„Canon EOS 60D“ apžvalga

Pažvelgę atgal į 2008-ųjų metų rugpjūtį, prisimename: „Canon“ pristatė pusiau profesionalų fotoaparatą, siūliusį ypač gerą nuotraukų kokybę, kuris buvo pamiltas studijinių fotografų, tai – „Canon EOS 50D“. Dabar turime jo pasekėją – „Canon EOS 60D“. Ar jis vertas savo kainos, ar vertas vadintis 50D pasekėju? O gal tai labiau tiesiog 550D vyresnysis brolis? Šioje apžvalgoje pabandysime tai išsiaiškinti, o pradžiai išvardinkime „Canon EOS 60D“ pagrindines savybes:

18 MP APS-C CMOS vaizdo jutiklis.
ISO jautrumas nuo 100 iki 6400, išplečiamas iki 12800.
Fotografavimas 5,3 kadrų per sekundę greičiu.
„Live View“ režimas.
Filmavimas 1080p geba 25 kadrų per sekundę dažniu.
Rankiniai filmavimo nustatymai.
Elektroninis gulsčiukas.
SD, SDHC ir SDXC atminties kortelių palaikymas.
Galimybė redaguoti nuotraukas pačiame fotoaparate.
RAW nuotraukų apdorojimas fotoaparate.
Nauji ergonomikos sprendimai fotoaparato korpuse.
Pilnai besilankstantis 3″ colių LCD ekranas, palaikantis 1040k taškų skiriamąją gebą.

Perskaičius šį savybių sarašą, stogo, panašu, šis fotoaparatas nenuraus. Na, bet apie viską iš eilės.

Korpusas, ergonomika, ekranas

Žinote tą „viskas gerai, bet kažkas negerai“ jausmą? Iš pažiūros daiktas puikus, priekaištų negali jam pasakyti, tačiau pasąmonėje po truputį kyla kažkokie prieštaravimai, jog kažkas su šiuo daiktu netvarkoj. Būtent taip yra su 60D korpusu. Rankose jis guli išties patogiai, guminiai „grip’ai“ pirštams leidžia fotoaparatą tvirtai laikyti rankose ir nekyla baimė, jog nuėmus fotoaparato diržą nuo kaklo, pats fotoaparatas tuojau pat atsidurs ant žemės. Tačiau pats korpusas… Na, tiesa, techniškai kalbant, jis pagamintas iš aliuminio, kurio viršutinis sluoksnis padengtas polikarbonato derva ir yra sustiprintas stiklo pluoštu (skamba tvirtai, tiesa?), tačiau lyginant jį su „Canon 7D“, „Nikon D300s“ ar net „Canon 50D“, jis jaučiasi truputį žaislinis, plastikinis. Minėti fotoaparatai kur kas tvirtesni. Na, bet visur yra geroji pusė – „Canon 60D“ sveria 67 g mažiau nei „Canon 50D“, tai yra 755 g.

Pats mygtukų išdėstymas yra šiek tiek pakeistas į gerąją pusę: dabar 8 padėčių navigacinis pultelis iš atskiros vietos netoli ieškiklio, perkeltas į patį nustatymų žiedą, o pultelio viduje – „Set“ mygtukas. Taip naudotis fotoaparatu patogiau. Tiesa, nors ir dauguma mygtukų yra patogūs ir kokybiški, tačiau dalis jų gana smulkūs. Tarkim įjungimo-išjungimo slankiklis prie fotografavimo režimų žiedo yra labai nedidelis ir bandant įjungti ar išjungti fotoaparatą, galima nesunkiai pasukti ir patį žiedą. Turbūt dėl to dabar jis užrakinamas – pasukti jį galima tik įspaudus nedidelį mygtuką jo viršuje, kas apsaugo nuo nemalonių atsitiktinumų, kuomet žiedas būdavo pasukamas netyčia.

Tai, kas išskiria „Canon 60D“ iš pigesnių fotoaparatų vos jį įjungus, tai ypač ryškus ir raiškus ekranas. Jo palaikoma 1040k taškų skiriamoji geba yra beveik keturis kartus didesnė nei pigesnių veidrodinių fotoaparatų, kaip „Nikon D3000“, D3100, D5000. Didesnė ir nei „Canon EOS 7D“ ar 50D. Aukšta geba garantuoja aiškų vaizdą ekrane, komfortabilų naudojimąsi fotoaparato „Live View“ režimu ir nuotraukų peržiūra.

