Sklaidant spaudą ar virtualius interneto puslapius, vis dažniau net ir visiškai fotografija nesidominčios akys gali užkliūti už sąvokos „veidrodinis fotoaparatas“. Apie juos kalbama vis daugiau... Taigi, pabandysime išsiaiškinti, kuo gi veidrodiniai fotoaparatai ypatingi bei kuo jie skiriasi nuo įprastinių.
Sklaidant spaudą ar virtualius interneto puslapius, vis dažniau net ir visiškai fotografija nesidominčios akys gali užkliūti už sąvokos „veidrodinis fotoaparatas“. Apie juos kalbama vis daugiau - pasirodo, šio tipo fotoaparatai pinga, į jų rinką žengia nauji gamintojai, pavyzdžiui, gigantas „Sony“. Taigi, pabandysime išsiaiškinti, kuo gi veidrodiniai fotoaparatai ypatingi bei kuo jie skiriasi nuo įprastinių.
Veidrodiniai fotoaparatai gali būti juostiniai arba skaitmeniniai. Juostiniai pamažėle grimzta į užmarštį, skaitmeniniai - populiarėja, didėja jų pasirinkimas. Kadangi jau XXI amžius, juostinius fotoaparatus primirškime ir pakalbėkime apie skaitmeninius veidrodinius fotoaparatus ir „paprastus“ skaitmeninius fotoaparatus.
Aiškumo dėlei pabandžiau skirtumus sudėlioti nuo paprasčiausių iki svarbiausių, taigi, pradedam.
1. Dydis ir svoris
Pirmasis ir labiausiai pastebimas skirtumas. Veidrodiniai fotoaparatai gerokai stambesni ir sunkesni, nei paprasti skaitmeniniai. Jei koks pažangesnis skaitmeninukas, kad ir „Canon S3 IS“ sveria kiek per 300 gramų, tai veidrodinių fotoaparatų svoriai prasideda nuo 400 g ir daugiau BE OBJEKTYVO. Objektyvas prideda papildomus 100-800 gramų ir nemenkai padidina pilnai sukomplektuoto veidrodinio fotoaparato svorį. Taigi, veidrodiniai fotoaparatai du kartus ir daugiau sunkesni bei pastebimai didesni. Kodėl jie tokie - paaiškės kiek vėliau.
2. Kaina
Veidrodiniai fotoaparatai yra brangūs - kainos prasideda nuo maždaug 2000 už fotoaparatą be objektyvo ir viršutinės ribos nelabai turi. Tuo tarpu daugelis „paprastų“ skaitmeninių fotoaparatų kainuoja iki 2000 be to, jie yra, kaip jau irgi išsiaiškinom, maži. Taigi, vertinant kainą ir dydį, veidrodiniai fotoaparatai būtų banginis, paprasti skaitmeniniai - karpis.
3. Objektyvai ir blykstės
Kaip jau minėjau, veidrodiniai fotoaparatai turi keičiamus objektyvus. Tai būtinybė ir veidrodinių fotoaparatų su nekeičiamais objektyvais turbūt net nebūna, lygiai taip pat kaip nebūna „paprastų“ nebrangių skaitmeninių fotoaparatų su keičiamais. Objektyvų kainos priklauso nuo jų sudėtingumo ir paskirties bei svyruoja 100- keliolikos tūkstančių litų intervale. Objektyvai dažniausiai skirti konkrečiam tikslui - vaizdui artinti, stambinti, portretams ir panašiai. Taigi, jei daug fotografuojate, vieno vargu ar pakaks, kas tik dar kartą patvirtina, jog veidrodiniai fotoaparatai brangūs. Rimtesni objektyvai, kurie naudojami vaizdui artinti kainuoja dešimtis tūkstančių ir sveria kelis kilogramus, neretai turi atraminę kojelę. Šiuolaikiniai objektyvai apskritai yra sudėtingas optikos ir elektronikos derinys, kas kaip ir paaiškina dideles jų kainas.
