Energetikos sprendimų specialistai pastebi, kad dėl tokių permainingų orų dabar paklausi ir būstą šildyti, ir jį vėsinti galinti technika, tuo tarpu įsibėgėjant vasarai, vėl galime susidurti su kondicionierių, ventiliatorių ir oro siurblių deficitu.
Permainingi šio pavasario orai leido pajusti ir vasarai prilygusias karštas saulėtas dienas, ir pasigailėti, kad oficialiai užbaigtas šildymo sezonas, rašoma „Elektrum“ pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Energetikos sprendimų specialistai pastebi, kad dėl tokių permainingų orų dabar paklausi ir būstą šildyti, ir jį vėsinti galinti technika, tuo tarpu įsibėgėjant vasarai, vėl galime susidurti su kondicionierių, ventiliatorių ir oro siurblių deficitu.
JAV aplinkos apsaugos agentūros administruojamos programos „Energy Star“ atstovų vertinimu, beveik pusė būste sunaudojamos energijos tenka jų šildymui bei vėsinimui. Energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ Produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas atkreipia dėmesį, jog ir mūsų šalyje vėsinimo sprendimų vis dažniau prireikia dėl klimato pokyčių, kuomet užklumpa tropiniai karščiai ir jutiminę temperatūrą tampa sunku ištverti.
„Kai šildymo sezonas Lietuvoje baigiasi – prasideda kondicionavimo sezonas, kuriam reikia vis daugiau energetinių resursų. Jei anksčiau mūsų klimato juostoje aktualiausias buvo būstų šildymas šaltojo sezono metu, karštasis sezonas verčia iš esmės keisti įpročius. Vėsinimo technika yra sezoninė prekė, tačiau jau ne vienerius metus susiduriame su situacija, kad sulaukus karščių bangos, vienu metu tokios įrangos prireikia iškart visiems ir susidaro jos deficitas“, – sako M. Kavaliauskas.
Kuo atsivėsinti?
Lietuvoje prekiaujama įvairiais prietaisais, kurie padeda sumažinti būsto vidaus temperatūrą – pradedant paprasčiausiais, pigiausiais ventiliatoriais ir baigiant gerokai sudėtingesniais integruotais sprendimais. Tarp pastarųjų ypač gerai vertinami oro siurbliai, kurie žiemą būstą gali šildyti, o vasarą – vėsinti.
Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) skaičiuoja, kad jei šilumos siurbliai iki 2030 metų pakeistų dujas, naftą ir anglį, pasaulio mastu išmetamų anglies dvideginio (CO2) dujų emisijų kiekiai gali sumažėti apie 500 mln. tonų. Vien Europoje jie galėtų sumažinti importuojamų dujų poreikį 21 mlrd. kubinių metrų, kas ypač aktualu atsikratant priklausomybės nuo Rusijos taršių energetinių išteklių.
„Vertinant ir universalumo, ir ekonomijos, ir žalumo aspektą, būtent oro siurblys yra pats geriausias pasirinkimas patalpų temperatūros valdymui. Tai yra vienas sprendimas visiškai skirtingiems sezonams bei poreikiams. Kol dar karščiai nesvilina, yra pats tinkamiausias laikas pamąstyti, ar neverta įsirengti šilumos siurblio savo namuose“, – rekomenduoja M.Kavaliauskas.
Energijos aritmetika
Šilumos siurbliai oras-oras geba pagaminti daugiau šiluminės ar vėsinimo energijos, nei jos suvartoja.
„Patys moderniausi siurbliai turi 4 ir didesnį našumo koeficientą (angl. coefficient of performance), kuris rodo, kad elektros energijos vienetas yra konvertuojamas su tokiu naudingumo koeficientu. Tuo tarpu elektrinis šildytuvas veikia su minimaliu našumo koeficientu ir konvertuoja vienetą elektros energijos tik į vienetą šiluminės energijos. Rekordiškai aukštos elektros energijos kainos 2022-aisiais leido praktiškai įsitikinti, kaip svarbu naudoti energiją taupančias technologijas, antraip sąskaitos gali smarkiai išaugti“, – atkreipia dėmesį ekspertas.
Net jei temperatūra, ypač laikotarpiu tarp sezonų, ypač ryškiai skiriasi dieną ir naktį, oro siurbliai gali vidaus erdvę šildyti arba vėsinti, priklausomai nuo poreikio.
„Šilumos siurblio veikimo režimas keičiamas kelių mygtukų paspaudimu. Kai patalpa yra šildoma – šiluma perduodama į patalpą, kai patalpa yra vėsinama – šiluma yra „imama“ iš patalpos. Tik nuo naudotojo priklauso, kokį režimą jis pasirinks", – sako M.Kavaliauskas.
Jo teigimu, ypač ekonomiškas variantas yra oro siurblio derinimas su nuosava elektrine, nes saulės energija čia pat yra panaudojama būstui vėsinti.