O dabar išskirtinė „Canon EOS 60D“ savybė, kuria jis, būdamas žmogus, galėtų netgi pasirašinėti pridėdamas C raidę priekyje – atlenkiamas ekranas, kurį galima atskukti į kokią tik norima poziciją. Kodėl reikia pridėti C raidę priekyje jo parašo? Todėl, kad tai naujovė tik „Canon“ veidrodiniuose fotoaparatuose, atlenkiamą ekraną jau kuris laikas naudoja „Nikon D5000“ ar keletas „Sony“ modelių.

Na, bet grįžkime prie pačio ekrano – galimybė jį lankstyti yra neįsivaizduojamai patogi. Seniau norint nufotografuoti kažkokį pažemėje, ar kokioje kitoje nepatogioje pozicijoje esantį objektą, tekdavo kvailai atrodyti arba likti purvinam atsigulus. Atlenkiamas ekranas išsprendžia visas šias bėdas, o save fotografuoti mėgstantys narcizai pamėgs šį ekraną lygiai taip pat, kaip save – autoportretus daryti su atlenkiamu ekranu vienas malonumas: nereikia daryti dešimties kadrų ir bandyt įsiminti tikslios pozicijos, kur buvo ranka, kol išeina padoriai sufokusuoti ir sukadruoti. Apskritai tai neaišku, kodėl tik dabar pradedami diegti atlenkiami ekranai į veidrodinius fotoaparatus. Kiekvienas fotoaparatas turėtų turėti atlenkiamą ekraną! Netgi ne turėtų turėti, o privalo turėti! Aišku, galima pradėti kalbėti apie tai, kad ekranas nulūš, suges, kad atlenkiamas ekranas muša viso fotoaparato patvarumo balą. Gal fotoaparatui „Nikon D5000“ ir muša, bet tikrai ne apžvelgiamam „Canon EOS 60D“. Čia ekranas ypač tvirtas, tačiau tuo pačiu ir paslankus. Panašu, jog jis tarnaus išties ilgai, o jei dar ir jį naudosite saikingai, tai yra, nelankstysite be reikalo (nors, tiesa, kuo toliau juo naudojamasi, tuo daugiau to reikalo atsiranda), jis laikys ne trumpiau nei įprastas ekranas, tai yra – kol jį sudaužysite. Tiesa, yra galimybė jį ir nuo to apsaugoti – galima ekraną užlenkti į fotoaparato pusę ir taip jį uždaryti apsaugant nuo įvairiausių įbrėžimų jo nenaudojant.

Trumpai tariant, plastikinis korpuso pojūtis tikrai nesusilpnina patogumo naudojantis fotoaparatu, jis vis vien yra ganėtinai tvirtas. Nauji sprendimai korpuse yra sveikinti, tačiau kai kurie mygtukai galėtų būti ir didesni. O atlenkiamas ekranas – ypač gera savybė, šiam fotoaparatui duodanti aukščiausią patogumo naudotis balą.

Naudojimasis fotoaparatu, vartotojo sąsaja, funkcijos

Kaip jau minėjome anksčiau, fotoaparato ergonomikai priekaištų pasakyti negalime. Mygtukų išdėstymas truputį pakeistas į gerąją pusę, patys mygtukai atrodo patikimai, nepanašu, kad iškris kaip iš senų klaviatūrų. Tačiau ar patogu naudojantis jais valdyti patį fotoaparatą? Atsakymas toks: taip!

„Canon EOS 60D“ vartotojo sąsaja yra tipinė visiems „Canon“ fotoaparatams – solidi, neperkrauta nereikalingomis detalėmis, patogi ir aiški. „Q“ mygtuku įjungiame „Quick menu“ ir ten galime pora spustelėjimų pakeisti įvairius fotoaparato nustatymus. Dalį jų galima keisti ir naudojantis mygtukais, esančiais prie informacinio LCD ekrano. Tiesa, vis dėlto yra keli minusai. Visų pirma, tai labai norėtųsi turėti atskirą mygtuką baltos spalvos balansui keisti, nes dabar jo čia nėra. Baltos spalvos balansą pakeisti galima tik per „Quick menu“, kas kartais nėra patogu. Taip pat nepatogu tai, jog norint filmuoti, reikia apsukti visą funkcijų žiedą – filmavimo funkcija ten pačiame krašte, priešingoje nuo rankinių fotografavimo režimų pusėje. Galėtų bent funkcijų žiedas pilnai apsisukti, tačiau tokios galimybės irgi nėra. Tai erzina, kadangi dažnai norisi vieno mygtuko paspaudimu pasiekti filmavimo režimą kaip „Nikon“ fotoaparatuose, o dabar pradėti filmuoti užtrunka.

