Energetikos specialistai ir automobilių rinkos ekspertai anksti įspėjo, kad nemokamas arba labai pigus baterijų įkrovimas – tik laikina privilegija. Tiesa, net ir brangstant elektros energijai, elektromobilį pirkti vis tiek apsimoka, o daugiausia galimybių sutaupyti suteikia optimalios talpos baterijas turintys ir plačiam pirkėjų ratui prieinami modeliai. 
Energetikos specialistai ir automobilių rinkos ekspertai anksti įspėjo, kad nemokamas arba labai pigus baterijų įkrovimas – tik laikina privilegija. Tiesa, net ir brangstant elektros energijai, elektromobilį pirkti vis tiek apsimoka, o daugiausia galimybių sutaupyti suteikia optimalios talpos baterijas turintys ir plačiam pirkėjų ratui prieinami modeliai.
Elektromobilio įkrovimas („Shutterstock“ nuotr.)
Nors vidaus degimo variklius pakeitė elektros motorai, pragmatiškumo principai išliko tie patys. Kad ir kaip viliojančiai atrodo tokie modeliai kaip „Audi e-Tron“ ar „BMW iX“, jų eksploatacija niekada nebus žymiai pigesnė nei vidaus degimo variklius turinčių to paties segmento visureigių. Didesnė nei 70 kWh baterijos talpa gali atrodyti įspūdingai, tačiau kuomet automobilis sveria 2,4 tonos, nuvažiuoti daugiau nei 300 kilometrų atstumą pavyks tik esant labai palankioms sąlygoms.
Tokį pat nuotolį gali įveikti ir tokie į prabangių automobilių segmentą nepretenduojantys modeliai kaip „Citroën ë-C4“ ar „Peugeot e-208“. Ne mažiau svarbu ir tai, jog šiuose elektromobiliuose montuojamos 50 kWh talpos baterijos leidžia išlaikyti minimalų svorį, o tai drauge su temperatūros reguliavimu, optimizuotu pavaros valdymu ir aerodinaminiais sprendimais užtikrina nedideles energijos sąnaudas.
Matematika šiuo atveju paprasta – kuo mažiau energijos naudoja elektromobilis, tuo greičiau jis atsiperka.
Prancūzijos gamintojai parodė, kad jau dabar galima pasiūlyti rinkai konkurencingos kainos, bet aukštesnės kokybės produktą nei tie modeliai, kuriais europiečius vilioja Kinijos gamintojai. Pavyzdžiui, 36 tūkst. eurų kainuojantis „Citroën ë-C4“ yra pigesnis nei kiniškasis „Seres 3“ ir tuo pat metu pirkėjai gali būti ramūs dėl surinkimo kokybės ir pasyviojo bei aktyviojo saugumo sistemų patikimumo. Taip pat prancūziškame modelyje montuojama 50 kWh baterija yra gerokai talpesnė nei į tą patį kainos diapazoną orientuotų „Nissan Leaf“ ar „Mazda MX-30“.
Įkrauti bateriją – pigiau, nei pripildyti degalų baką
Elektromobilio eksploatacijos išlaidoms didžiausią įtaką turi elektros energijos kaina. Vaizdo kanalo apie elektromobilius įkūrėjas Tadas Ratkevičius pažymi, kad mokamo tarifo dydis iš tiesų yra esminis aspektas, neretai galintis pastūmėti pirkti būtent tokį automobilį. Tiesa, kol kas ekonominės naudos veiksnys išlieka elektromobilių pusėje: net ir vartotojams, kuriems taikomas garantinis tiekimas, įkrauti bateriją vis tiek yra pigiau, nei užpildyti degalų baką.
„Skaičiuojant pagal dabartines (2022-ųjų gruodžio mėnesio) degalų kainas, mokant mažiau nei 65 centus už kilovatvalandę, elektromobilį vairuoti bus pigiau nei benzininį automobilį. Lyginant su dyzeliniu automobiliu, ribinis tarifas būtų 54 centai už kilovatvalandę. Taip yra todėl, kad nors dyzelinas šiuo metu brangesnis už benziną, patys automobiliai įprastai naudoja mažiau degalų“, – dėsto elektromobilių žinovas.
Apie elektromobilio pirkimą svarstantiems, tačiau dėl elektros kainų augimo nerimaujantiems žmonėms, T. Ratkevičius patarė pasidomėti saulės elektrinėmis. Anot pašnekovo, tinkami abu atvejai – tiek saulės elementų montavimas ant savo namo stogo, tiek investavimas į nutolusias saulės elektrines.
