Jei reikėtų išvardyti visas naujas saugumo ir komforto technologijas, įdiegtas 2023-aisiais gaminamuose moderniuose automobiliuose, su šia užduotimi, ko gero, sunkiai susidorotų tiek nuolat automobilius išbandantys žurnalistai, tiek patys pardavėjai. Kai sistemų – devynios galybės, kaip išsiaiškinti, kurios iš jų svarbiausios ir turi daugiausia įtakos mūsų kasdienybei bei komfortui?
Jei reikėtų išvardyti visas naujas saugumo ir komforto technologijas, įdiegtas 2023-aisiais gaminamuose moderniuose automobiliuose, su šia užduotimi, ko gero, sunkiai susidorotų tiek nuolat automobilius išbandantys žurnalistai, tiek patys pardavėjai.
Automobilio kamera („Shutterstock“ nuotr.)
Įvairiausių technologijų išmaniuose automobiliuose tiek daug, kad apie kai kurių nematomų sistemų veikimą mes nė nesusimąstome visą transporto priemonės naudojimo laikotarpį. Pavyzdžiui, kiek naudotojo vadovo neskaičiusių naujosios kartos „Peugeot 308“ vairuotojų žino, kad jų automobilyje įrengta oro kokybės kontrolės sistema? Automobilis nuolat tikrina į saloną patenkančio oro kokybę, o, pastebėjęs taršą, jį automatiškai išvalo be žmogaus įsikišimo.
Kai sistemų – devynios galybės, kaip išsiaiškinti, kurios iš jų svarbiausios ir turi daugiausia įtakos mūsų kasdienybei bei komfortui?
Adaptyvusis autopilotas
Didžiuma daug kilometrų už miesto nuvažiuojančių žmonių, paklaustų, kuri šiuolaikinė technologija jų kasdienybę palengvina labiausiai, įvardijo adaptyvųjį autopilotą su eismo juostos palaikymo sistema. Žurnalo „Keturi ratai“ bendraautoris ir Lietuvos „Metų automobilio“ rinkimų komisijos narys Justas Lengvinas jau pokalbio pradžioje užsimena apie šios sistemos naudą.
„Su šia sistema dažnai važiuoju net Vilniaus aplinkkelyje. Esu tikrai dažnas jos naudotojas. Be galo mėgstu vairuoti, tačiau važiavimas tiesiai nėra tas vairavimas, kurį turime omenyje sakydami „mėgstu vairuoti“. Pastebėjau, kad adaptyvioji greičio palaikymo sistema labai padeda nepavargti ilgose kelionėse“, – teigia ekspertas.
Tuo tarpu kitas „Metų automobilio“ komisijos narys Dainius Leonavičius sako, kad kai kuriuose modeliuose juostų palaikymo sistema vis dar nėra ištobulinta ir retame ekonominės klasės automobilyje ji veikia be priekaištų.
„Mane prieš kelerius metus sužavėjo „Metų automobiliu 2019“ tapusio „Peugeot 508“ juostos laikymosi sistema. Ji ne tik gerai išlaiko automobilį juostos viduryje, įkyriai netampo vairo, bet ir pagal vairuotojo norą parenka norimą juostos dalį. Tai gali būti kairė juostos pusė, kai važiuojama paskui norimą aplenkti automobilį. Tereikia kelias sekundes judėti ta juostos dalimi ir leisti automobiliui tai suprasti“, – sako pašnekovas.
Automatinės tolimosios šviesos
Mūsų šalyje tamsusis sezonas trunka netrumpai. Todėl antroji įvardyta gyvenimą palengvinanti technologija – automatinės tolimosios šviesos su „kirpimo“ funkcija. Tai vos kelerių metų LED žibintų technologija, kuri, transporto priemonei artėjant iš priekio, pritemdo tolimųjų šviesų segmentus ir nešviečia į aptiktą automobilį, kad susidarytų šešėlinis tunelis, o vairuotojas nebūtų akinamas.
Aplinkinė teritorija lieka ryškiai apšviesta, o prasilenkus vėl įsijungia visi žibinte esantys diodai ir apšvietimas grįžta į buvusią padėtį. Iš pradžių diegta „premium“ klasės „Lexus“, „Mercedes-Benz“ ar „Audi“ modeliuose, dabar ši technologija pasiekiama gerokai platesniame automobilių asortimente – pavyzdžiui, visoje plejadoje naujųjų „Peugeot“ modelių: tiek 308, tiek debiutuojančiame 408 ar atnaujintame 508. Įdomu tai, kad šio gamintojo didesniuose automobiliuose taip pat gali būti įdiegta naktinio matymo įranga, leidžianti tamsoje aptikti gyvūnus.