Visi veidrodiniai fotoaparatai turi tvirtinimo vietas rimtoms profesionalioms blykstėms, moka jas valdyti. Daugelis jų net neturi integruotos blykstės. Tuo tarpu paprastų skaitmeninių fotoaparatų pasaulyje viskas atvirkščiai - visi jie turi integruotas blykstes ir tik retame yra vieta rimtesnei pritvirtinti.
4. Vaizdo ieškikliai
Skaitmeninius fotoaparatus daugelis nepatyrusių vartotojų įsivaizduoja su skystų kristalų vaizdo ieškikliu - LCD ekranėliu. Tuo tarpu veidrodiniai fotoaparatai dažniausiai, išskyrus vieną gana naują „Olympus“ modelį, jo neturi. Yra tik vadinamoji akutė ir ekranas, skirtas parametrų derinimui, padarytų nuotraukų peržiūrai, bet ne vaizdo stebėjimui. Kodėl pas daugelį veidrodinių fotoaparatų nėra skystų kristalų vaizdo ieškiklio, o tik optinis, taip pat paaiškės kiek vėliau.
5. Veidrodžiai
Štai ir priėjome prie esmės. Veidrodiniai fotoaparatai taip vadinami todėl, kad jų viduje didelis vaidmuo tenka veidrodžiams - logiška, ar ne? Veidrodžiai naudojami vaizdui į optinį vaizdo ieškiklį (akutę) bei vaizdo matricą projektuoti. Tai daroma pakaitomis, t.y. kuomet fotografuojama, vaizdas nukreipiamas iš akutės į matricą. Tai pagrindinė priežastis, kodėl veidrodiniai fotoaparatai ilgai neturėjo skystų kristalų vaizdo ieškiklių - nebuvo sugalvotas racionalus būdas kaip vienu metu vaizdą veidrodžiais nukreipti ir į akutę, ir į ekraną ir, prireikus, į matricą. Veidrodžių naudojimas kažkiek įtakoja ir didelius veidrodinių fotoaparatų gabaritus, nemažą svorį. Tačiau privalumų daugiau nei trūkumų, nes...
6. Veidrodžių naudojimas reiškia kokybę
Nors paprasti skaitmeniniai fotoaparatai ir sparčiai tobulėja, jų LCD ekranėliai ir netgi akutės tebėra apgailėtinai prastos raiškos ir kokybės. Tuo tarpu veidrodiniuose vaizdas į akutę ir matricą keliauja be jokio skaitmenizavimo - jis yra tikras, detalus ir gyvas, spalvos atrodo tokios, kokios turėtų būti, matyti menkiausios detalės. Prisideda ir tai, kad veidrodiniai fotoaparatai, kaip minėta 3 punkte, naudojami su brangiais keičiamais objektyvais, kurie savo ruožtu yra puikūs optikos mokslo gaminiai. Taigi, objektyvas „sugauna“ vaizdą, kokybiškai perduoda jį į fotoaparatą, fotografuojantysis jį kokybiškai mato pro optinį vaizdo ieškiklį ir nemažiau kokybiškai įamžina fotoaparato vaizdo matricoje. Smagu, ar ne? Realiai vaizdas skaitmenizuojamas tik jį išsaugant, bet prieš pakliūdamas į vaizdo matricą jis yra maksimaliai kokybiškas puikios objektyvo optikos ir veidrodžių sistemos dėka. To pasiekti už 1-2 tūkstančius, kuriuos kainuoja „paprasti“ skaitmeniniai fotoaparatai, neįmanoma, tad eilinį kartą aišku, kodėl veidrodiniai tokie brangūs.
7. Greitis ir kiti parametrai
Veidrodiniai fotoaparatai, dėl mažesnio elektronikos dalyvavimo vaizdo įamžinimo procese, greičiau fokusuojasi, greičiau fotografuoja kadrų serijas. Tai garantuoja pats jų veikimo principas ir kažin ar „paprasti“ skaitmeninukai šiais parametrais greitai veidrodinius pasivys. Iš tiesų, galima teigti, kad veidrodiniai fotoaparatai praktiškai viską daro geriau - jie fotografuoja kokybiškiau, prireikus - greičiau nei paprasti skaitmeniniai. Už tai mokama pinigais, dideliais gabaritais bei laiku, kurio reikia norint išmokti su veidrodiniu fotoaparatu, kaip sudėtingu įrenginiu, bent padoriai elgtis.
