3,5 mm audio lizdas.
Korpusas ir dizainas
Pirmą kartą į rankas paėmus 242,8 x 189,7 x 13,4 mm išmatavimų prietaisą, jis pasirodė kaip itin patrauklus, tvirtos konstrukcijos, o svarbiausia ne toks ir sunkus kaip galima pamanyti sužinojus, jog įrenginio korpusas sveria 680 gramų. Įrenginio dizainas pasižymi „Apple“ gaminiams būdingu juodos bei sidabrinės spalvos deriniu ir, žinoma, minimalistiniu sprendimu. Kalbant kiek paprasčiau, „iPad“ išoriškai tėra didesnio formato „iPhone 3GS“ kopija. Priekinė korpuso dalis (ekranas bei aplink jį esantis rėmelis) yra padengta specialia fototechnikoje naudojama oleofobine danga, kuri yra atspari įbrėžimams bei pirštų atspaudams. Deja, kaip vėliau įsitikinau, ši danga nėra jau tokia ir efektyvi, kaip būtų galima tikėtis, tačiau palyginus su kitais panašaus pobūdžio mobiliaisiais įrenginiais, tikrai mažiau tepi. Priekinėje „iPad“ dalyje tėra vos vienas ir daugeliui labai gerai pažįstamas „Home“ mygtukas, kuris gali atlikti keletą komandų, priklausomai nuo jo paspaudimo būdo.
Galinė įrenginio dalis yra apvaliai iškili ir pagaminta iš aliuminio, kuris braižosi nežymiai. Noriu atkreipti skaitytojų dėmesį, kad aukščiau pateiktoje „iPad“ galinės dalies nuotraukoje esantys grubūs įbrėžimai ir nežymus įlenkimas – toli gražu ne gamybos brokas, bet ankstesnio naudojimosi padarinys, kadangi įrenginį bandymams gavau ne naujutelaitį. Galinės korpuso dalies centre puikuojasi „Apple“ logotipas, o žemiau ir įrašas „iPad“ o iš karto po juo nurodytas turimos vidinės atminties kiekis. Mūsų atveju – tai 16 GB „iPad“ variantas.
Įrenginio šonai yra neperkrauti ir nepasižymi jungčių ar mygtukų gausa. Viršuje, kairiau yra 3,5 mm skersmens audio išvesties lizdas, šalia jo mikrofono anga, o dešinėje viršutinio šono pusėje išjungimo/užrakinimo mygtukas. Dešiniame šone randame garso lygio valdiklį, o virš jo ekrano pozicijos fiksavimo slankiąją jungtį. Apatiniame šone – „Dock“ jungtį duomenų perdavimui bei įrenginio įkrovimui, o dešiniau – integruoto garsiakalbio angą. Ir tai viskas. Jokių USB, HDMI ar kitų jungčių nėra. Kalbant trumpiau – viskas taip, kaip ir turi būti pagal „Apple“, o tai reiškia, kad techniniu / funkciniu atžvilgiu „iPad“ yra ribotų galimybių.
Ekranas
Ekranas yra svarbiausias planšetinio kompiuterio aspektas, nuo kurio priklauso daug – kaip valdysime įrenginį, kokia kokybe mėgausimės žiūrėdami filmus, kaip naršysime internetą. „Apple iPad“ atveju ekranas – yra didžiulis pranašumas, lyginant šį kompiuterį su kitais, šiuo metu rinkoje esančiais, ar netgi būsimais konkurentais. Kaip jau buvo paminėta specifikacijų dalyje, „iPad“ lietimui jautrus skystųjų kristalų ekranas yra pagamintas plačiai paplitusios TFT technologijos pagrindu. Jo įstrižainė yra 9,7 colio, o atkuriama raiška siekia 1024 x 768 aktyviųjų taškų. Ekrano jutiklinė valdymo sąsaja, kaip ir visuose „Apple“ prietaisuose yra „capacitive“ tipo ir veikia nepriekaištingai – ekrano jautrumas yra itin geras, visus prisilietimus jis atpažįsta preciziškai tiksliai, dėl ko naudotis įrenginiu yra vienas malonumas. Teigiamą įspūdį paliko ir kitos ekrano charakteristikos – ryškumas bei spalvingumas („iPad“ naudoja LED panelės apšvietimas), apžiūros kampas (kuris dėl įgyvendintos IPS technologijos siekia 178 laipsnius) bei žinoma detalumas, kuris yra puikus dėl 132 ppi (angl. „Pixels per inch“). Tai reiškia, kad viename colyje ekrano ploto veikia 132 aktyvieji matricos taškai, o tai yra tikrai neblogas rodiklis. Taigi, jei reikėtų apibūdinti „iPad“ ekraną trumpai, pasakyčiau, kad jis yra tiesiog puikus.
