Tam, kad įmonės bent atkreiptų dėmesį į elektromobilius, reikia, kad šie būtų pigesni už varomus vidaus degimo varikliais. Dėl to nuo šių metų naujus elektromobilius perkančioms įmonėms skiriama ne tik subsidija, bet ir leidžiama atskaityti PVM. Tiesa, jeigu elektromobilio kaina nesiekia 50 tūkst. eurų. Belieka klausimas: ar yra ką pirkti iš tokios klasės elektromobilių?
Tam, kad įmonės bent atkreiptų dėmesį į elektromobilius, reikia, kad šie būtų pigesni už varomus vidaus degimo varikliais. Dėl to nuo šių metų naujus elektromobilius perkančioms įmonėms skiriama ne tik subsidija, bet ir leidžiama atskaityti PVM. Tiesa, jeigu elektromobilio kaina nesiekia 50 tūkst. eurų. Belieka klausimas: ar yra ką pirkti iš tokios klasės elektromobilių?
Asociatyvi „Shutterstoc“ nuotr.
Kam tinka?
Rinkoje yra tikrai dideles baterijas turinčių elektromobilių, kurie realiomis sąlygomis gali įveikti 500 ir daugiau kilometrų viena įkrova, tačiau jie visi perkopia 50 tūkst. eurų ribą, o kompaktinės ir žemesnės klasės automobiliai su mažesnėmis baterijomis tiek nenuvažiuoja. Šiuo metu rinkoje yra tik du elektromobiliai kainuojantys mažiau, nei 50 tūkst. eurų, ir nuvažiuojantys daugiau, nei 500 km viena įkrova: tai „CUPRA Born e-Boost“ ir „Volkswagen ID.3 PRO S“.
„Manau, jog daug kas priklauso nuo to, ką įmonės veikia ir kaip naudoja automobilius. Jeigu jų darbuotojams per dieną tenka sukarti šimtus kilometrų važinėjant į savo padalinius, pas tiekėjus ar kur kitur skirtinguose miestuose, jos pereiti prie elektromobilių dar nėra pasiruošusios“, – įsitikinęs žurnalistas Justas Lengvinas.
Jo teigimu, tam, kad įmonės, kurių automobiliai suka ratus po visą Lietuvą, ryžtųsi persėsti į elektromobilius, reikėtų ne tik įrengti įkrovimo stoteles darbe, kad savo keliones transporto priemonės iš ryto pradėtų su 100 proc. įkrova, bet ir kitaip planuoti darbuotojų laiką.
Be to, elektromobiliams nepakanka kelių minučių sustojimo baterijų atsargoms papildyti. Sparčiausiose stotelėse dauguma turi praleisti bent po pusvalandį tam, kad užpildytų išsikrovusią bateriją iki 80 proc., tačiau ir tai retai būna realu, mat tokių stotelių infrastruktūra šalies keliuose skurdi. Vis dėlto toli gražu ne visų bendrovių automobiliai varžosi dėl rekordų odometruose.
„Žinau įmonių, kurių darbuotojai važinėja tik po miestą. Manau, kad joms jau pats laikas persėsti į elektromobilius. Vertėtų paskaičiuoti ne tik elektromobilio pirkimo kainą, bet ir automobilių parko išlaikymą, nes elektrinio transporto eksploatacija yra gerokai pigesnė. Taip pat svarbu ir tvarumas. Žinau, kad kai kurios tarptautinės bendrovės, ieškančios partnerių Lietuvoje, kelia ir tvarumo reikalavimus, o Vakarų reikalavimai – dideli. Elektromobilių naudojimas gali būti vienas iš veiksnių, padėsiančių nuspręsti, ar ta įmonė yra tinkamas partneris“, – sako J. Lengvinas.
Ar yra ką rinktis?
Perkant elektromobilį iki 50 tūkst. eurų ir pasinaudojus lengvatomis, elektra varomi automobiliai pagal kainą susilygina su įprastais degalais varomais kompaktinės klasės hečbekais ar krosoveriais. Tačiau klausimas, ar yra ką pirkti iš tokios klasės elektromobilių, nes jų pradinė kaina įprastai yra gerokai didesnė.
Štai kompaktinės klasės hečbeko „Volkswagen ID.3“ modelis „Pro Performance“ su 204 AG varikliu ir racionalios, 58 kWh panaudojamos talpos baterija, kuri leidžia viena įkrova įveikti 391–431 km, kainuoja nuo 41 200 eurų. Tačiau tai – skurdžiausios komplektacijos modelis: norint darbuotojui užtikrinti komfortą, teks plačiau atverti piniginę. Pavyzdžiui, vien už vairuotojo asistavimo sistemų paketą „Plus“ reikės papildomai sumokėti 2 140 eurų.
