Elektromobilių rinka plečiasi skirtingais etapais: po pionierių, pirmųjų elektra varomų transporto priemonių, pasirodė modelių, skirtų aukštesnes pajamas turintiems pirkėjams, tada atsirado labai prabangių elektromobilių, tačiau lūžio laukiama pasiūlius masėms įperkamų modelių. Jų daugėja, tačiau ar jie gali pralaužti ledus ir užpildyti Europos gatves?
Elektromobilių rinka plečiasi skirtingais etapais: po pionierių, pirmųjų elektra varomų transporto priemonių, pasirodė modelių, skirtų aukštesnes pajamas turintiems pirkėjams, tada atsirado labai prabangių elektromobilių, tačiau lūžio laukiama pasiūlius masėms įperkamų modelių. Jų daugėja, tačiau ar jie gali pralaužti ledus ir užpildyti Europos gatves?
Asociatyvi „Shutterstock“ nuotr.
Pasiūla plečiasi, bet ne visiems
Pirmieji „Nissan Leaf“, „Kia Soul“ ir kiti elektromobiliai buvo skirti entuziastams: kainavo brangiai ir pasižymėjo ribotomis naudojimo galimybėmis. Tačiau prieš daugiau nei penkmetį elektromobilių pasiūla pradėjo plėstis, didesnės baterijos leido važiuoti toliau, spartusis įkrovimas – patogiau.
Kone visi automobilių gamintojai ėmė siūlyti savo elektra varomus įvairių dydžių modelius, tinkamus ir platesnėms masėms. Tai, kad su elektromobiliu galima gyventi beveik visavertį gyvenimą, parodė „Tesla“, paskui ją nusekė kiti. Tačiau dėl kišenę džiovinančios baterijų kainos vis vien ekologiškos transporto priemonės buvo orientuotos į didesnio automobilio ieškančius pasiturinčius pirkėjus: pirmiausia paplito vidutinio dydžio krosoveriai. Ledai lūžo, bet ne taip greitai, kaip buvo tikėtasi.
Augant elektromobilių prekybai, technologija pinga, bet populiariausi modeliai vis vien kainuoja gana nemažai: geriau sukomplektuotas „Volkswagen ID.3“ atsieis virš 40 tūkst. eurų, norint didesnio, toliau nuvažiuojančio krosoverio, į kurį tilptų šeima, teks atseikėti ir virš 50 tūkst. eurų. Pigiausias elektromobilis Europoje – „Dacia Spring“, kainuojantis vos 20 tūkst. eurų, susilaukė netikėtos sėkmės, tačiau per daug archajiškas modelis vis tiek nesužavėjo masių.
Geros kainos nepakanka
„Europoje visi kaip didžiausio išganymo laukia modelių, kuriuos galėtų įpirkti masės. Pagaliau pasirodė pirmieji paukščiai: „Citroën“ pristatė labai pigų elektrinį C3, „Volkswagen“ parodė ID.2, „Polo“ dydžio modelį, atsirado ir kitų“, – sako elektromobilių ekspertas ir vienas iš portalo „bestevforme.eu“ įkūrėjų Tadas Ratkevičius.
Žvelgiant plačiau, Europa nori nedidelių, nebrangių, tačiau praktiškų elektromobilių. Bendrovė „Volvo“ pristatė įperkamą „premium“ krosoverį EX30, „Kia“ netrukus prekiaus kompaktiškais EV3 krosoveriais, kurie, tikima, gali išsprogdinti elektromobilių rinką.
„Žinau, kad su šiuolaikiniais elektromobiliais tikrai galima gyventi, bet patogu gyventi toli gražu ne visiems, sakyčiau – mažumoms, kurios gali turėti nuosavą įkrovimo stotelę. Be to, juos nelengva įpirkti, ypač žiūrint iš lietuviškos perspektyvos. O norint, kad jie tiktų masėms, jų kaina neturėtų smarkiai kandžiotis. Be to, jie negali būti ankšti, nes ne visos šeimos turi du automobilius. Kol kas modelių, atitinkančių šiuos kriterijus, nėra daug“, – aiškina automobilių žurnalistas Egidijus Babelis.