Baterija
„iPad“ energiją gauna iš ličio jonų polimerinės baterijos, kuri, vėlgi kaip ir kituose gamintojo prietaisuose, yra integruota. Man asmeniškai šis inžinerinis sprendimas atrodo pateisinamas tik iš dalies, tačiau kritikuoti jį galima tik praktiškumo atžvilgiu. Ličio jonų baterijų talpa, kaip žinia, mažėja su lyg kiekvienu įkrovimo / iškrovimo ciklu, jau nekalbant apie naudojimąsi įrenginiu nuolatos, laikant jį prijungus prie elektros lizdo. Taigi, baterijai pasenus, jums nepavyks jos pakeisti nauja, o teks iš naujo pirkti tikriausiai jau naujo modelio „iPad“. Puikus sprendimas komercinei produktų sėkmei užtikrinti, ar ne? Tačiau palikime šią polemiką nuošalyje ir pakalbėkime apie bateriją labiau techniniu aspektu.
Taigi, nors baterija ir yra integruota, ji yra iš tiesų talpi. „Apple“ teigia, kad jos turėtų užtekti, kad „iPad“ sėkmingai veiktų 30 valandų budėjimo režime arba po dešimt valandų atskirai naršant internetą, žiūrint vaizdo įrašus ar klausantis muzikos. Praktinių bandymų metu, kuomet ekrano apšvietimas buvo maksimalus, šiais skaičiais sėkmingai įsitikinau ir buvau nustebintas, kad sumažinus apšvietimą bei nepatingėjus nesant interneto poreikiu išjungti „Wi-Fi“, šiuos skaičius maniškis modelis netgi pranoko. Savaime suprantama, kad ilga baterijos gyvavimo trukmė yra svarbi kiekvieno mobilaus įrenginio savybė, o ja „iPad“ būtent ir pasižymi.
Operacinė sistema ir programinė įranga
Apžvelgiamame planšetiniame kompiuteryje darbuojasi „iPhone“ vartotojams gerai pažįstama, 3.2.1 versijos „iOS“ operacinė sistema, kurią prieš išbandant įrenginį atsinaujinau į 3.2.2. Kaip žinia, ir šis leidimas nėra naujausias, kadangi dar prieš oficialų „iPhone 4“ modelio pasirodymą prekyboje, gamintojas pristatė ir 4.0 „iOS“ versiją. Galimybe džiaugtis naujausiomis ir bene reikalingiausiomis funkcijomis „Apple“ suteikė tiek naujausio jų išmaniojo telefono pirkėjams, tiek ir senesnių „3G“ bei „3GS“ modelių savininkams, o štai „iPad“ liko nuošalyje. Neaišku dėl kokių techninių ar kitokio pobūdžio sumetimų buvo priimtas toks sprendimas, tačiau dėl to „iPad“ neteko iš tiesų nemažai svarbių funkcijų, kurias įvardinsiu kiek vėliau.
Dabar šiek tiek apie pačią platformą bei vartotojo sąsają. Taigi, kaip jau tikriausiai daugelis žinote, „iOS“ yra iš tiesų išskirtinė platforma, kurią sunku lyginti tiek su vis labiau populiarėjančia atvirojo kodo „Android“, tiek „Windows Phone 7“ operacine sistema. Išskirtinė savo paprastumu. „iPad“ darbalaukis (angl. „Homescreen“) kartu yra ir pagrindinis meniu, išdabintas programinės įrangos piktogramomis. Kadangi visas programas „sugrūsti“ viename ekrane yra neįmanoma, operacinė sistema palaiko neribotą jų kiekį. Vienu metu, kartu su apačioje esančia pagrindine juosta, vartotojas gali matyti 21 programos piktogramą (15 darbalaukyje ir daugiausiai 6 dažniausiai naudojamas papildomoje juostoje). Visa ši nesudėtinga vartotojo sąsaja puikiai dera „iPhone“ išmaniajame telefone, tačiau pirma mintis toptelėjusi išvydus tokį patį sprendimą planšetiniame kompiuteryje mane nuvylė. Sprendimas nepadaryti atskiro darbalaukio, kuriame būtų galima prisidėti žymiai daugiau programų bei įvairių programėlių (angl. „Widgets“), kaip antai orų prognozės indikatorius ar internetinės paieškos variklis, man pasirodė tikrai niekam tikęs. Kaip vartotojas, taip pat norėčiau, kad grafinės vartotojo sąsajos modifikavimo galimybės būtų kuo platesnės (kodėl negalime piktogramų išdėstyti arčiau viena kitos? Kodėl negalima keisti jų dydžio? Kodėl nėra temų pasikeitimo galimybės?), tačiau to ši platforma man negali pasiūlyti. Tačiau tai dar ne visi nepatogumai.
