Nors pirmąjį visureigį sukūrė amerikiečiai, Afriką visureigiais užkariavo britai, pasaulyje didžiausiais bekelės automobilių specialistais ilgą laiką buvo laikomi japonai, o antroje vietoje žengė geresnę vertę galintys pasiūlyti pietų korėjiečiai. Tačiau šiuolaikiniuose SUV modeliuose nebeliko visureigiškumo, o tikrieji visureigiai tapo brangūs. Kodėl taip nutiko ir ar yra dar patogių, didelių SUV už prieinamą kainą, kurie nesusimautų ir bekelėje?
Nors pirmąjį visureigį sukūrė amerikiečiai, Afriką visureigiais užkariavo britai, pasaulyje didžiausiais bekelės automobilių specialistais ilgą laiką buvo laikomi japonai, o antroje vietoje žengė geresnę vertę galintys pasiūlyti pietų korėjiečiai. Tačiau šiuolaikiniuose SUV modeliuose nebeliko visureigiškumo, o tikrieji visureigiai tapo brangūs. Kodėl taip nutiko ir ar yra dar patogių, didelių SUV už prieinamą kainą, kurie nesusimautų ir bekelėje?
Visureigių reikėjo visai ne dėl pravažumo
Pirmąjį tikrą visais ratais varomą visureigį sukūrė amerikiečiai Antrojo pasaulinio karo metais, vėliau pravažios transporto priemonės filosofiją civiliams pritaikė britai, sukūrę „Land Rover“, tačiau praėjusio amžiaus gale bekelėje įsitvirtino japonai. Kone kiekvienas Tekančios Saulės šalies gamintojas savo gamoje turėjo tikrą, gerą, patvarų ir galingą visureigį, ir dažnai ne vieną: „Toyota Land Cruiser“, „Nissan Patrol“, „Nissan Pathfinder“, „Mitsubishi Pajero“, „Suzuki Vitara“ ar „Jimny“, „Isuzu Trooper“ ir kt. Tačiau ilgainiui, bent jau Europoje, jie pradėjo nykti.
„Šie automobiliai dingo, nes jų niekas nebenaudojo pagal paskirtį. Juos ėmė pirkti šeimos, kurios įsivaizdavo, kad didesnės mašinos yra saugesnės. Tą supratę Europos gamintojai pradėjo siūlyti savo didelius SUV, kaip antai „BMW X5“, „Mercedes-Benz ML“, „Volkswagen Touareg“, kurie buvo labiau orientuoti į kasdienį komfortą nei į bekelę.
Jie iš tiesų paprastuose keliuose buvo pranašesni už senovinius rėminius japoniškus visureigius. „Patrol“, „Pajero“ ir kiti modeliai toliau egzistuoja, jie populiarūs Arabų pusiasalyje, kur žmonės realiai važinėja per smėlį, ir kituose kraštuose. Tik civilizuotoje Europoje jų nelabai kam reikia“, – istoriją pasakoja automobilių žurnalistas Egidijus Babelis.
Į didelių šeimyninių SUV traukinį vos beprasidedant šiam amžiui šoko pietų korėjiečiai. Jie europiečiams pasiūlė tai, ko šie norėjo: daug automobilio už prieinamą kainą ir padorų pravažumą. „Hyundai Santa Fe“ ir „Kia Sportage“ – vieni pirmųjų korėjietiškų automobilių, iš kurių europiečiai nesijuokė. Čia pat sužibėjo ir „Ssangyong“ įmonė, gaminusi tik didesnio pravažumo transporto priemones, o jų flagmanas, „Rexton“ modelis, pasižymėjo ne tik padoria įranga, bet ir pagirtinomis galimybėmis bekelėje.
KGM „Rexton“ (gamintojo nuotr.)
Bet ir tai keitėsi. Pirkėjams menkai rūpėjo pravažumas, jie tiesiog troško didelių, aukštų automobilių. Ir visureigišką funkcionalumą net ir korėjietiškuose modeliuose ėmė keisti prabangos apraiškos. Nauji „Kia Sorento“ ir „Hyundai Santa Fe“ pagal dydį vis dar pasižymi patrauklia kaina, tačiau nebėra orientuoti į bekelę. Jie turi dailius odinius salonus, daug sėdynių, didelius ekranus, gerą įrangą, hibridinius variklius ir, nors gali maloniai važiuoti žvyrkeliu, nusukti nuo kelio su jais nevalia.