Į 50 tūkst. eurų sumą telpa ir „Volkswagen ID.3“ techninis brolis dvynys „CUPRA Born“, netgi pasižymintis geresnės kokybės apdailos medžiagomis. Analogiško modelio bazinė kaina kiek didesnė – 45 400 eurų, tačiau čia yra tiek šilumos siurblys, tiek dviejų zonų klimato kontrolės sistema, sėdynių šildymo funkcija, o saugumo įranga atsieina kone perpus pigiau.
Taip pat „CUPRA Born“ turi galingesnę „e-Boost“ versiją su iki 231 AG pasiekiančiu varikliu ir didesne, 77 kWh panaudojamos talpos baterija, leidžiančia viena įkrova įveikti iki 549 km pagal WLTP metodiką. Pastaroji tiktų netgi toliau nuo biuro važinėjantiems vadybininkams. Ji taip pat patenka po 50 tūkst. eurų riba – kainuoja 49 400 eurų.
Panaši ir „Kia e-Niro“ kainodara. 48 990 eurų kainuojančio, tolimesniems atstumams tinkamo kompaktinės klasės automobilio baterija – 64 kWh talpos, su juo galima nukeliauti iki 460 km. Tačiau „CUPRA Born“ gali iš įkrovimo stotelės paimti 125 kW galią, o su „Kia“ teks ten stovėti ilgiau, mat jos didžiausia įkrovimo galia siekia 80 kW.
Mažesnė kaina – kuklesnės galimybės
Kai rinkoje buvo vos keli elektromobiliai, populiariausias iš jų buvo „Nissan Leaf“. Dabar šio modelio kaina patraukliausia – nuo 30 790 eurų. Tačiau jo baterija nedidelė, 39 kWh talpos, o įkrovimas – lėtas (iki 50 kW). „Leaf“ galima nusipirkti ir su didesne 59 kWh talpos baterija. Ši kainuoja kaip kiti pažangesni elektromobiliai, nuo 38 539 eurų, tačiau joje įrengta lėtojo įkrovimo jungtis.
Prancūzai siūlo „Citroën ë-C4“, „Peugeot 208“ ir „Peugeot 2008“. Jie turi 136 AG variklius, 46,3 kWh panaudojamos talpos baterijas ir gali įveikti kiek daugiau nei 300 km. Prancūziškų mašinų įkrovimo galia pakankamai didelė, 101 kW, tačiau šiuo parametru jos nusileidžia „Volkswagen“ grupės modeliams (jų įkrovimo galia siekia 125 KW), o „CUPRA Born e-Boost“ su didesne baterija gali pasiimti net 135 kW galią.
Kainos, kaip ir priklauso silpnesniems automobiliams su mažesnėmis baterijomis, – kiek prieinamesnės. „Citroën“ atsieina nuo 38 990 eurų, „Peugeot 208“ – nuo 33 800 eurų. Pastarojo kaina atrodo labai konkurencinga, tačiau pats automobilis – žemesnės klasės ir mažesnis.
Palankių automobilius bandančių žurnalistų įvertinimų sulaukė „Renault Megane E-Tech“, tačiau jų bandyta versija su 220 AG varikliu ir 60 kWh baterija vos įsitenka į 50 tūkst. eurų rėmus, tad, norint papildomai užsisakyti šilumos siurblį ar papildomą saugumo įrangą, teks derėtis. Nuo 44 165 eurų kainuoja 135 AG variklį turinti versija su menkos talpos 40 kWh baterija.
Kas laimės buhalterijoje?
Paskata juridiniams asmenims gali stipriai prisidėti siekiant, kad 2025-aisiais šalies keliuose važinėtų 50 tūkst. elektromobilių, koks ir yra Lietuvos tikslas, nes įmonės skaičiuoja. Ir PVM atskaita joms galimai parodys tokius skaičius, kad pirkti elektromobilius apsimokės.
Be to, įsigydamos naujus M1 ar N1 klasės elektromobilius, įmonės taip pat gali pasinaudoti 4 tūkst. eurų siekiančia vienkartine parama, kurią skiria Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). 5 tūkst. eurų vienkartine APVA parama gali pasinaudoti ir fiziniai asmenys. Taip pat nemaža dalis bankų siūlo palankesnį finansavimą, kai perkamas tvarus transportas.
Tačiau televizijos laidos „Autopilotas“ žurnalistas Egidijus Babelis įsitikinęs, jog dar kai ko trūksta.
„Įmonės skaičiuoja sąnaudas ir neretai sąnaudų lentelėje degalų eilutė būna gana reikšminga. Kai kurios firmos darbuotojus skatina kompensuodamos jiems degalus. O kaip bus su elektra? Toli gražu ne visi elektromobilių įkrovimo stotelių operatoriai gali išrašyti sąskaitas faktūras“, – retorinį klausimą užduoda E. Babelis.
Jo teigimu, elektromobiliai sparčiai išpopuliarės tuomet, kai laimės prieš vidaus degimo variklius įmonių buhalterių lentelėse. Kompensacijos, PVM atskaita veda prie šio scenarijaus, tačiau dar reikėtų susitvarkyti ir su eksploatacijos apskaitomis.
