Vokietijos įmonė „Opel“ jau penkis dešimtmečius tvirtai laikosi įsipareigojimo didinti automobilių saugumą. Būtent 1973-aisiais šios markės transporto priemonėse saugos diržai tapo standartine įranga. Įstatymai gamintojus įpareigojo rengti saugos diržus tik nuo 1976 metų, tad tokiu žingsniu įmonė vartotojams nedviprasmiškai perdavė žinutę apie norą būti viena iš automobilių saugumo lyderių.
Vokietijos įmonė „Opel“ jau penkis dešimtmečius tvirtai laikosi įsipareigojimo didinti automobilių saugumą. Būtent 1973-aisiais šios markės transporto priemonėse saugos diržai tapo standartine įranga. Įstatymai gamintojus įpareigojo rengti saugos diržus tik nuo 1976 metų, tad tokiu žingsniu įmonė vartotojams nedviprasmiškai perdavė žinutę apie norą būti viena iš automobilių saugumo lyderių.
Ankstyvųjų saugos diržų bandymų įranga (gamintojo nuotr.)
Patys pirmieji saugos diržai šios markės automobiliuose imti montuoti dar anksčiau. Nuo 1968 metų „Opel Kadett“, „Admiral“ ir „Diplomat“ modeliuose jie buvo siūlomi kaip pasirenkama įranga priekyje sėdintiems keleiviams apsaugoti. Tai leido gamintojui formuoti strateginį transporto priemonių saugos lyderio įvaizdį.
O dabar naujausiu „Opel“ dėmesio šiai sričiai pavyzdžiu tapo naujoje elektrifikuotoje „Opel Astra“ įdiegta technologija. Elektra varoma „Astra“ versija turi adaptyviai valdomą saugos sistemą. Inovatyvūs jutikliai nustato gresiančio susidūrimo potencialią jėgą ir akimirksniu sureguliuoja saugos diržo įtempimą taip, kad per avariją būtų užtikrinta optimali apsauga.
„Saugos diržas vis dar yra svarbiausias gyvybių gelbėtojas automobilyje“, – nedviprasmiškai teigia „Opel“ pasyviųjų apsaugos sistemų vadovas Peteris Schüßleris. Jo teiginį pagrindžia ir statistika – duomenys rodo, kad daugiau nei pusė avarijas patyrusių žmonių už savo gyvybę skolingi saugos diržams.
Pavyko pakeisti visuomenės nuomonę
Nors dabartinių automobilių be saugos diržų nebeįsivaizduojame, tačiau šio išradimo aušroje jo plėtrą sunkino visuomenės pasipriešinimas. 1976 metais saugos diržai tapo privalomi, bet šis nurodymas buvo sutiktas priešiškai. Tuomet dauguma šiaušėsi prieš prievolę „susisegti“. Dėl klaidingų stereotipų žmonės saugos priemones suvokė kaip kelionės apsunkinimą.
Saugos diržai ankstyvuosiuose „Opel“ modeliuose (gamintojo nuotr.)
Vis dėlto, nepaisant dvejonių, įvedus privalomus saugos diržus, keliuose ėmė mažėti žuvusiųjų. Toks aiškiai apčiuopiamas argumentas nutildė bet kokią kritiką ir žmonių sąmonėje tvirtai įrėžė suvokimą apie neginčijamą saugos diržų naudą.
Augant saugos diržų svarbai ir pripažinimui, „Opel“ toliau tobulino savo saugos sistemas. 1986 m. Vokietijos gamintojas sukūrė pirmąjį pasaulyje automobilį, kurio standartinėje įrangoje buvo montuojami reguliuojamo aukščio saugos diržai tiek priekinėse, tiek ir galinėse sėdynėse. Tai buvo „Opel Omega“.
1991-aisiais F kartos „Astra“ modeliuose buvo pristatyti saugos diržų įtempikliai. Vėliau integraliai imtos montuoti saugos oro pagalvės, pradėtos diegti aktyviosios saugos technologijos, kaip antai stabdžių antiblokavimo sistema ir elektroninė stabilumo kontrolė. Šios naujovės įspūdinga apimtimi mažino sužalojimų avarijose riziką ir dar labiau pabrėžė saugos diržų vaidmenį.
21 amžiuje – tolimesnės inovacijos
Atėjus naujajam tūkstantmečiui, „Opel“ automobiliuose imti naudoti saugos diržų jėgos ribotuvai. Šios specializuotos sistemos padeda išvengti vairuotojo ir keleivių kūnų dalių pertempimo per susidūrimus ir užtikrina papildomą saugumą bei komfortą.
Kartu su jau naudojamomis saugos priemonėmis „Opel“ pristatė ir pasislenkančią vairo kolonėlę. Smūgio metu ji šiek tiek pasislenka ir sumažina susižalojimo riziką veikdama kartu su saugos diržais bei oro pagalvėmis.
Pažangiausia naujovė – saugos diržų „stabdžių antiblokavimo sistema“ – viena svarbiausių naujojo elektrinio „Opel Astra“ savybių. Ši sistema leidžia elektroniniu būdu valdyti diržo tempimo jėgą per susidūrimą.
„Opel Astra Electric“ ir susidūrimų bandymų manekenas THOR (gamintojo nuotr.)
Ją sukurti inžinieriams pavyko pasitelkus pažangiausią susidūrimų bandymų manekeną-prototipą THOR, kuriame sumontuota daugiau nei 120 jutiklių. Naudodami šį aukštųjų technologijų prikimštą manekeną, tyrėjai gali tiksliau imituoti susidūrimo poveikį žmogaus kūnui ir atitinkamai pritaikyti saugos priemones.
Laukiantys autonomiškumo iššūkiai
Į ateitį žvelgiantys „Opel“ gamintojai jau pradėjo galvoti apie transporto priemonių saugumo priemones, kurias padiktuos automatinio vairavimo era. Pavyzdžiui, nuo 2026 m. saugos reikalavimai bus nustatomi atsižvelgiant į jautresnę pagyvenusių žmonių kaulų struktūrą.
Kadangi ateityje transporto priemonių keleiviai kelionių metu galės sėdėti atsisukę vienas į kitą arba net gulėti, „Opel“ inžinieriai svarsto, kaip saugos diržus integruoti tiesiai į sėdynes, kad būtų optimaliai pasirengta netikėtiems įvykiams.
Per pastaruosius penkis dešimtmečius „Opel“ prekių ženklas smarkiai ištobulino saugos diržus ir daug prisidėjo prie automobilių saugumo. Jis ir toliau uoliai rūpinasi keleivių sauga. Vertinant į ateitį nukreiptą strategiją, galima neabejoti, kad gamintojas ir toliau žengs žingsnius, leisiančius gelbėti ateinančių kartų gyvybes.