Kadangi „iOS“ kol kas negalima atnaujinti iki ketvirtosios ir naujausios versijos, 3.2.2 leidimas nepalaiko daugiaprograminio režimo (angl. „Multi-tasking“) bei katalogų. Šių esminių funkcijų, kurias turi net kai kurie įprasti mobilieji telefonai be jokios operacinės sistemos, „iPad“ planšetinis kompiuteris tiesiog neturi. Ką tai reiškia? Ogi tai, kad jūs su „iPad“ negalėsite vienu metu susirašinėti su draugais naudojantis „Skype“ ir tuo pat metu naršyti internete ar tvarkyti savo užrašus. Šis trūkumas tiesiog neleidžia „iPad“ pavadinti visaverčiu kompiuteriu. Tas pats ir su katalogais. Galimybė kurti ir tvarkyti katalogus bei juose esantį turinį gal ir nebūtų tokia svarbi, tačiau kai įrenginyje dažniausiai būna įdiegta daugiau nei šimtas įvairių programų, navigacija tarp jų tampa itin kebli. Gerai, kad bent jau vieno piršto brūkštelėjimu pasiekiamas universalus paieškos įrankis palengvina šią užduotį, kadangi veikia jis nepriekaištingai tiksliai ir labai greitai. Nepaisant to, kad ketvirtosios versijos atnaujinimas pasirodys jau lapkričio mėnesio pabaigoje, naudojimasis „iOS“ man pasirodė nesantis toks funkcionalus, kokio tikėjausi žinodamas, jog ketinu išbandyti planšetinį kompiuterį.
Kitas man nepatikęs „iOS“ aspektas – skurdi programinė komplektacija. Nors į ją įeina pagrindiniai įrankiai, kaip antai, interneto naršyklė, užrašinė, kalendorius, elektroninio pašto programa, „YouTube“ klientas, kontaktų tvarkyklė bei „Google Maps“ programa, norint išbandyti visą „iPad“ kompiuterio teikiamą naudą bei malonumą, būtina papildomai investuoti perkant programinę įrangą iš „Apple“ internetinės parduotuvės „App Store“. Nors paslauga siūlo ir nemažai nemokamų produktų, jų kokybė bei įvairovė yra itin žemo lygio. Už naudingą, reikalingą bei kokybišką programinę įrangą teks sumokėti ir už kiekvieną palyginti nemažus pinigus. Pavyzdžiui, biuro programinės įrangos paketas „iWork‘09“ jums kainuos 79 dolerius, „IM+“ daugialypis susirašinėjimo klientas (į kurį įeina ir „Skype“ palaikymas) – 10 dolerių, aukštos raiškos „National Geographic“ pasaulio atlasas – 2 doleriai, „Desktop Connect“ programa, „iPad“ paverčianti kompiuterio nuotoliniu valdymo pultu – 12 dolerių, penki arkadiniai žaidimai – nuo 5 iki 20 dolerių. Žinoma, reikalingos programinės įrangos paketas priklauso nuo konkrečių poreikių, tačiau mano atveju, nusipirkus „iPad“, reikia dar išleisti apie 400 litų, norint išnaudoti visas planšetinio kompiuterio galimybes. O tai ganėtinai nemaži pinigai daugeliui Pietryčių Europos gyventojų. Vis dėlto, nors geros ir nemokamos produkcijos yra mažai, tai nereiškia, kad jos nėra iš viso. Gerai paieškojus, galima aptikti iš tiesų įdomių ir gerų žaidimų (pvz.: „Brother in Arms 2: Global Front“), nors su programomis tai padaryti yra daug sunkiau jau vien dėl to, kad apstu mokamų ir visiškai nenaudingų produktų.
