Valstybei pradėjus teikti paramą energijos kaupikliams įsigyti, ekspertai sako, kad šis sprendimas bus naudingas ne tik toliau sparčiai augančiam gaminančių energijos vartotojų ratui, bet ir visai šalies energetikos sistemai. Daugėjant kaupiklių, vis daugiau vartotojų įsitikins jų privalumais ir šių įrenginių populiarumas ims augti savaime. 
Valstybei pradėjus teikti paramą energijos kaupikliams įsigyti, ekspertai sako, kad šis sprendimas bus naudingas ne tik toliau sparčiai augančiam gaminančių energijos vartotojų ratui, bet ir visai šalies energetikos sistemai. Jau dabar gyventojai gali kreiptis dėl 3 mln. eurų paramos, o kaip skelbia Energetikos ministerija, už kelių mėnesių paramos suma dar didės iki 15 mln. eurų. Be to, daugėjant kaupiklių, vis daugiau vartotojų įsitikins jų privalumais ir šių įrenginių populiarumas ims augti savaime.
Saulės elektrinė. Pranešimo autorių pateikta nuotr.
Gaminančių elektros vartotojų Lietuvoje toliau nuosekliai daugėja. Bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) duomenimis, per praėjusius metus jų skaičius išaugo daugiau kaip 30 proc. ir jau perkopė 123 tūkstančius. Tai reiškia, kad per pastaruosius penkerius metus gaminančių elektros energijos vartotojų Lietuvoje padaugėjo 12 kartų – 2020-ųjų pradžioje jų buvo vos kiek daugiau nei 10 tūkstančių.
„Tokie skaičiai atspindi augantį žmonių susidomėjimą atsinaujinančiais energijos šaltiniais. Gaminantys vartotojai prisideda prie Lietuvos energetinės nepriklausomybės ir energetinės transformacijos, tačiau savo elektrines jie gali išnaudoti dar efektyviau. Tai leidžia padaryti energijos kaupikliai. Todėl labai sveikintina, kad valstybė prisideda prie jų įrengimo ir tvaresnės bei saugesnės energetikos sistemos“, – sako žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ privačių klientų segmento vadovas Augustas Junevičius.
Paramą energijos kaupikliui įsigyti pageidaujantys gyventojai turi kreiptis į Aplinkos projektų valdymo agentūrą (APVA), o finansuojama suma gali siekti net 380,08 eurų už 1 kWh įrenginio talpos, jei įsigyjamas ličio geležies fosfatų kaupiklis. Už ličio jonų įrenginius finansuojama suma siekia 314,10 eurų už 1 kWh talpos.
Beje, siekiant supaprastinti procesą, nuo šiol parama bus teikiama vienu etapu: gyventojai gali pateikti paraišką ir mokėjimo prašymą tik kartą – jau įrengę įrenginį ir surinkę reikiamus dokumentus. Maksimali kompensacija (iki 5701 Eur) skiriama įrengus ne daugiau kaip 15 kWh talpos ličio geležies fosfato kaupiklį.
Energijos kaupikliai leidžia saulės elektrinės pagamintą energiją saugoti ir naudoti vėliau, pavyzdžiui, tuomet, kai biržoje energija yra brangi, kai įvyksta gedimas tinkluose ir energijos tiekimas apskritai nutrūksta arba tiesiog vakarais, kai nešviečia saulė ir elektrinė negamina žaliosios energijos.
Be to, A. Junevičius pažymi, kad energijos kaupikliai užtikrina, jog namuose būtų suvartojama net iki 20 proc. daugiau saulės elektrinėje pagamintos elektros energijos. Tai reiškia, kad mažiau jos atiduodama į tinklą. Skaičiuojama, kad saulės elektrinės ir kaupiklio derinys leidžia apie 70 proc. reikalingos energijos gauti be tinklo pagalbos, atitinkamai sumažinant ir sąskaitas už elektrą.
Nauda ir gyventojams, ir valstybei
Baterija. Pranešimo autorių pateikta nuotr.
Pasak žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ privačių klientų segmento vadovo, iki šiol labai nedaug saulės elektrines įsigijusių gyventojų apsispręsdavo investuoti ir į energijos kaupimo įrenginius dėl vis dar gana didelės tokio įrenginio kainos. Tačiau jis akcentuoja, kad prie individualių saulės elektrinių proveržio žymia dalimi prisidėjo valstybės parama, todėl tokia pati sėkmės istorija galėtų pasikartoti ir su energijos kaupikliais.
„Be to, kuo daugiau kaupiklių Lietuvoje atsiras, tuo daugiau žmonių iš arti susipažins su šia technologija. O tai padės sklaidyti įvairius klaidingus mitus, kurie paprastai lydi daugumą naujovių“, – sako A. Junevičius.
Pavyzdžiui, neretai galvojama, kad energijos kaupiklių efektyvumui didelę įtaką daro aplinkos sąlygos, todėl šalti ar karšti orai gali neigiamai paveikti šiuos įrenginius. Tačiau A. Junevičius pažymi, kad ličio geležies fosfato kaupikliai pasižymi išskirtinai plačiu veikimo temperatūros diapazonu, kuriame nepraranda savo efektyvumo.
„Taip pat vis tenka išgirsti abejonių dėl esą trumpo kaupiklių tarnavimo laiko ir ilgainiui mažėjančios jų talpos. Tačiau iš tiesų šie įrenginiai tarnauja pakankamai ilgai, užtikrindami didelį atsiperkamumą. Pavyzdžiui, „Solax“ gamintojo ličio geležies fosfato kaupikliai pasižymi 6000 įkrovimo ir iškrovimo ciklų trukme, kas leis naudotis įrenginiu net iki 16 metų. Jiems suteikiama 10 metų garantija“, – teigia A. Junevičius.
Jis taip pat pažymi, kad šiuolaikiniai įrenginiai beveik nereikalauja priežiūros, o juos integruotos pažangios dirbtiniu intelektu grįstos sistemos prisitaiko prie kiekvieno individualaus vartotojo įpročių. Automatizuoti sprendimai elektrą kaupia arba atiduoda suvartoti, atsižvelgiant į energijos vartojimo ir gamybos tendencijas, baterijos talpą, įkrovimo ir iškrovimo greitį. Tokiu būdu užtikrinamas didžiausias ekonominis efektyvumas.
„Energijos kaupimo įrenginiai neabejotinai ilgainiui taps svarbiais saulės elektrinių komponentais, nes vartotojams tai reikš mažesnes sąskaitas, o valstybei – didesnes galimybes efektyviai balansuoti elektros energijos sistemą. Nors apie baterijas vis dar sklando nemažai mitų, modernios technologijos, ypač ličio geležies fosfato baterijos, pasižymi dideliu saugumu, ilgaamžiškumu ir yra vis prieinamesnės, o valstybės parama dar labiau paskatins jų populiarumą“, – įsitikinęs „Enefit“ privačių klientų segmento vadovas.
