Dešimtmetį veikianti ir lazeriais didžiąsias pasaulio laboratorijas ir net gynybos sektoriaus atstovus aprūpinanti bendrovė „Quantum light instruments“ pagamino naują įrenginį, kuriuo galės naudotis ne tik puslaidininkių pramonės, bet ir biomedicinos tyrimų įmonės.
Dešimtmetį veikianti ir lazeriais didžiąsias pasaulio laboratorijas ir net gynybos sektoriaus atstovus aprūpinanti bendrovė „Quantum light instruments“ pagamino naują įrenginį, kuriuo galės naudotis ne tik puslaidininkių pramonės, bet ir biomedicinos tyrimų įmonės. Naujausias įmonės projektas – didelio pasikartojimo dažnio derinamo bangos ilgio lazeris – DIDADELA.
„Quantum light instruments“ vadovo Andriaus Rinkevičiaus teigimu, susidarė situacija, kai rinkoje buvo juntamas naujo įrenginio poreikis, jau buvo ir sumanymas, o turima patirtis leistų jį įgyvendinti.
Tokio lazerio sukūrimui reikėjo nemažai investicijų, o projektą įmonė įgyvendino pasinaudojus Inovacijų agentūros priemone „Eksperimentas“, skirta mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimui ir finansuojama iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų.
„Inovacijos atsiranda iš įtempto darbo ir naujų idėjų. Tačiau tam, kad jos galėtų tapti tikrove, kartais reikia papildomos finansines paspirties. Smagu, kad pavyko padėti Lietuvos lazerių kūrėjams žengiant savo tikslo link“, ‒ sako Inovacijų agentūros mokslo ir inovacijų skyriaus vadovė Inga Lukošiūnaitė.
Sumanymą padiktavo rinkos poreikis
A.Rinkevičius atskleidžia, kad apie šį lazerį ėmė galvoti kai iš universiteto mokslininkų ir rinkos dalyvių gavo signalų, kad puslaidininkių pramonei reikia įrenginių su ilgesnėmis nei paprastai naudojamos bangomis ir dar būtų gerai, kad bangos ilgis būtų derinamas.
„Panašių lazerių konstravimo patirties turėjome, bet visgi tokio kaip DIDADELA nebuvome darę. Pavyzdžiui, iki tol gaminom lazerius, kurių impulsų pasikartojimo dažnis buvo nuo 10 iki 100 Hz, o naujojo prietaiso dažnis ‒ nuo 10 iki 100 kHz, tai yra jis 1 000 kartų didesnis. Be to reikėjo atsižvelgti į lazerio darbo aplinkos specifiką. Jei jis naudojamas industrinėje aplinkoje, jo atsparumas temperatūros kaitai, dulkėms ir kitiems parametrams turi būti gerokai didesnis“, ‒ pasakoja A. Rinkevičius.
Leis tirti gyvus audinius
„Turime būti priešakyje, nes pusė mūsų įrangos iškeliauja į universitetus ‒ turime žinoti kur link juda mokslas, ko mokslininkai ieško ir maždaug kokios įrangos jiems gali prireikti naujuose tyrinėjimuose“, ‒ pasakoja A. Rinkevičius.
Anot jo, konstruojant naująjį lazerį, teko nagrinėti mokslinius tyrimus, taikyti juos prie skirtingų parametrų, žiūrėti ką galima pagerinti, kokie mechanikos ir elektronikos komponentai turi būti įrenginyje.
Lietuvių pagamintas lazeris gali būti taikomas mikro apdirbimui ‒ itin preciziškam medžiagų apdorojimui, kuomet išpildymo tikslumas matuojamas mikrometrinėje skalėje, tai yra tūkstantosiomis milimetro dalimis. Paprastai tokie procesai taikomi puslaidininkių gamyboje apdirbant silicio plokšteles, gaminant LED šviestuvus, saulės energijos elementus.
„Toks lazeris taip pat gali būti taikomas biomedicininiuose tyrimuose. Yra tyrimų atšaka, vadinamoji fotoakustinė mikroskopija ‒ per mikroskopą šviečiant lazeriu, išgaunamas tam tikro dažnio akustinis atsakas, pagal kurį suformuojamas vaizdas. Šio tyrimo pranašumas tas, kad jis leidžia tirti gyvą audinį jo nepažeidžiant“, ‒ pasakoja „Quantum light instruments“ vadovas.
Pirma kelionė – į JAV
Artimiausiu metu šis lazeris iškeliaus į JAV, San Franciske vyksiančią didžiausią lazerių technikos parodą. Pristatymui JAV pasirinktos ir dėl to, kad Lietuvos bendrovė čia parduoda 60 proc. savo pagaminamos įrangos – ją įsigyja vietiniai universitetai, privačios bendrovės ir gynybos sektoriaus atstovai. Galima sakyti, kad Lietuvos bendrovės gaminti lazeriai yra didžiausiose JAV laboratorijose.
Apie 20 proc. „Quantum light instruments“ pagamintų lazerių lieka Europoje, dažniausiai juos įsigyja organizacijos Vokietijoje ir Prancūzijoje. Likę 20 proc. keliauja į Azijos šalis: Japoniją, Pietų Korėją ir Taivaną.