Operacinėje sistemoje įdiegtas startinis programų rinkinys, nors ir nepasižymi išskirtinumu, tačiau yra funkcionalus ir man paliko teigiamą įspūdį. Tarp užrašinėje esančių įrašų galima atlikti paiešką, pačius užrašus išsiųsti el. paštu. Kontaktų tvarkyklėje galima išsamiai apibūdinti kiekvieną iš kontaktų, ji yra susieta su „Google Maps“. Patiko ir patogi „YouTube“ vaizdo įrašų peržiūros programa, kuri yra tiek paprasta naudoti, tiek ir išvaizdi bei puikiai kompensuojanti „Flash“ technologijos nepalaikymą (apie tai plačiau skaitykite „Elektroninis paštas ir interneto naršymas“ skiltyje).
Vis dėlto, apibendrinus, nėra jau viskas taip blogai, kaip gali pasirodyti. Be minėtų funkcinių trūkumų, operacinė sistema paliko teigiamą įspūdį, kadangi veikia paprastai, o svarbiausia sparčiai. Prie to didžiąja dalimi žinoma prisideda ir „SoC“ tipo (angl. „System-on-Chip“) „Apple A4“ procesorius, veikiantis 1000 MHz taktiniu dažniu, kuris be didesnio vargo susidorojo su visomis mano bandytomis programomis. Operacinės sistemos adaptavimo bei optimizavimo darbai šiam įrenginiui buvo atlikti nepriekaištingai – visos programos paleidžiamos žaibiškai, yra greitai uždaromos, greitai pašalinamos iš sistemos. Nors „iPad“ turi palyginti nedaug operatyviosios atminties (256 MB), jos visiškai pakanka visai programinei įrangai prieinamai iš „Apple App Store“ paslaugos (gamintojo aprobacijos procedūra juk reikalinga ne tik vartotojų saugumui užtikrinti).
Multimedijos galimybės
„iPad“ iš esmės buvo sukurtas įvairialypės informacijos vartojimui arba kalbant paprasčiau – pramogoms, į kurių sąrašą įeina knygų, laikraščių, žurnalų skaitymas, nuotraukų bei filmų peržiūra, muzikos klausymasis, mėgavimasis žaidimais. Apie knygų bei periodinių leidinių skaitymą pakalbėsime kiek vėliau, o dabar apžvelgsiu muzikos klausymo bei filmų peržiūros galimybes.
Garso rinkmenoms atkurti įrenginyje naudojamas grotuvas „iPod“ yra tikrai labai patogus ir funkcionalus įrankis, skirtas tiek tvarkyti visai turimai fonotekai, tiek ir paprastai mėgautis muzikos atkūrimu. Nors „iPad“ nepasižymi didele gausa palaikomų garso formatų (HE-AAC, AAC, MP3, AIFF, WAV), savo darbą atlieka puikiai – muzika skamba tikrai kokybiškai. Kadangi įrenginį bandymams gavau be ausinių, garso kokybę teko testuoti su kitomis, vokiečių gamintojo „Sennheiser“ ausinėmis (modelis – „IE7“). Išvada trumpai: garso kokybė tiesiog puiki. Tiesa, klausant trankesnės, klubinės muzikos, pastebėjau, kad įrenginys kiek miglotai atkuria sodriai turinčius skambėti žemus dažnius, tačiau tai tikrai per daug nesugadina bendro skambesio. Tačiau nepatiko muzikos derintuvo (angl. „Equalizer“) nustatymų keitimas, kurį, visu pirma, negalima atlikti rankiniu būdu, o tik per tam tikrus išankstinius nustatymus („Rock“, „Pop“ ir t. t.), o visu antra, norint pakeisti, reikia eiti į bendrus įrenginio nustatymus, vietoje vieno spustelėjimo pačioje grotuvo sąsajoje. Visa kita veikia lygiai taip, kaip ir kituose programiniuose grotuvuose: galima kurti grojaraščius, muziką rūšiuoti pagal atlikėją, dainos ar albumo pavadinimą, žanrą; programa palaiko ir taip vadinamus „Album Art“ paveikslėlius, automatinius grojaraščius. Patiko ir tas, kad klausydamiesi muzikos galėsite atlikti ir kitas operacijas kompiuteriu, kadangi išėjus iš grotuvo, muzika nenustoja groti.
