Dronai jau šiandien gerina kasdieninį vilniečių gyvenimą ir yra naudojami moderniems apsaugos bei gynybos sprendimams kurti. Pastebėję, kad dronų aptarnavimui reikalingas didelis žmogaus įsitraukimas, lietuvių įmonė „IT logika“ sukūrė inovatyvią autonominę stotį, leidžiančią bepiločius skrydžiams ruošti efektyviau.
DBOX / „IT logika“ nuotr.
Plečiantis dronų panaudojimo sričių spektrui, atsiranda ir inovatyvių sprendimų poreikis, kad dronai būtų valdomi efektyviau, o duomenys perduodami greičiau. Šiuos poreikius atliepia Inovacijų agentūros administruojamu Europos Sąjungos finansavimu „Inostartas“ pasinaudojusios UAB „IT logika“ sukurta autonominė drono stotis DBOX.
Pasak įmonės direktoriaus dr. Lino Gelažansko, automatizuoti drono paruošimą skrydžiui procesą įkvėpė... nuobodulys. „Mes vykdėme daugybę automatinių misijų. Pilotas turėjo važiuoti į vietą, paleisti droną ir tiesiog stebėti. Tai yra nuobodus darbas, žmogui reikėdavo būti konkrečioje vietoje vien tam, kad pakeistų bateriją“, – sako jis.
Nuo miesto infrastruktūros gerinimo iki gynybos sprendimų
Vilniečių ausims negirdimi ir akims nematomi dronai jau kelerius metus gerina gyvenimo mieste kokybę – padeda prižiūrėti eismo intensyvumą, rinkti parkavimo statistiką ir sekti stogų, šiukšliadėžių bei šaligatvių būklę.
Bepiločiai orlaiviai taip pat prisideda prie miesto švaros užtikrinimo. Sostinės savivaldybės įmonės „ID Vilnius“ komanda apmokė dirbtinį intelektą vertinti dronu daromas nuotraukas ir nustatyti problemas – pavyzdžiui, užfiksuoti privažiavimą prie konteinerių užblokavusį automobilį arba ne vietoje paliktas stambiagabarites atliekas.
„Informacija apie paliktą šiukšlę gaunama gyventojams nespėjus pasiskųsti, todėl atliekos nebesikaupia – pašalinus pirmąją šiukšlę, antroji dažniausiai nebeatsiranda. Pernai surenkamų stambiagabaričių šiukšlių kiekis sumažėjo dvigubai“, – sako L. Gelažanskas.
Apsaugos sektoriuje bepiločiai orlaiviai yra naudojami ne pirmus metus, tačiau autonominių stočių pritaikymas padeda dar labiau optimizuoti procesus. Drono stotis DBOX pastatoma objektuose, kuriems reikalingas daugiau nei vienas darbuotojas – gamyklose, statybvietėse, elektrinėse, geležinkelių teritorijose. Kadangi dronas gali būti valdomas nuotoliniu būdu, sumažinamas žmogiškųjų resursų poreikis ir įmonės patiriami kaštai.
Dabar „IT logika“ komanda kuria 5G droną, kuris bus visiškai lietuviškas – nuo programinės įrangos iki komponentų. Tokie dronai atliepia šalies poreikį ir planus stiprinti sienos apsaugą. Dronų stotis įkurdinus kas kelis kilometrus, situaciją pasienyje jau dabar būtų galima stebėti realiu laiku ir visiškai automatizuotai.
Pakeitus vos kelis komponentus, pagerinus ryšį ir pritaikius droną skrydžiams be GPS navigacijos, bepiločiai ir autonominės stotys gali būti naudojamos ir karo fronte Ukrainoje. „Dabartinė tendencija yra tokia, kad priešas taikosi ne į droną, o į pilotą, kuris jį valdo. Tačiau jei kariai galėtų valdyti bepiločius būdami visai kitoje vietoje, ir priešas pataikytų į pačią dėžę, tai būtų prarandamas įrenginys, metalo gabalas, o ne žmogaus gyvybė, kuri yra neįkainojama“, – teigia L. Gelažanskas.