J. Lengvinas ypač vertina kokybišką kelio apšvietimą. Tačiau pabrėžia, kad „įvertinti, kaip jie gerai šviečia, galima tik prisėdus prie seno tipo žibintus turinčio automobilio“. Žurnalistas taip pat šmaikštauja, jog važiuodamas automobiliu su halogeniniais žibintais prieš kelias dienas pasijuto tarsi šviestųsi kelią žvakėmis.
O D. Leonavičių matricinio tipo LED žibintai labiausiai žavi tuo, kad juos turint apskritai nebereikia rūpintis kelio apšvietimu: „Įsijungei, visada turi maksimalų apšvietimą ir kitų nežilpini.“
Aklosios zonos indikatorius
Keliuose atsiranda vis daugiau automobilių, auga ir įtampa vairuotojams. Ypač tiems, kurie intensyvaus eismo keliais rieda gan retai. Nemaža dalis vairavimo instruktorių neslėpdami įvardija, kad viena sudėtingiausių užduočių plačiame, keturių juostų kelyje, esant pašėlusiam eismui, yra persirikiavimas.
O pagrindinė avarijų tokiose situacijose priežastis – nepastebėtas, aklojoje zonoje važiuojantis automobilis. Šią problemą automobilių kūrėjai bando išspręsti į transporto priemones montuodami aklosios zonos indikatorius, kurie perspėja vairuotoją apie šone esantį automobilį.
„Tai smulkmena, bet kartais ji praverčia net ir patyrusiam vairuotojui. Šis pagalbininkas padeda išvengti streso ir šalia važiuojantiems žmonėms. Ypač šiais laikais, kai gatvėse dažnas įnikęs į mobilųjį telefoną“, – teigia D. Leonavičius.
Jam antrina ir J. Lengvinas sakydamas, kad tai – „sistema, kurios naudą teko kelis kartus pajusti labai tiesiogiai: jau pradėjus rikiuotis automobilis įspėjo, kad nevalia to daryti, tad pavyko išvengti nemalonios situacijos“.
Šią sistemą gamintojai tebetobulina, diegdami pajėgesnes kameras bei jutiklius, taip pat ir didindami jų skaičių. Štai 2022 metų pabaigoje į kelius išriedėjusiame „Peugeot 408“ aplinką stebėti gali iki 6 vaizdo kamerų bei 9 skirtingų radarų.
Rezultatas – kaip ant delno: įprastai aklosios zonos aptikimo sistema pastebi už 25 metrų esantį automobilį, o „Peugeot 408“ šis atstumas padidintas net iki 75 metrų. Kitas pavyzdys – „Lexus RX“ modelyje aklųjų zonų stebėjimo sistema neleidžia atidaryti durelių, jeigu toje pusėje pastebi iš galo atvažiuojantį automobilį.
Avarijos prevencijos sistemos
Įvairūs perspėjimai apie artėjančias kliūtis – dar viena sistemų grupė, galinti padėti išvengti būsimo susidūrimo arba bent jau sušvelninti jo pasekmes. D. Leonavičius sako per ilgametę automobilių bandymų patirtį išsiaiškinęs, jog avarijos prevencijos sistemos veikia skirtingai, nes kiekvienas gamintojas parenka skirtingus jų veikimo algoritmus, tačiau bet kokiu atveju jos padeda sumažinti išsiblaškymo riziką.
Sudėtingame eisme vairuotojui neužtenka žiūrėti tik į priekį. Būtina akylai stebėti ir tai, kas vyksta šonuose bei užnugaryje. O kur dar paspirtukininkai, dviratininkai bei pėstieji – šie eismo dalyviai gali priartėti iš bet kurios pusės.
„Man pačiam dar labai patinka įspėjimo apie skersinį eismą sistema, nes ji labai palengvina vairavimą sausakimšose stovėjimo aikštelėse“, – priduria D. Leonavičius.
ESP ir EBD
Elektroninė stabdžių jėgos paskirstymo sistema (EBD) ir elektroninė stabilumo sistema (ESP). Tai – jau senokai atsiradusios technologijos, apie kurių veikimą dažnas nė nesusimąsto. Tačiau jei garaže – ne senesnis nei 25 metų automobilis, veikiausiai jame yra įdiegtos šios pagalbininkės.
D. Leonavičius sako, kad būtent ESP ir EBD yra vienos svarbiausių sistemų šiuolaikiniuose automobiliuose.
„Apie jas mes mažai kalbame, nes jos tapo kasdienybe. Bet jos daug darbo atlieka už mus kasdien vairuojant, be to, dažnai užbėga įvykiams už akių šiems dar neįsismarkavus. Dažnai vairuotojas net nejaučia jų veikimo, bet be šių sistemų eismo įvykių, ypač žiemą, būtų gerokai daugiau“, – įsitikinęs specialistas.