Teigiamų įspūdžių paliko ir galerija, kurioje patogiai galima peržiūrėti visas turimas nuotraukas, ekrano paveikslėlius ir kitą fiksuotą vaizdinę medžiagą.
Kadangi „iPad“ palaiko „multi-touch“ funkcijas, o galerija kaip ir kita programinė įranga yra puikiai suderinta su įrenginio technine dalimi, ja naudotis yra vienas malonumas. Nuotraukos yra greitai priartinamos, dar greičiau keičiančios viena kitą gestais, taip pat jas galima peržiūrėti ir automatiškai – tam tereikia įjungti pateikties (angl. „Slideshow“) funkciją ir ją per kelias sekundes sukonfigūruoti. Nepatiko tik tai, kad dėl techninių kliūčių (kaip antai „TV out“ funkcijos nepalaikymas ar HDMI lizdo nebuvimas) nuotraukas ar įrenginyje esančius dokumentus negalima patogiai peržiūrėti per didesnės raiškos televizorius bei monitorius, o tai smarkiai apriboja įrenginio panaudojimą tiek asmeninėje, tiek darbo erdvėje.
Filmai. Juos žiūrėti „iPad“ kompiuteriu yra tikrų tikriausias malonumas. Raiškus ir spalvingas ekranas, patogus rankose laikyti korpusas ir puiki baterijos gyvavimo trukmė idealiai tinka vakarinei filmų peržiūrai patogiai įsitaisius lovoje. Tiesa ir čia neapseita be trukumų, kadangi įrenginys palaiko tik MOV formato rinkmenas – jokių „Xvid“, „DivX“ failų suspaudimo formatų, jokių MPEG ar AVI. Nors internete yra nemažai įvairiausių konverterių, tačiau jei jūsų kompiuteris neturi spartaus procesoriaus bei talpios operatyviosios atmintinės, noras į „iPad“ įsikelti 5 filmus gali kainuoti jums apie keturias ar netgi daugiau valandų laiko. Pats vaizdo grotuvas taip pat didele funkcijų gausa nepasižymi. Gerai, kad neseniai atvirojo kodo „VideoLAN“ programuotojų bendruomenė pristatė visos media grotuvų „karaliumi“ pravardžiuojamą „VLC“. Jis yra prieinamas „App Store“ parduotuvėje visiškai nemokamai. Ir nors pats nespėjau jo išbandyti asmeniškai, internete šmėžuojantys atsiliepimai daugiau ar mažiau yra teigiami.
Elektroninis paštas ir interneto naršymas
„iPad“ kompiuteryje esantis el. pašto klientas yra paprastas, nesiūlantys itin didelės papildomų funkcijų gausos, tačiau lengvai valdomas ir veikiantis itin sparčiai. Keliais žingsniais klientą galima suderinti su „Gmail“, „Yahoo!“ ir kitais populiarias pašto paslaugų tiekėjais. Laiškai yra atvaizduojami labai gerai, tiesa, kartais pastebėdavau trukdžių pakraunant juose esančius paveikslėlius. Deja, bet „BackBerry“ išmaniųjų savininkai nusvils el. paštu – „iPad“ nepalaiko taip vadinamos „push e-mail“ funkcijos, o tai reiškia, kad pašto dėžutę kas kartą reikės tikrinti rankiniu būdu. Bent jau taip yra su „Wi-Fi“ modeliu, kuriuo ir teko naudotis.
Nežinau kodėl, tačiau prieš gaunant „iPad“ buvau susidaręs stereotipą, kad „Safari“ naršyklė yra nepatogi ir nefunkcionali. Džiugu, kad šis stereotipas buvo sulaužytas. Ir nors „iPad“ kompiuteryje įdiegta „Safari“ yra viso labo adaptuota „iPhone“ išmaniuosiuose naudojama versija, ji man paliko teigiamą įspūdį. Kodėl? Visu pirma dėl to, kad esant vidutinės kokybės „Wi-Fi“ prieigai naršyklė sparčiai atidaro net ir itin apkrautus puslapius. Visu antra, ji palaiko reikalingiausias funkcijas: naršymo korteles, nuorodų juostą, kurioje galima kurti ir katalogus, nuorodų perkėlimą ant pagrininio ekrano. Žinoma, didžiausias neigiamas naršyklės aspektas – nepalaikoma „Flash“ technologija. „Apple“ vis dar yra įsitikinusi, kad HTML5 yra tai, ko visiškai pakanka jos produktų vartotojams ar bent jau nori, kad taip būtų. Tačiau taip toli gražu nėra ir nors „YouTube“ programa gali pakeisti „Flash“ grotuvus naudojantį „YouTube“ tinklapį, tai nereiškia, kad vartotojams nereikia ir kito internete pasiekiamo interaktyvaus turinio.