Fotoaparate yra galimybė redaguoti nuotraukas, kitaip tariant – uždėti „Creative filters“, ir čia ši galimybė išpildyta gal truputį geriau nei „Nikon“ fotoaparatuose „Retouch menu“. Nors ir vizualiai redagavimo meniu nėra toks patrauklus ir yra solidaus „Canon“ dizaino, bet juo naudotis šiek tiek patogiau. Visų pirma, tai dėl raiškaus ekrano, kurio dėka kur kas lengviau pastebėti nuotraukos pakeitimus redaguojant ją. Taip pat ir dėl pačios fotoaparato ergonomikos. Tiesa, „kūrybingieji filtrai“ čia yra viso labo tik keturi, ir visi jie matyti „Nikon“ „Retouch menu“: „Grainy B\W“ , „Soft focus“, „Toy camera effect“ ir „Miniature effect“. Jei efektų ir redagavimo galimybių būtų tiek, kiek „Nikon“ „Retouch menu“, tuomet „Canon“ „Creative filters“ būtų pranašesni dėl patogumo naudoti ir konkretumo.

Taip pat fotoaparate galima konvertuoti RAW formato nuotraukas į JPEG keičiant dalį nustatymų. Galima pakoreguoti ekspoziciją, baltos spalvos balansą, „Picture Style“, dinaminį diapazoną, nuo aukšto ISO sukeltų triukšmų šalinimo stiprumą, chromatinių aberacijų naikinimo stiprumą, nuotraukos iškraipymo, atsirandančio ties mažomis židinio nuotolio reikšmėmis, panaikinimą, vinjetavimo naikinimo stiprumą, galima pakeisti nuotraukų spalvų skalę iš „sRGB“ į „AdobeRGB“, na, ir savaime aišku, galima nustatyti kokybę JPEG failo, kuriuo bus išsaugota nuotrauka.

Tiesa, yra papildoma funkcija: galima įvertinti savo padarytas nuotraukas 5 balų skalėje. Neturint ką veikti, tai yra patogu, kadangi nemažai kompiuterinių nuotraukų tvarkymo programų atpažįsta šiuos įvertinimus ir suskirsto nuotraukas pagal juos, dėl to jau fotoaparate galima atsirinkti nuotraukas, kurias žadate redaguoti kompiuteriu ar kelti į internetą, tad įsikėlus nuotraukas į kompiuterį jas bus lengviau atsirinkti, darbas su jomis vyks truputį greičiau.

Apskritai, tai „Canon EOS 60D“ vartotojo sąsaja labai mažai skiriasi nuo kitų „Canon“ modelių, naujovės padarytos tik pačioje ergonomikoje, kaip ta sąsaja gali būti kontroliuojama, tačiau pati sąsaja išliko beveik nepakitusi. Galimybė redaguoti nuotraukas ar RAW formatu padarytus kadrus konvertuoti į JPEG pačiame fotoaparate valdoma yra paprasčiau nei „Nikon“ fotoaparatų „Retouch menu“, yra konkretesnė, tačiau, bet kokiu atveju, tai tėra „naujovės iš reikalo“, kadangi realios naudos jos neatneša – bet kokius nuotraukų redagavimus nepalyginamai lengviau ir patogiau atlikti kompiuteriu. Tik nuotraukų reitingavimo sistema galbūt bus naudojama norint atrinkti geras nuotraukas, kuomet kompiuteris nėra pasiekiamas ir yra laisvo laiko.

Fotografavimas, nuotraukų kokybė

Techniškai apžvelgiamas „Canon EOS 60D“ stipriai primena žymiai pigesnį „Canon EOS 550D“ – itin panašūs 18 MP APS-C CMOS vaizdo jutikliai, identiški DIGIC 4 nuotraukų apdorojimo procesoriai ir iFCL šviesos matavimo sistemos. Turbūt nenuostabu, jog ir nuotraukų kokybė labai panaši. Tik „Canon EOS 60D“ daro šiek tiek švaresnes, aiškesnes nuotraukas, mažiau triukšmauja prie aukštų ISO reikšmių.