Jau minėtas „Volvo EX30“ turi 51 arba 69 kWh talpos bateriją, leidžiančią viena įkrova nuvažiuoti iki 337 arba iki 476 km, ir klientus vilioja savo galia: galingiausios versijos su 315 kW motorais 100 km/val. pasiekia per 3,6 sekundės. Tačiau EX30 nepasižymi erdvumu, ypač ankšta galinėje sėdynėje, o ir bagažinė nėra itin talpi. „Dacia Spring“ gundo kaina, tačiau yra dar mažesnis ir labai asketiškas.
Svarbu protingai sukomponuoti
Rinkdamosi automobilius, pirkėjų masės vadovaujasi racionaliais kriterijais, tad naujoji įperkamų elektromobilių banga gali gerokai padidinti ekologiško transporto pardavimo mastus. „Citroën ë-C3“ dėl savo kompaktiško dydžio bus paklausus Europoje, tačiau lietuviai mėgsta didesnius automobilius. Čia gerus šansus tapti populiariam turi „Kia EV3“.
„Nors tai kompaktiškas krosoveris, jis mane nustebino erdve. Tiek priekyje, tiek gale jos apstu, patogu sėdėti suaugusiems žmonėms, o ir bagažinė iš tiesų didelė – didesnė nei kai kurių vidutinės klasės krosoverių. Čia elektromobilio platforma išnaudota išties išmaniai. Be to, nustebino gera ergonomika: tarp krūvos modernių technologijų ir didelių ekranų gamintojai dailiai integravo į saloną reikalingiausius fizinius valdiklius.
Nepaisant keisto dizaino ir man nelabai patinkančios perdirbtos, ekologiškos prietaisų skydelio apdailos medžiagos, šis elektromobilis atrodo tikrai gundančiai: talpi baterija, geri skaičiai, tad ar jis bus populiarus, priklausys nuo kainos ir nuo to, kaip jis važiuos“, – įspūdžiais dalijasi statinėje EV3 premjeroje apsilankęs E. Babelis.
Mažasis „Kia EV3“ iš tiesų išsiskiria erdvumu: turi visus tiesioginius konkurentus lenkiančią 460 litrų talpos bagažinę gale ir bagažo skyrių priekyje, kuriame telpa visi laidai. Bazinėse versijose bus įdėta 58 kWh talpos baterija, leisianti įveikti 429 km viena įkrova pagal WLTP, o „Long Range“ versijose bus montuojamos net 81,4 kWh baterijos, su kuriomis bus galima nuvažiuoti iki 600 km. Ne mažiau svarbu kaina: skelbiama, jog bazinės versijos nekainuos nė 40 tūkst. eurų, o, žinant korėjiečių gamintojus, šios pasižymės ypač gausia įranga ir pažangiomis technologijomis.
Taigi Europos elektromobilių rinką turėtų supurtyti Vakaruose paklausaus dydžio „Citroën ë-C3“ ir kada nors pasirodysiantis „Volkswagen ID.2“. Lietuviai ir apskritai Baltijos šalių gyventojai mėgsta didesnius automobilius, tad čia labiau tiks „Kia EV3“ ar „Hyundai Kona“. Pirmasis, preliminariai, net ir geresnės komplektacijos, tilps į naujų, mūsų rinkoje perkamų automobilių kainos vidurkį, kuris, „Autoplius.lt“ duomenimis, siekia 39 tūkst. eurų.
„Aišku, vien automobiliai nėra kalti, kad jų nenuperkama tiek, kiek norima parduoti. Tam, kad gatvėse būtų daugiau oro neteršiančių transporto priemonių, jomis turi būti patogu naudotis, o tai reiškia – reikia geresnės įkrovimo infrastruktūros ir patrauklesnių įkrovimo kainų viešosiose vietose. Tik tuomet elektromobiliais važinėti apsimokės ne tik juos namuose kraunantiems žmonėms, bet ir platesnei visuomenės daliai. Juk didžioji dalis žmonių gyvena ne vien iš geros idėjos, jie ir skaičiuoja“, – apibendrina E. Babelis.
