Nors saulės elektrines įsirengę gyventojai džiaugiasi sumažėjusiomis sąskaitomis už elektros energiją, ekspertai pastebi, kad sutaupyti galima dar daugiau, kai šie įrenginiai veikia kartu su energijos kaupikliais. Tai garantuoja, jog šviesiuoju paros metu elektrinių sugeneruotą energiją būtų galima naudoti ir kitu metu.
Nors saulės elektrines įsirengę gyventojai džiaugiasi sumažėjusiomis sąskaitomis už elektros energiją, ekspertai pastebi, kad sutaupyti galima dar daugiau, kai šie įrenginiai veikia kartu su energijos kaupikliais. Tai garantuoja, jog šviesiuoju paros metu elektrinių sugeneruotą energiją būtų galima naudoti ir kitu metu.
Asociatyvi Tautvydo Levinsko nuotr.
Apie energijos kaupiklius kalbama vis dažniau, tačiau vis dar gana nedidelė vartotojų dalis žino, kas tai yra, kaip šie įrenginiai veikia ir kokią naudą gali suteikti.
„Energijos kaupikliai leidžia saulės elektrinės pagamintą energiją saugoti ir naudoti vėliau, pavyzdžiui, tuomet, kai biržoje energija yra brangi ar kai įvyksta gedimas tinkluose ir energijos tiekimas apskritai nutrūksta“, – aiškina žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ privačių klientų segmento vadovas Julius Areška.
Mažesnės išlaidos energijai pasaugoti
Pasak jo, statistika rodo, kad energijos kaupiklius įsigiję vartotojai momentiškai suvartoja net iki 20 proc. daugiau saulės elektrinėje pagamintos energijos. Vadinasi, mažiau jos atiduodama į tinklą ir taip mažinamos sąskaitos, nes sumažėja iš ESO tinklų atgautos elektros kiekis – energijos kaupikliai leidžia išvengti perteklinės energijos pasaugojimo paslaugos, todėl juos įsirengę vartotojai džiaugiasi dar didesniu sutaupymo efektu.
„Saulės elektrinės jau seniai nėra retenybė, tačiau vis dar gana nedaug jas įsigyjančių vartotojų kartu nusprendžia įsirengti ir kaupiklius. Galbūt bijomasi pradinių investicijų, tačiau reikia įvertinti, kad kuo daugiau saulės elektrinėje pagamintos energijos suvartosite, tuo greičiau elektrinė ir elektros kaupiklis atsipirks“, – sako J. Areška.
Jis skaičiuoja, kad saulės elektrinės ir kaupiklio derinys vidutiniškai užtikrina, kad apie 70 proc. reikalingos elektros energijos gaunama be tinklo pagalbos. Tai reiškia, kad sąskaitas galima sumažinti labai ženkliai, tad ilguoju laikotarpiu pradinė investicija užtikrintai atsiperka.
„Populiariausi kaupikliai turi ličio jonų baterijas, kurios, kaip prognozuoja ekspertai, vis labiau pigs, nes tai nebėra nauja ir todėl brangi technologija. Be to, paramą kaupiklius įsigyjantiems gyventojams bei verslams planuoja ir valstybė, kadangi šie įrenginiai ateityje užims reikšmingą vaidmenį stabilizuojant tinklo apkrovą“, – akcentuoja J. Areška.
Svarbu įsivertinti poreikius
Šiuo metu „Enefit“ vartotojams siūlomų energijos kaupiklių talpa siekia nuo 5 iki 47,9 kWh. Jei vartotojų poreikiai didesni, jie gali, mokėdami iškart ar pirkdami išsimokėtinai, įsigyti keletą kaupiklių ir juos sujungti į vieną sistemą, kurie pasižymi ypač ilga, daugiau kaip 6000 ciklų, veikimo trukme, o gamintojai jiems suteikia 10 metų garantiją
„Nusprendus įsigyti energijos kaupiklį, pirmiausia reikia įsivertinti, kokios talpos įrenginys jums reikalingas. Geriausia šį darbą patikėti specialistams, kurie kaupiklį parinks pagal tai, kiek energijos pagamina jūsų saulės elektrinė, kiek ir kada jos daugiausia suvartojama ir kiek atiduodama į tinklą“, – sako žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ privačių klientų verslo segmento vadovas.
Pasak jo, reikėtų rinktis tokį kaupiklį, kuris kuriam laikui galėtų užtikrinti visą namų ūkio energijos poreikį. Tuomet energijos tiekimas nenutrūktų ir įvykus gedimams elektros tinkluose.
Sutaupyti padeda dirbtinis intelektas
Siekiant didžiausio kaupiklio efektyvumo, jį reikėtų valdyti, atsižvelgiant į energijos vartojimo įpročius, saulės elektrinės galią ir energijos kainas rinkoje. Pavyzdžiui, vartotojams, turintiems su birža susietą elektros planą, baterijoje sukauptą energiją geriausia naudoti piko valandomis, kuomet biržoje ji kainuoja daugiausia, o pirkti tuomet, kai tai daryti labiausiai apsimoka.
Žinoma, retas vartotojas turi noro ar laiko stebėti kainas „Nord Pool“ biržoje ir pagal jas junginėti savo kaupiklį. „Enefit“ siūlo dirbtiniu intelektu grįstus sprendimus, kurie tai padaro patys, o vartotojams niekuo papildomai rūpintis nebereikia, nes sistema pati kaupia energiją, kuomet biržoje ji kainuoja mažiausiai, ir gali atiduoti, kai kainos elektros rinkoje pakyla. Toks modelis aktualus tiems gaminantiems vartotojams, kurie yra pasirinkę grynojo atsiskaitymo būdą.
„Mūsų programinė įranga bateriją valdo automatiškai, atsižvelgiant į namo energijos vartojimo ir gamybos tendencijas, biržoje susiformuojančias kainas, taip pat – į baterijos talpą, jos įkrovimo ir iškrovimo greitį. Algoritmas, kurio pagrindu veikia sistema, yra prisitaikantis, todėl kiekvienas klientas gauna konkrečiai jam naudingiausią ir didžiausią sutaupymo efektą garantuojantį sprendimą“, – užtikrina J. Areška.