Bet tai, kokios kokybės padaromos nuotraukos, nereiškia, kad ir fotoaparatai fotografuoja taip pat. „Canon EOS 550D“ fotografuoja beveik dvigubai lėčiau – tik 3,7 nuotraukų per sekundę greičiu prieš 5,3 kadrus per sekundę, kuriuos siūlo „Canon EOS 60D“. Tačiau į ringą išėjus „Canon EOS 7D“ minėtiems fotoaparatams belieka slėptis. Šis greičio demonas išvysto įspūdingą 8 kadrų per sekundę greitį ir gali nepertraukiamai padaryti 126 JPEG arba 15 RAW formato nuotraukų, kuomet 60D ištveria tik 58 JPEG nuotraukas, o vargšas 550D pavargsta jau po 34 JPEG nuotraukų arba 6 RAW. Na, žinoma, tai skirtingos kainų kategorijos – 7D kainuoja virš 5000 Lt, tai yra beveik visa 550D kaina brangiau už 60D.

Spalvas „Canon EOS 60D“ atpažįsta ir perteikia naudodamas „Standart“ nuotraukų spalvinį režimą, tikroviškai ir maloniai. Atitinkamai „Landscape“ išryškina žalią ir mėlyną spalvas, o „Portrait“ viską sušvelnina. Nuotraukos išeina aštrios ir aiškios, nors ir stipraus skirtumo nuo 550D nėra. Nemalonu tai, jog „Canon“ fotoaparatuose nėra integruoto chromatinių aberacijų šalinimo algoritmo, kas išryškina naudojamo objektyvo netobulumus. Tuo tarpu „Nikon“ fotoaparatai naudoja chromatinių aberacijų šalinimo technologiją ir tuo tikrai gali didžiuotis prieš konkurentus „Canon“. Likusias chromatines aberacijas, žinoma, galima pašalinti kompiuteriu, tačiau tam būtinai reikės naudoti RAW formatą kitaip rezultatai nebus pastebimi. O RAW formatas užima daugiau vietos ir paprastas žmogus jo dažniausiai nenaudos, kadangi RAW nuotraukas būtina, galima sakyti, skaitmeniniu būdu išryškinti, norint paruošti patogiam žiūrėjimui. Tai sukelia nemažai papildomų nepatogumų.

Dinaminį diapazoną fotoaparate kontroliuoja „Auto Lightning Optimizer“ funkcija. Ją galima nustatyti į keturias padėtis: žemo, standartinio ir stipraus stiprumo bei išjungti. Ji veikia gana gerai: puikiai išryškina šešėlius aukšto kontrasto sąlygomis, tačiau „Nikon“ naudojama „Active D-Lighting“ sistema atneša geresnius ir geriau pastebimus rezultatus.

Šviesos matavimo sistema, kurią naudoja „Canon EOS 60D“, yra firminė „Canon iFCL“. Ji reaguoja ne tik į bendrą visos scenos apšvietimą, bet ir į konkretaus taško, kur vaizdas sufokusuotas, šviesį, kas leidžia lengvai išryškinti fokusuojamą objektą naudojant automatiškai išlaikymą nustatančius fotografavimo režimus. Tačiau kuomet naudojami keli fokusavimo taškai, tai taip gerai neveikia, kadangi sistema dažnai mėgsta šviesinti šešėlius, kieno pasekoje nuotraukos išeina išdegusios, tad siekiant geriausių rezultatų derėtų naudoti vieną fokusavimo tašką arba išlaikymą nustatyti rankiniu būdu M fotografavimo režime.

Fokusavimas fotoaparate yra ypatingai greitas ir lenkiantis konkurentus. Netgi prieblandoje fokusuojama greitai ir tiksliai. Tai labai patogu, kadangi toks taiklus ir greitas fokusavimas leidžia patogiai fotografuoti judančius objektus, nereikia bijoti, jog kol vaizdas bus sufokusuotas, objektas bus dingęs iš akiračio.

Apibendrinant, galima teigti, kad „Canon EOS 60D“ fotografuoja gerai, ne puikiai, bet gerai. Už savo kainą jis darbą atlieka būtent taip, kaip ir turėtų, ir nuotraukų kokybe gali konkuruoti su kitais jo kainų kategorijoje įsitaisiusiais fotoaparatais. Automatinis fokusavimas čia greitas, o tai stipriai supaprastina fotografavimą. Tiesa, norint atskleisti visą fotoaparato potencialą tikrai reikės įsigyti geresnį objektyvą nei parduodamą kartu su fotoaparatu.

ISO testas

Pažiūrėkime, ką mums pademonstruos „Canon EOS 60D“ ISO teste (paspauskite ant nuotraukos norėdami pasididinti).