„Nors dabar daug diskutuojama apie tai, kaip bus apmokestinami elektrą gaminantys vartotojai, visa dar laukia ateityje ir dėl to neverta džiovinti galvos. O kol kas pagal visus skaičiavimus, įvertinant ir saulės elektrinių efektyvumą Lietuvos sąlygomis bei priežiūros išlaidas, vienos pagamintos kilovatvalandės kaina siekia 11–13 centų“, – apie naudą kalba pašnekovas.
Netgi skaičiuojant maksimalią – 13 centų už kilovatvalandę – kainą, nuvažiuoti 100 kilometrų elektromobiliu kainuos mažiau nei tris eurus. Tokio rodiklio neįmanoma pasiekti su jokiu vidaus degimo variklį turinčiu automobiliu. Įvertinus degalų sąnaudas realiomis sąlygomis, įveikti tą patį atstumą su benzinine transporto priemone atsieina maždaug 13 eurų.
Eksploatacijos išlaidos gali nustebinti
Tikslios išlaidos, priklausomai nuo energijos sąnaudų, gali būti labai skirtingos. Net taikant tokį pesimistinį scenarijų, kai už kilovatvalandę elektros tektų pakloti 40 centų, mažiau nei 16 kWh šimtui kilometrų sunaudojantis „Citroën ë-C4“ pareikalautų maždaug 6 eurų tokiam atstumui įveikti. Palyginkime: 25 kWh iš baterijos išsiurbiantis „Audi e-Tron“ sunaudotų energijos už mažiausiai 10 eurų.
„Sveikintina iniciatyva šiuo atveju yra subsidijos, kurios taip pat leidžia elektromobilių savininkams pastebimai nurėžti išlaidas. Nuo 2023 metų sausio valstybė vis tiek ir toliau kompensuos elektros kainas, todėl vartotojai nemokės daugiau nei 28 centų už kilovatvalandę. Taip gauname mažiau nei 6 eurus 100 kilometrų, o tai kone dvigubai pigiau, nei vairuojant benzininį automobilį“, – skaičiavimus pateikia pašnekovas.
Dar vienas svarbus elektromobilių pranašumas – gerokai pigesnė techninė priežiūra. T. Ratkevičius pabrėžia, kad dažnai elektromobilio apsilankymų servise išlaidos, skaičiuojant iki 100 tūkst. kilometrų ridai, gali būti netgi du ar tris kartus mažesnės nei benzininio ar dyzelinio automobilio.
Atskirais atvejais skirtumas gali būti ir dar įspūdingesnis. O to priežastis aiški – elektromobilyje yra gerokai mažiau judančių detalių nei vidaus degimo variklį turinčiame automobilyje.
„Suprasdami, jog tie techninio aptarnavimo kaštai yra santykinai simboliški, kai kurie gamintojai netgi įsipareigoja iki 100 tūkst. kilometrų ridos elektromobilių priežiūros darbus atlikti nemokamai. Tai taip pat svari paskata svarstantiems apie perėjimą prie tokių automobilių, nes tai leidžia sutaupyti ne vieną tūkstantį eurų“, – kalba apžvalgininkas.
Spartusis įkrovimas – svarbiau už baterijos talpą
Į naujus elektromobilius besižvalgantiems lietuviams T. Ratkevičius patarė gerai įvertinti, ar dažnai jie leidžiasi į ilgas keliones. Jei apsiriboja pavienėmis atostogų išvykomis, tuomet neverta iš karto ieškoti modelio su pačia talpiausia baterija.
Toks elektromobilis bus brangesnis, o didelė ir sunki baterija taps tik nereikalingu balastu. Be to, talpesnė baterija visuomet reiškia ženklų svorio prieaugį. Pavyzdžiui, „Citroën ë-C4“ su 50 kWh talpos baterija sveria 1 541, o 77 kWh bateriją turintis „Volkswagen ID. 3“ – net 1 928 kg.
„Netgi vykstant į ilgas keliones, galima išsiversti ir be itin talpios baterijos. Rekomenduoju atkreipti dėmesį į modelius, kurių bazinė įranga turi sparčiojo įkrovimo funkciją. Infrastruktūra tiek Lietuvoje, tiek ir visoje Vakarų Europoje sparčiai plečiasi. Sustoti 10 ar 15 minučių įkrauti ir per tą laiką, kol gersite kavą ar apsilankysite tualete, sukaupti energijos atsargas keliems šimtams kilometrų, dabar visai paprasta“, – pataria apžvalgininkas.
Pavyzdžiui, toks modelis kaip minėtas „Citroën ë-C4“ gali būti įkraunamas ir 100 kW galia, o tai leidžia trumpo sustojimo metu greitai papildyti energijos atsargas.