„iBooks“ el. knygų skaityklė
Na, o dabar apie knygas. Vartotojai norintys ir mėgstantys skaityti, „App Store“ programinės įrangos parduotuvėje gali atsisiųsti nemokamą „iBooks“ programą, kurios dėka galėsite ne tik patogiai skaityti knygas, bet ir jas įsigyti ar nemokamai atsisiųsti iš „iBooks Store“ internetinės parduotuvės. Tiesa, jos pasiūla Lietuvos rinkai yra itin ribota, taigi naujausių Vakaruose leidžiamų knygų neįsigysime. Tačiau joje galima rasti daugybę kokybiškos ir visiškai nemokamos meninės bei mokslinės literatūros klasikos – pradedant Aleksandru Diuma ar Šekspyru ir baigiant Frydrichu Nyče ar Zigmundu Froidu.
Pati programa yra iš tiesų labai patogi. Ja galima skaityti ne tik jau spėjusį paplisti „ePub“ elektroninių knygų formatą, tačiau ir PDF laikmenas. „iBooks“ vartotojo sąsaja yra neapkrauta, patogi ir paprastai valdoma. Prieš skaitant tekstą, galima nusistatyti ekrano šviesumo lygį, fono spalvą (balta arba švelnus „sepia“ atspalvis), raidžių dydį. Taip pat veikia ir spartus bei tikslus paieškos įrankis bei yra galimybė dėti skirtukus. Pats skaitymas kompiuteriu man paliko itin teigiamą įspūdį ne tik dėl puikios programinės įrangos, bet ir dėl paties „iPad“ korpuso formos bei gabaritų – laikyti prietaisą rankose yra labai patogu.
„iTunes“ ir „iTunes Store“
Bent vieną „Apple“ mobilųjį įrenginį turintys skaitytojai puikiai žino, kas yra „iTunes“. Tai asmeniniuose kompiuteriuose diegiama programinė įranga skirta mano apžvelgiamo prietaiso duomenų perkėlimui ar jame esančios operacinės sistemos bei programinės aparatinės įrangos (angl. „Firmware“) atnaujinimui.
Daugelis „Apple“ bendrovės produktų kirtikų itin neigiamai vertina šios programos būtinumą norint perkelti skaitmeninį turinį ir aš priklausau jų tarpui. Vis dėlto per daug nesilaikydamas išankstinės nuomonės, įvertinau ir teigiamus šios programos aspektus, į kurių sąrašą įeina ganėtinai greitas jos veikimas, patogus filmų, muzikos, „podcast‘ų“, knygų ir kitų rinkmenų tvarkymas, muzikos esančios CD kopijavimo galimybė.
„iTunes Store“ – tai plačiausiai žinoma ir bene pelningiausia pasaulyje skaitmeninės muzikos, TV laidų, filmų ir garso knygų parduotuvė. Nuo pat savo atidarymo 2003-aisiais iki šių metų vasario mėnesio šiame servise buvo įsigyta per 10 milijardų dainų ir šis skaičius vis didėja. Tačiau nei muzikos, nei laidų, nei filmų Lietuvos gyventojai įsigyti negali, nes šios paslaugos mūsų šaliai yra tiesiog neteikiamos.
Kodėl? Dėl aukšto piratavimo lygio, ribotų geografinių išteklių bei mažos perkamosios galios. Viskas ekonomiškai logiška, tačiau yra kita medalio pusė: vartotojai įsigiję iki trijų tūkstančių litų (priklausomai nuo modelio) kainuojantį prietaisą negali džiaugtis visomis jo teikiamomis galimybėmis. Žinoma, daugumai tai nebus bėda – juk kompiuteriai prikimšti nemokamai gautos muzikos, kurią be vargo su „iTunes“ persikelsite į „iPad“, tačiau ar dėl to verta mokėti tokius pinigus? Retoriškas klausimas į kurį atsakysiu išvadose. Na, o dabar šiek tiek apie teigiamas „iTunes Store“ aspektus.