8. Duomenų laikmenos
Nors ir ne esminis, bet visgi skirtumas. Tuo metu kai „paprastuose“ skaitmeniniuose fotoaparatuose karaliauja SD, „Memory Stick“ ir „xD Picture Card“ kortelės, veidrodiniuose dažniausiai naudojamos „Compact Flash“. Jos gana didelės ir storos, su daug jungčių. Šiais laikais jos ir gana menkai populiarios ir beveik nenaudojamos kitose srityse. Nepaisant to, praktiškai visi kortelių skaitytuvai „Compact Flash“ atminties korteles skaito.
9. Inovacijos ir valdymas
„Paprasti“ skaitmeniniai ir veidrodiniai fotoaparatai tiesiog iš esmės skiriasi. Pastarieji yra skirti tiems, kas fotografuoti myli ir mėgaujasi pačiu procesu, fotomenu, nori turėti galimybę prireikus reguliuoti visus įmanomus fotografijos parametrus. Tuo tarpu paprasti skaitmeninukai visgi daugiausiai skirti tiems, kam svarbiausia greitas rezultatas, nepergyvenant, kad jis bus kokiais 10-50% mažiau kokybiškas. Nauji elektronikos elementai, procesoriai visų pirma diegiami į veidrodinius fotoaparatus, o tik vėliau ima rodytis skaitmeniniuose. Štai prieš daugiau nei metus pasirodęs „Canon 350D“ veidrodinis fotoaparatas turėjo „Digic II“ vaizdo apdorojimo procesorių, kuris į paprastus skaitmeninius fotoaparatus pradėtas montuoti tik šįmet. Į profesionalus ir fotomėgėjus orientuotas ir veidrodinių fotoaparatų valdymas.
Toliau vardinti lyg ir nėra prasmės. Veidrodiniai fotoaparatai tiesiog yra kita, sekanti pakopa ir kainos, ir galimybių prasme. Beje, jie nėra kažkokia naujovė, veikiau praeities šešėlis - senuose juostiniuose fotoaparatuose, dar gerokai prieš skaitmeninių gimimą būtent ir naudoti veidrodžiai. Geru pavyzdžiu galėtų būti „Zenit“ šeima. Žinoma, tuomet optika ir visa kita buvo gerokai žemesniame lygyje nei dabar. Svarbiausia tai, kad veidrodiniai fotoaparatai tinkamai su jais elgiantis VISKĄ daro geriau, nei paprasti skaitmeniniai. Žinių bagažas būtinas, tad norint imtis fotografavimo su veidrodiniu, reikia ne tik pinigų, bet ir pasiryžimo, noro mokytis. Bet būtent veidrodiniai fotoaparatai yra ta tikroji fotografija - dideli objektyvai, rimtos blykstės, modelius ant podiumo lydintis užrakto spragsėjimas. Tuo tarpu skaitmeniniai fotoaparatai tėra supaprastintas pakaitalas, nors, pakliuvę į profesionalo rankas, ir jie turi ką parodyti.
Norint nerti į veidrodinių fotoaparatų pasaulį, bent jau 3000-4000 litų pradžiai reiktų turėti. Pabrėžiu – pradžiai. Ir tai tik tokiu atveju, jei pirksite pigesnį fotoaparatą ir objektyvą. Viršutinės kainų ribos, kaip minėjau nėra – brangūs veidrodiniai modeliai ir jiems skirti objektyvai gali kainuoti ir kelias dešimtis tūkstančių. Na, gerai bent tai, kad nuvertėja veidrodiniai fotoaparatai palyginti lėtai, nauji jų modeliai pasirodo taip pat nedažnai... Turint litų – gal ir galima galvoti. Beje, dumpliniai fotoaparatai taip pat nemirė – jie vis dar naudojami profesionalų ir kainuoja dar kelis kartus brangiau nei veidrodiniai :-) Bet apie tai – gal kitą kartą.