Taigi, kaip ir buvo galima tikėtis, ISO teste šis modelis pasirodė labai panašiai kaip ir 550D ar 50D, tiesa, šiek tiek geriau. Triukšmai šalinami efektyviai, jutiklis jautrus ir drąsiai galima naudoti 800 ISO jautrumą fotografuojant prastesnėmis apšvietimo sąlygomis. Tai labai patogu, kadangi neretai kiti fotoaparatai pradeda nuotraukas triukšmais gadinti jau prie 640 ISO. O šis modelis mums siūlo gerą nuotraukų kokybę netgi prie 1600 ISO. Pats didžiausias jautrumas – 12800 – gali būti naudojamas turint omeny, jog nuotraukos nebus ryškinamos dideliu formatu ar keliamos į internetą aukšta rezoliucija – nepadidinus nuotraukos, triukšmai jos labai negadina netgi esant tokiam dideliam ISO jautrumui. Apibendrinant, galima pasakyti, jog „Canon EOS 60D“ ISO teste pasirodė gerai ir patenkino lūkesčius, nors ir nenustebino.

Papildomos funkcijos, filmavimas, neaptartos detalės

Fotoaparate išlikusi „Creative Auto“ funkcija, kuri yra lyg šuolis tarp automatinių režimų ir rankinių. Joje galima pareguliuoti fono išplaukimą,o tai parodo, kad yra diafragmos reguliavimas. Taip pat galima pasirinkti atmosferą, kurią norite perteikti nuotraukoje. Pasirinkimų yra nemažai, nuo pašviesintos aplinkos ar vienspalviškumo iki spalvų intensyvumo. Žinoma, galima reguliuoti kiekvieno jų stiprumą ar tipą. „Creative Auto“ režimas yra labai draugiškas vartotojui, tiesa, „Nikon“ „Guide“ režimo jis tikrai nepralenks.

„Canon EOS 60D“ savo viduje taip pat turi elektroninį gulsčiuką, kuriuo galite labai lengvai fotografuodami matyti ar fotografuojate pagal horizontą, ar nuotrauka nebus kreiva. Patogu tai, jog fotografuojant „Live View“ režimu, gulsčiuką taip pat galimą išsikviesti ir taip dar geriau matyti, kokia bus nuotrauka ir kaip turite pasukti fotoaparatą, norėdami išgauti tiesų horizontą. Tai labai patogi fotoaparato savybė žmonėms, mėgstantiems fotografuoti kraštovaizdžius.

Filmavimo kokybė, kurią siūlo „Canon EOS 60D“, yra pakankamai gera ir lenkianti pagrindinį konkurentą – „Nikon“. Išties malonu turėti galimybę reguliuoti nustatymus filmavimo režime – galima pasirinkti spalvų intensyvumą, baltos balansą, fokusavimo tipą, šviesumą, netgi ISO jautrumą. Didžioji dalis fotoaparatų neturi tokios galimybės ir filmavimas vyksta beveik visiškai automatiškai. Tiesa, automatinis fokusavimas labai lėtas ir praktiškai bevertis, tad šio fotoaparato filmavimo funkcija nėra tinkama paprastiems buitiniams vaizdeliams įamžinti, kuomet reikia tiesiog filmuoti ir norima nesirūpinti fokusavimu.

Objektyvo jungtis yra metalinė, fotoaparate integruotas fokusavimo variklis, tad niekada nekils problemų dėl automatinio fokusavimo naudojant pigesnius objektyvus, kaip kad kyla naudojantis pigiais „Nikon“ modeliais, kaip D3000, D3100 ar D5000.

Fotoaparato blykstė yra identiška naudojamai „Canon EOS 550D“ ar 60D pirmtakui „Canon EOS 50D“. Maksimalus sinchronizavimo su blykste greitis yra 1/250 s.

Naujasis „Canon EOS 60D“ naudoja ir naujo tipo LP-E6 ličio jonų bateriją, kuri naudojama „Canon EOS 5D Mark II“ ir „Canon EOS 7D“ fotoaparatuose. Ji pasiūlo 13 Wh talpą (5 Wh didesnę nei naudojamos 50D) ir geresnę sinchronizaciją su fotoaparatu, tai yra, fotoaparate matysime detalesnius ir tikslesnius baterijos duomenis. Taip pat fotografuojant per ieškiklį be blykstės, esant normaliai temperatūrai (apie 20 °C), galima padaryti iki 1600 kadrų, su blykste – iki 1100. Naudojantis „Live View“ režimu, baterija išsenka po 550 kadrų, su blykste – po 400. Tai žymiai ilgesnis nei vidutinis baterijos gyvavimo laikas, kadangi didžioji dalis pigesnių fotoaparatų išsikrauna jau po 500 kadrų padarytų be blykstės per ieškiklį.

