Šiandien pakalbėsime ir išbandysime naujausią kompiuterių evoliucijos produktą – SSD. Galbūt „flash“ atmintį šiandien sunku pavadinti didele naujove, bet „Intel X-25M“ drąsiai galiu pavadinti naujove ir (r)evoliucija kompiuterių pasaulyje. Kodėl? Atsakymą pateiksiu vėliau.
Šiandien pakalbėsime ir išbandysime naujausią kompiuterių evoliucijos produktą – SSD. Galbūt „flash“ atmintį šiandien sunku pavadinti didele naujove, bet „Intel X-25M“ drąsiai galiu pavadinti naujove ir (r)evoliucija kompiuterių pasaulyje. Kodėl? Atsakymą pateiksiu vėliau.
Pradėkime nuo teorijos ir istorijos. „Intel“ teigia, kad kietieji diskai (HDD) buvo didžiausias kompų evoliucijos stabdis. Jų greičiai ir parametrai praktiškai nesikeitė visus 15 metų! Taip, dar pats gerai pamenu kai prieš keliolika metų gavau pirmąjį 10 GB 5400 RPM HDD. Šiandien naudoju „Wester Digital“ 1000 GB 7200 RPM modelį, kurio talpa per dešimtį metų išaugo šimtą kartų, bet greitis į priekį nepasistūmė net per porą… „Intel“ tiksliai paskaičiavo, kad nuo 1996 metų iki 2008-ųjų HDD greitis pakilo niekingus 1,3 karto. Štai tik pasirodė SSD, ir rezultatai akimirksniu šovė į dangų su iki 200 kartų pagreitėjimu! Pagaliau 12 metų technologijos atsilikimas buvo ištaisytas su naujuoju išradimu.
Viršuje „HD Tune“ testo rezultatai su vienu iš greičiausių šiandienos „Western Digital“ kietųjų diskų. Apačioje rezultatus galime palyginti su „Intel X-25M G2“ „flash“ atmintimi.
Iš pirmo žvilgsnio, tik 3 kartų minimalaus ir vidutinio greičio pagerėjimas, bet pažiūrėkime atidžiau. Atminties sektorių paieškos laikas susitraukė iki nepastebimo! Jei prieš turėjome 12 ms vidutinį paieškos laiką, tai dabar jis sumažėjo mažiausiai apie šimtą kartų iki <0,1 ms! Nieko nuostabaus, nebereikia sukioti disko, nebereikia gaišti laiko, ieškant sektoriaus pradžios ant jo paviršiaus. Dėl to galima akimirksniu rasti reikiamos bylos pradžią ar vienu metu be pastebimo sulėtėjimo tvarkytis su visa jų krūva.
Įvertinus abu aspektus, pagreitėjimas galėtų būti netgi didesnis, nei pora šimtų kartų! Tokia teorija ir testai, o dabar pažiūrėkime rezultatus realybėje: kiek kartų pagreitėja pati OS ar programų, bylų nuskaitymas ir paleidimas iš naujojo „Intel X-25M G2“ 80 GB SSD disko.
Programos kraunasi akimirksniu, tiesiogine to žodžio prasme. Daugiau nei dvigubai pagreitėjo „Windows 7“ išsijungimo ir užsikrovimo laikas. Kompiuterio darbas atrodo žymiai vikresnis.
Deja, pats diskas yra toks mažas, kad įrašius „Windows 7“ ir mėgiamiausias programas, jame nebelieka vietos žaidimams ar bylų (foto, video) saugojimui. Todėl pačios programos užsikrauna labai greitai, bet nuotraukų, video ir kitų bylų atidarymas iš kito HDD užtrunka vienodai ilgai.
Dabar užduokime klausimą, kiek kartų mes tą kompą įjungiame ar kiek kartų paleidžiame programas, ir kiek tai užtrunka? Pvz.: savo kompiuterį dažniausiai įjungiu tik vieną ar du kart per dieną, visas užsikrovimas su programomis užtrunka iki 2 min., taigi pirmas spartos įspūdis yra labai geras, bet kai pradedi naudotis ta programa ar naršyti internetą, pastebi, kad ne tiek daug tas darbas pagreitėjo. Per dieną sutaupytos 2–5 min juk nieko nereiškia..? Tiesa, „Intel i7“ 4 GHz / 4 GB / WD 1 TB Black HDD kompiuterio programų greičiais vargiai kas galėtų skųstis.