Nepaisant to, kad parduotuvėje negalima įsigyti muzikos ar filmų, servisas siūlo ne ką mažiau puikią ir nemokamą „iTunes U“ paslaugą. Šio 2007-aisiais pristatyto „Apple“ projekto esmė – galimybė pasinaudoti prie jo prisijungusių mokslo institutų, aukštųjų mokyklų bei kitų švietimo įstaigų iš viso pasaulio platinamu skaitmeniniu edukaciniu turiniu. Į tai įeina įvairių žymių mokslininkų paskaitų įrašai, praktinių darbų aprašymai, garsinės kalbų pamokos bei kita įdomi medžiaga. Tačiau tai dar ne viskas. Lietuviai gali nemokamai atsiųsti ir įvairių kitokio pobūdžio garso įrašų, kitaip vadinamų „podcast‘ų“. Tematika šioje sferoje itin plati – pradedant „Apple“ pristatymais, baigiant „Annoying Orange“ juokeliais.
Vaizdo apžvalga
Išvados ir verdiktas
Štai pagaliau priėjome ir svarbiausios apžvalgos dalies, kurioje reikėtų atsakyti į keletą paprastų, tačiau esminių klausimų. Visų pirma ar „iPad“ yra geras planšetinis kompiuteris?
Atsakymas: tai priklauso nuo konkrečių jūsų poreikių. Jei jums reikia darbui ar studijoms skirto funkcionalaus planšetinio kompiuterio tiek aparatiniu, tiek programiniu aspektu, „iPad“ ko gero nebus tai, ko jūs ieškote. Brangi programinė įranga, itin didelių modifikavimo galimybių bei funkcijų gausa nepasižyminti operacine sistema, reikiamų išvesčių nebuvimas (USB, HDMI, kortelių skaitytuvas), ribotos prietaiso kaip duomenų kaupiklio panaudojimo galimybės, galiausiai minimali produkto komplektacija – tai kriterijai, kurie neleidžia šio prietaiso vadinti visaverčiu planšetiniu kompiuteriu. Tačiau „Apple“ kurdama „iPad“, turėjo visai kitokią šio įrenginio viziją, kurioje šis prietaisas yra tarpinė grandis tarp „iPhone“ išmaniojo telefono ir „MacBook“ kompiuterio. Ir ši vizija buvo įgyvendinta idealiai. Tačiau ar tai reiškia, kad „iPad“ yra blogas prietaisas? Toli gražu ne. Talpi baterija, išvaizdus dizainas, puikios multimedijos galimybės (kokybiška filmų, nuotraukų peržiūra ir geras muzikos atkūrimas, patogus knygų skaitymas), šaunūs ir interaktyvūs kompiuteriniai žaidimai, patogus interneto naršymas bei elektroninio pašto klientas, nors ir dalinai veikiantys, tačiau taip pat gerą turinį galintys pasiūlyti internetiniai servisai („iBooks Store“, „iTunes U“, „App Store“) yra būtent tai, kas puikiai tiks skaitmenines pramogas vertinančiam bei reiklius komunikacijos poreikius turinčiam vartotojui.
Antras ir ne ką mažiau svarbus klausimas: ar „iPad“ vertas savo kainos? 32 GB talpos, 3G ir „Wi-Fi“ jungiamumą turintis „iPad“ Lietuvoje kainuoja virš trijų tūkstančių litų; mano bandytasis 16 GB talpos variantas tik su „Wi-Fi“ jums kainuos kiek mažiau nei du tūkstančius. Atsakysiu trumpai – tikrai ne. Taip yra todėl, kad šios kainos nemažą dalį sudaro „Apple“ prekės ženklo vertė. Bendrovės marketingas puikiai veikia ir mūsų šalyje, todėl kaina yra „išpūsta“ ir vien dėl jos gaminamos produkcijos populiarumo fakto. Jūsų galimybės ir požiūris leidžia jums nekreipti į tai dėmesio? Norite būti madingas, stilingas ar tiesiog turėti išties kokybišką pramogų, interneto ir filmų peržiūros įrenginį? Tokiu atveju „iPad“ kaip tik jums.