Išliko visureigis
Savo ruožtu „Ssangyong“ pakeitė pavadinimą į KGM ir prabangiausią bei didžiausią savo modelį „Rexton“ padarė dar prabangesnį: dailiai išsiuvinėjo odinį saloną, sumontavo elektrines sėdynes, rafinuotus LED žibintus, įrengė 360 laipsnių kameras, įdiegė adaptyviąją kruizo kontrolės ir daugybę kitų saugumo bei komforto sistemų tam, kad prisitaikytų prie besikeičiančių pirkėjų lūkesčių. Tik ši Pietų Korėjos įmonė nepakeitė vieno: „Rexton“ tebėra tvirtas, klasiškai sukomponuotas rėminis visureigis.
„KGM Rexton“ nėra dar vienas iš tų miestui draugiškų 4x4 imitatorių, kurie atsidūrė populiarioje SUV klasėje, nors ir neturi tinkamų visureigių parametrų. Tiesą sakant, jei jūs iš tų, kurie tyčiojasi iš tokių „visureigių“, tesugebančių patempti pirkinių vežimėlį, „Rexton“ jums įtiks: jis varomas tik visais ratais, gali patraukti 3,5 tonos sveriančią priekabą ir yra didesnių matmenų nei kai kurie Londono butai“, – vaizdingai KGM modelį aprašo „WhatCar“ žurnalistas Steve‘as Huntingfordas.
Rėminė visureigio konstrukcija pasižymi tvirtumu, ji taip pat tinka bekelei. „Rexton“ išsiskiria rimta, nuolatine visų varančiųjų ratų pavara ir rakinamu diferencialu bei aukšta 22,4 cm prošvaisa, taigi jis yra tikras visureigis. Tačiau rinka parodė, kad žmonės Europoje į bekelę nevažiuoja, jie tiesiog nori didelių automobilių, o automobiliai su į kėbulą integruota pakaba maloniau skrieja asfaltu, taip pat žavi tikslesniu valdymu posūkiuose. Kodėl KGM nekopijavo kitų korėjiečių ar japonų?
„KGM yra mažiau žinoma markė, be to, tai nėra didelis gamintojas, galintis leisti milijardus eurų investicijoms į technologijas. Be to, kad ir galėtų, mažiau žinomam prekių ženklui bus sunku konkuruoti su plačiai išgarsintais, tad reikia būti kažkuo išskirtiniam. Aš manau, kad „Rexton“ būtent toks yra. Jis iš tiesų neturi tiesioginių konkurentų“, – svarsto E. Babelis.
Jei reikia visureigio, pasirinkimai vos keli
KGM „Rexton“ salonas (gamintojo nuotr.)
Žurnalisto teigimu, su kitais korėjiečiais KGM produkto lyginti negalima. Nors kainos panašiausios, „Rexton“ ir „Santa Fe“ ar „Sorento“ filosofijos kardinaliai skiriasi: pastarieji šiek tiek maloniau važiuoja asfaltu, tačiau neprilygsta „Rexton“ galimybėms bekelėje.
O, žvelgiant į bekelei tinkamų automobilių rinką, nė 50 tūkst. nekainuojantis KGM modelis neturi sau lygių pagal vertę: „Toyota Land Cruiser“ kainos prasideda nuo 75 tūkst. eurų, „Jeep Wrangler“ – nuo 88 tūkst. eurų, „Land Rover Defender“ – nuo 71 tūkst., tačiau gausiai įrengtų ir gerus variklius turinčių modelių kainos gali peržengti ir 100 tūkst. eurų. Vienintelės pigesnės alternatyvos – darbui sukurti pikapai.
„Tikrai tebėra toliau nuo miesto gyvenančių ir gamtoje aktyviai veikiančių žmonių, kurie išnaudoja ne tik visus varomus ratus, bet dar ir rakinamus diferencialus. Jiems naujų automobilių pasiūla nėra didelė. Galbūt „KGM Rexton“ nebus labai paklausus Lietuvoje, bet kai kam tai bus kone vienintelis racionalus variantas“, – apibendrina E. Babelis.
