Galima ginčytis, ar itin dinamiškame ir proveržių kupiname automobilių pasaulyje nugalėtojų laurai galėtų atitekti autonomiško važiavimo technologijoms. Vis dėlto, jeigu kadaise ši koncepcija buvo laikoma kažkieno lakios vaizduotės vaisiumi, dabar pramonininkai ją vertina labai rimtai ir stebi pro didinamąjį stiklą.
Galima ginčytis, ar itin dinamiškame ir proveržių kupiname automobilių pasaulyje nugalėtojų laurai galėtų atitekti autonomiško važiavimo technologijoms. Vis dėlto, jeigu kadaise ši koncepcija buvo laikoma kažkieno lakios vaizduotės vaisiumi, dabar pramonininkai ją vertina labai rimtai ir stebi pro didinamąjį stiklą.
„Kia EV9“ (gamintojo nuotr.)
Šį dėmesį ypač skatina sėkmingas technologijų taikymas gamintojų anonsuojamuose automobiliuose. Vienu tokių pavyzdžių neseniai tapo „Kia EV9“ prototipas, drąsiai pažadėjęs trečiojo lygio autonomiško važiavimo galimybes. Todėl, visuomenei pristačius gamybos konvejerį pasiekusią versiją, natūraliai kilo klausimas, ar šis ambicingas pažadas buvo ištesėtas?
Sukėlė ažiotažą
Naujausio Pietų Korėjos gamintojo modelio pristatymas ypač konkurencingoje elektrinių SUV kategorijoje sukėlė nemenką ažiotažą. Būtent trečiojo autonomiškumo lygio pažadas jį išskyrė iš kitų pastarojo meto premjerų ir kėlė daugybės specialistų susidomėjimą. Regis, korėjiečiai stačia galva nėrė į teritoriją, kurioje kol kas visi mėginimai pasižymėjo didele atsarga, net ir kalbant apie tokius prabangius modelius kaip „Mercedes-Benz EQS“ ar „Audi A8“.
Aiškinant paprastai, trečiojo (iš penkių galimų) lygio autonomiškumo technologijos apima pažangias pagalbos vairuotojui sistemas (angl. advanced driver assistance systems, ADAS), kurios gali savarankiškai kontroliuoti automobilio vairo mechanizmą, stabdžius bei akceleratorių ir atsižvelgti į supančią aplinką. Svarbi trečiojo autonomiškumo lygio sistemų savybė – galimybė persijungti į avarinį režimą, jei vairuotojas neperima automobilio kontrolės šiam to paprašius.
Į kelius išriedėjusi „Kia EV9“ tapo įrodymu, kokią pažangą šioje srityje jau pasiekė gamintojai. Šiame elektromobilyje ypač išsiskiria išmaniojo piloto funkcija, apimanti automatišką eismo juostos keitimą ir išmanų greičio pritaikymą važiavimo sąlygoms.
Tokias galimybes suteikia pažangūs jutikliai ir automobilio aplinką nuolat stebinčios vaizdo kameros. Dėl jų kontrolės sistemos gali priimti pagrįstus sprendimus. Taigi trečiojo lygio autonomiškumas tapo realybe.
Netolimoje ateityje „Kia EV9“ GT komplektacijoje bus galima pasirinkti ir važiavimo greitkelyje piloto sistemą (angl. Highway Driving Pilot) – tam tikrose rinkose ji suteiks santykinį trečiojo lygio autonomiškumą. Ši sistema naudoja 15 jutiklių bei 2 lidarus, todėl elektromobilis gali stebėti aplinką 360 laipsnių spinduliu.
Veržiasi į lyderius
„Kia EV9“ (gamintojo nuotr.)
Lyginant su konkurentais, EV9 aiškiai veržiasi į lyderius. „Audi A8“ turi tam tikrų trečiojo autonomiškumo lygio savybių, tačiau reikalauja nuolatinio vairuotojo dėmesio. Vokiečių flagmane įdiegta išmanioji sistema leidžia vairuotojui visiškai nesirūpinti tuo, ką daro automobilis, kol tai atitinka tam tikras sąlygas. Viena jų – važiuojant ne greičiau nei 60 km/val.
Savo ruožtu „Mercedes-Benz EQS“ turi vadinamojo 2+ autonomiškumo lygio sistemas. EQS SUV modelis yra iš esmės tas pats EQS sedanas, tik su kitokiu kėbulu, aukštesne sėdimąja vieta bei didesne erdve.
Jų elektrinės galios sistemos yra panašios, nors ir ne identiškos. EQS450+ modelyje sumontuotas 249 kW galios elektros motoras, sukantis galinius ratus. Tačiau šis modelis neturi tiek autonomiškumo technologijų, kiek „Kia EV9“ ar „Audi A8“.
Uždavė naujų klausimų
„Kia EV9“ (gamintojo nuotr.)
Žvelgiant giliau į autonominių transporto priemonių sritį, korėjiečių elektromobilis pateikia intriguojančių klausimų. Ar trečiojo lygio autonomija taps pramonės standartu, ar taip ir išliks prabangos atributu, būdingu aukščiausios klasės modeliams? Ar teisinis reguliavimas neatsiliks nuo tokios sparčios technologinės pažangos autonominio vairavimo srityje?
Potencialus tokias galimybes turinčių automobilių poveikis yra reikšmingas. Juose pritaikytos technologijos verčia susimąstyti apie kelių eismo saugumo kartelės kilstelėjimą, t. y. priklausomybės nuo vairuotojų ir jų klaidų rizikos mažinimą.
Kartu tai brėžia ateities viziją, kurioje vartotojų mobilumo patirtis gali apskritai pasikeisti iš esmės. Dėl autonominių vairavimo sistemų vairavimas gali tapti malonesnis, ne toks varginantis, o vairuotojų vaidmuo labiau primins technikos operatorių vaidmenį.
Be to, trečiojo lygio autonominių sistemų atsiradimas rodo didėjantį vartotojų pasitikėjimą ir palankumą savivaldžiams automobiliams, o tai liudija ir apie mūsų vairavimo suvokimo pokyčius. Rinkos duomenų portalo „Statista“ duomenimis, iki 2025 metų didžiojoje daugumoje naujų automobilių bus įdiegtos pagalbinio vairavimo sistemos ir tik 1,6 proc. naujų modelių neturės jokių panašių technologijų.
Apibendrinant galima pasakyti, kad produkcinė „Kia EV9“ versija išpildė pristatant prototipą gamintojo duotą pažadą ir autonomiškumo srityje iš karto šovė į priekį. Sėkmingas tokių technologijų pritaikymas be potencialios automobilio komercinės sėkmės taip pat gali turėti poveikį teisės aktų leidėjams, vartotojų nuomonei ir paskatinti saugumo standartų pokyčius.
Sykiu svarbu pažymėti, kad proveržis vyksta pažingsniui. Kol kas „Kia“ šias funkcijas taiko ribodama greitį iki 80 km/val. O rinka laukia metų pabaigos. Tikimasi, jog 2023-ųjų gale „Mercedes-Benz“ pristatys savo trečiojo autonomiškumo lygio sistemą „Drive Pilot“.
Klausimai, kuriuos į viešumą iškėlė EV9 pristatymas, yra tokie pat svarbūs kaip ir technologijų pažanga. Rinka sulaikiusi kvapą stebi, kaip šie pokyčiai paveiks transporto ateitį.