Beje, „INTEL X-25M G2“ 80 GB SSD tinka ne tik staliniams kompiuteriams, jį galite naudoti ir savo nešiojimu. Mano manymu, su jais ir atsiskleidžia visas SSD pranašumas.
Nešiojamų kompiuterių mažyčiai ir elektrą taupantys 2,5 colių HDD niekada negalėjo pasigirti nei savo talpa, nei greičiu, nei atsparumu, ar tuo pačiu energijos taupymu ir mobilumu. Čia SSD greičiai prie prastesnių 2,5 colio HDD atrodo dar kelis kart įspūdingesni! Svarbiausiai, jie realiai pasijaučia. Jei stalinį kompą įjungiame tik kartą į dieną, tai nešiojamą išsitrauki ar atgal į krepšį įmeti vos ne per kiekvieną paskaitą, todėl dažnas programų atidarymas ir uždarymas, kompiuterio junginėjimas ar perėjimas į „standby“ režimą sukuria ypatingai spartaus ir sklandžiai veikiančio aparato įspūdį.
Jei atidžiai stebėjote vaizdo siužetą, pastebėjote, kad pats SSD dar ir dirba be garso, o mobiliajame kompiuteryje HDD tebuvo vienintelis triukšmadarys. Taip pat „flash“ atmintis yra žymiai lengvesnė už visus motorus ir magnetines plokštes 2,5 colių kietajame diske. Su SSD dieta nuo savo kompiuterio galime numesti iki 200 gramų. Atsisakius judančių dalių, ne tik sutaupome svorio, akumuliatoriaus energijos, bet kompiuteris tampa žymiai mobilesnis ir atsparesnis smūgiams, dar mažiau kaista.
Nedidelė 80 GB disko talpa taip pat labai netrukdo, nes dažniausiai viską saugai staliniame kompiuteryje, o tas nešiojamas tik kelioms programos naudojamas ir tebūna. Žodžiu, išbandžius nešiojamąjš kompiuterį su SSD atmintimi, apie grįžimą prie HDD tikrai daugiau niekada nebegalvosi.
Deja, talpa nėra vienintelis naujosios technologijos apribojimas. Šiandien gaminamos MLC atmintinės kaip X-25M G2 turi ribotą sektoriaus įrašymo skaičių. Kas nėra labai aktualu, nes turbūt greičiau po kelių metų užsimanysite naujo talpesnio, geresnio disko, nei jis spės sugesti.. Esmė yra ta, kad tokio tipo atmintis ne netikėtai genda, o degraduoja kartu su skaitymo/rašymo greičiu.
Nežinojau, ar „Intel“ norės atsiimti savo SSD, taigi apsidraudžiau ir po testo jį pilnai suformatavau. Pastebėjau įdomų dalyką. Testo rezultatas lyg ir pagerėjo pradžioje, kur nebeliko OS ir kitų bylų, bet kartu nukrito kitose vietose. Galima daryti išvadą, kad pirmąjį kartą dalis sektorių naujame diske net nebuvo judinti. Priverstinai kiekvieną suformatavus ir pajudinus, iš kart vietomis išlindo greičio nuosmukiai (galbūt kur prastesnis, kreivesni tranzistoriai ar kažkokia sudėtingesnė to priežastis).
Vieną pigesnių „INTEL X25-M“ SATA2 SSD 80 GB 2,5" MLC 34N už 696 Lt radau „Skytech“ internetinėje parduotuvėje. Šiandien turbūt vis dar per didelė prabanga tokį dėtis net ir į kelių tūkstančių litų žaidimų kompiuterį. Tuo pačiu, nauda nėra ypatingai pastebima ir taip sparčiame kompiuteryje, ypač jei SSD laikysite tik OS ir kelias programėles. Jei galvojate apie investiciją į nešiojamojo kompiuterio spartinimą, tai 700 Lt už galutinį rezultatą atrodo puikus sandėris. Su SSD gaunate žymiai didesnę programų veikimo spartą, ypatingai tylų visos sistemos veikimą. Vien tas atperka pinigines išlaidas, be to negana, nes kompiuteris tampa ne tik spartesnis, bet papildomai lengvesnis, su geresniu darbo laiku be akumuliatoriaus įkrovimo ir dar atsparus smūgiams! Žodžiu, tikras mobilus nešiojamasis be SSD šiandien jau neįsivaizduojamas, o mažųjų mobiliųjų 2,5 colių HDD dienos yra tikrai suskaičiuotos…