Fotoaparatas naudoja SD korteles, tuo tarpu didžioji dalis aukštesnio lygio fotoaparatų, tarp jų ir pirmtakas 50D, naudoja CF tipo korteles, kurios pasižymi didesniu greičiu. Žinoma, perėjimas prie SD kortelių yra puikus žingsnis siekiant pritraukti naujus vartotojus, kadangi SD tipo kortelės yra kur kas pigesnės, jas naudoja visi pigesni fotoaparatai ir praktiškai kiekvienas žmogus, turintis skaitmeninį fotoaparatą, turi ir šią kortelę, dažnai – netgi ne vieną. 60D SD kortelių jungtis palaiko ir naujus SD kortelių standartus, kaip SDHC ir SDXC, iš kurių pastarasis yra naujas formatas kortelių rinkoje, pasižymintis didesniu greičiu ir dvigubai didesne talpa nei kitos SD ar SDHC kortelės (32 GB prieš 64 GB). Teoriškai SDXC kortelių maksimali talpa yra 1 TB, tik įdomu, kiek reikės laukti tokios kortelės sukūrimo bei pasirodymo rinkoje ir kiek ji bus aktuali fotografijoje.

Išvados

Aptarkime pagrindinius fotoaparato pliusus ir minusus:

Pliusai:

Greitas automatinis fokusavimas netgi esant prastam apšvietimui.
Gera nuotraukų kokybė, tikroviškos spalvos.
Neblogi pasirodymai ISO testuose.
Aukšta filmavimo kokybė.
Didelis ir ryškus bei raiškus atlenkiamas ekranas.
5,3 nuotraukų per sekundę fotografavimas.
Draugiškas „Creative Auto“ režimas.
Patogus korpusas ir puiki naujoviška ergonomika.
Galimybė įvertinti nuotraukas fotoaparate.
Ilgai laikanti baterija.

Minusai:

Visiškas automatinio fokusavimo nepraktiškumas filmuojant.
Prastokas tvarkymasis su automatiniu išlaikymo nustatymu (šviesos matavimu).
Šiek tiek prasta korpuso surinkimo kokybė.
Abejotina nuotraukų redagavimo ir RAW į JPEG failų konvertavimo programų vertė.

Apžvelgus šį fotoaparatą galima pasakyti, jog jis yra lyg tiltas, užpildantis tarpą tarp pigesnio „Canon EOS 550D“ ir jau beveik profesionalaus „Canon EOS 7D“. Nuotraukų kokybė nėra stulbinanti, bet padaro savo darbą už sumokėtus pinigus. Nemalonu tai, jog filmuojant automatinis fokusavimas praktiškai neveikia ir kad pati korpuso surinkimo kokybė, prieš tai čiupinėjus brangesnius modelius, gali pasirodyti prasta.

Tačiau bet kokiu atveju, atlenkiamas ekranas šį fotoaparatą daro išskirtiniu ir vertu už jį mokamų pinigų. Šios savybės nebuvimas aukštesnio lygio fotoaparatuose yra didelis trūkumas ir pasinaudojus tokiu fotoaparatu, kaip „Canon EOS 60D“, atlenkiamo ekrano norisi visuose fotoaparatuose. Nors ir „Canon EOS 60D“ taip stipriai nesiskiria nuo savo pirmtako, kaip „Nikon D3100“ nuo D3000, bet savo darbą padaro – pakeičia senesnį modelį ir pasiūlo naujų funkcijų bei savybių už tą pačią kainą, kurią kainavo ką tik pasirodęs 50D.

Kaip ir prognozavome, „Canon EOS 60D“, stogo nenurovė, tačiau, toli gražu, ir nenuvylė. Jis taps kiekvieno vidutinioko fotografijoje geriausiu draugu, o ir jau žengiantys per profesionalios fotografijos slenkstį fotografai liks patenkinti šio fotoaparato siūlomomis funkcijomis, nuotraukų kokybe ir savybėmis.

Vertinimas

Dizainas, surinkimo kokybė – 7
Funkcijos ir savybės – 8
Paprastumas naudoti ir ergonomika – 8,5
Nuotraukų kokybė – 8
Kainos ir kokybės santykis – 9