UAB „IT logika“ įmonės direktoriui antrina ir Inovacijų agentūros „ManuFuture LAB“ bei NATO DIANA „Tech to Market“ ekspertų grupės vadovė dr. Sigutė Stankevičiūtė, išskirianti didelį susijusių sprendimų potencialą gynybos srityje.
„Pastaraisiais metais stebime itin sparčiai augančią dronų pritaikymo įvairovę. Į su dronais susijusius sprendimus investuoja visas pasaulis, įskaitant ir inovatorius Lietuvoje, kurie sugeba atrasti inovatyvių nišų“, – sako ji.
Ekspertė išskyrė dronų ar jų pagalba pritaikomų sprendimų kūrėjus, tarp kurių – 2023 m. NATO DIANA programos paramą gavusią „Vista Reader“, NATO Inovacijų iššūkio pirmos vietos nugalėtojus BROSWARM ir antros vietos nugalėtojus „Unmanned Dynamics“. Bepiločių orlaivių pritaikymo sprendimus šiuo metu kuria ir daugelis kitų įmonių, šiemet pasinaudojusių Inovacijų agentūros gynybos inovacijų čekių parama.
„Šie pavyzdžiai atspindi tik dalį ir vien tik Lietuvoje bepiločių orlaivių technologijų plėtrai skiriamą dėmesį. Dar yra NATO inovacijų paramos struktūros, gausybė iniciatyvų, kylančių iš atskirų aljanso šalių narių, į kurių rinkos potencialą būtina atsižvelgti kuriant susijusias technologijas. Visa tai leidžia tikėtis toliau augančios integruotų dronų sistemų paklausos, kurios dalis, tikime, bus ir „IT logika“ kuriamas sprendimas“, – tikina S. Stankevičiūtė.
Drono valdymas iš bet kurio pasaulio taško
Poreikis mažinti žmogaus įsitraukimą išryškėjo per COVID-19 pandemiją, kuomet „IT logikos“ dronai skraidė virš Vilniaus miesto ir fiksavo karantino taisyklių pažeidimus. Nors skrydžiai buvo valdomi nuotoliniu būdu per 4G tinklą, aptarnaujančiam personalui vis tiek reikėdavo leisti laiką prie Baltojo tilto (kur kildavo ir leisdavosi dronai) vien tam, kad pakeistų drono bateriją.
Dabar drono operatoriaus laiką sutaupo autonominė dronų stotis DBOX. Baigęs skrydį, bepilotis orlaivis sugrįžta į dėžės pavidalo „garažą“, kurio viduje įrengta robotinė ranka greičiau nei per minutę pakeičia išsikrovusią bateriją. Atsižvelgiant į oro sąlygas, į savo „garažą“ grįžęs dronas pagal poreikį automatiškai yra vėsinamas arba šildomas, apsaugomas nuo lietaus ir sniego. Dėžėje esantis 4G ar 5G maršrutizatorius komunikuoja su drono operatoriaus kompiuteriu ir leidžia valdyti droną iš bet kurio pasaulio taško. „Pavyzdžiui, žmogus gali ramiai sėdėti biure ir valdyti kitame mieste ar kitoje šalyje skraidantį droną“, – pasakoja L. Gelažanskas.
DBOX taip pat yra pirmieji siūlantys inovatyvų technologinį sprendimą duomenų perdavimo trukmės problemai – dėžėje esanti roboto ranka prie drono pajungia USB laidą, kuris leidžia informaciją parsisiųsti greičiau, nei naudojantis įprastu Wi-Fi ryšiu.
Įmonės kuriamos inovacijos jau spėjo užsitarnauti pripažinimą ir tarptautinėje erdvėje – autonominė dronų stotis DBOX jau pristatyta tarptautinėse konferencijose daugelyje šalių Europoje taip pat Ukrainoje, Singapūre ir JAV.