Daugiau nei šimtmetis su vidaus degimo varikliu vairuotojams leidžia jaustis saugiai.. Nors pirmieji elektromobiliai taip pat atsirado prieš daugiau nei šimtą metų, galima suskaičiuoti ne vieną mitą, esą šio tipo arba vandeniliu varomos transporto priemonės ne tokios saugios kaip modeliai su vidaus degimo varikliais.
Daugiau nei šimtmetis su vidaus degimo varikliu vairuotojams leidžia jaustis saugiai: viskas puikiai pažįstama ir aišku, kaip veikia, o išmaniosios saugumo sistemos didina pasitikėjimą ir moderniausiais automobiliais. Nors pirmieji elektromobiliai taip pat atsirado prieš daugiau nei šimtą metų, galima suskaičiuoti ne vieną mitą, esą šio tipo arba vandeniliu varomos transporto priemonės ne tokios saugios kaip modeliai su vidaus degimo varikliais.
Tarp pačių populiariausių mitų – teiginiai, jog elektra varomi automobiliai ir juose naudojama aukštos įtampos srovė gali kaip reikiant papurtyti žmones, kad tokios transporto priemonės negali būti įkraunamos esant šlapiam keliui, lyjant ar sningant.
Neretai tikima, jog patekus elektriniu automobiliu į avariją būtinai kils gaisras, kurio nepajėgs įveikti nė ugniagesiai. Vandenilis dažnu atveju siejamas su ypač galingais sprogmenimis, perspėjama, kad patyrus avariją su tokia transporto priemone grėstų ypač didelis, viską aplink nuniokoti galintis sprogimas.
Girdėdami tokias „tiesas“, automobilių ekspertai tik linguoja galvomis: dažnu atveju mitai atsiranda neįsigilinus į technologijas ar painiojant kadaise girdėtus dalykus su šiuolaikiniais. Tuo metu vandeniliu varomi modeliai jau skverbiasi net ir į komercinio transporto sektorių – štai Prancūzijos gamintojas „Peugeot“ greta elektrinio furgono „e-Expert“ neseniai pristatė ir savo pirmąjį serijinės gamybos vandenilio kuro elementais varomą „e-Expert Hydrogen“.
„Žmonės, kaip bebūtų, yra konservatyvūs ir dažnai veikia vedami įpročių. Štai kodėl naujovės bei pokyčiai pasitinkami įtariai, atsargiai ir tikint įvairiausiomis apie pavojus skelbiančiomis teorijomis“, – sako automobilių rinkos žurnalistė Dina Sergijenko-Ramaškevičienė.
Žaibai, lietus ir sniegas
Nors elektromobiliai tapo kasdienybe, tiems, kurie elektra varomas transporto priemones ir įkrovos stoteles regėjo tik iš toli, labai įtikinamai skamba teiginiai, esą įkrauti elektromobilį galima tik sausu oru, stovėti greta jo lietui lyjant ar sningant nesaugu, mat automobilis gali nukrėsti.
Elektromobilių entuziastai į tokias kalbas numoja ranka. Internete vis dar nesunku surasti nuotrauką, kurioje – po liūties apsemta „Tesla Supercharger“ įkrovimo stotelių kupina aikštelė, o automobiliai sėkmingai pildosi baterijas net ir stovėdami gilioje baloje.
Anot pašnekovės, visi mokykloje per fizikos pamokas buvo supažindinti su galimais pavojais, kai elektros srovė teka ten, kur drėgna, tačiau dėl elektromobilių nerimastauti nereikėtų – jie apsaugoti daugybe būdų, tad iš esmės beveik nėra šansų, jog įkraunama ar baloje stovinti elektrinė transporto priemonė galėtų nukrėsti.
„Taip apsaugoti ne tik lengvieji automobiliai. Paimkime, pavyzdžiui, kad ir komercinį modelį, elektrinį „Peugeot e-Expert“. Visos jungtys, jungikliai, įkrovimo elementai izoliuoti, apsaugoti, niekur nėra atvirų kontaktų, kurie keltų pavojų žmogui. Baterijos sumontuotos taip, kad net ir norėdamas jų lengvai nepasieksi. Tad net jei matote, kad įkrovimo stotelė baloje, vienintelė rizika, su kuria susidursite, bus tiesiog peršlapę batai“, – akcentuoja D. Sergijenko-Ramaškevičienė.
Po avarijų – gaisrai
Dar vienas gajus mitas apie elektra varomus automobilius – kad patekus į eismo įvykį su elektromobiliu kils kone neužgesinamas gaisras, nes užsidegs automobilio baterijos. Tokias kalbas paskatino vaizdai iš užsienio šalių, kai į šipulius subyrėjęs elektromobilis paskęsta liepsnose, mat užsidega jo ličio jonų baterijų paketas. Tokį gaisrą patyrė ir Richardas Hammondas, buvęs laidos „Top Gear“ vedėjas, Šveicarijos kalnuose sudaužęs elektrinį superautomobilį „Rimac“: jo vis užsiliepsnojančias baterijas ugniagesiai gesino kelias dienas.
Vis dėlto kasdien keliuose – tūkstančiai elektromobilių bei įkraunamųjų hibridų. Net jiems patekus į eismo įvykius gaisrų gesinti nereikia, tik tenka gailėti apdaužytų automobilio šonų. Taip yra dėl to, kad serijiniuose elektromobiliuose baterijų paketai montuojami ganėtinai žemai, automobilio dugne, o ši konstrukcija per avarijas pažeidžiama ne taip dažnai.
Pavyzdžiui, po grindimis baterijos montuojamos visuose „Peugeot“ elektromobiliuose ar tokiuose modeliuose kaip antai „Opel Mokka“, taupant kroviniams skirtą erdvę. Netgi tuo atveju, jei dugnas būtų pažeistas, baterijos apsaugotos taip, kad nenukentėtų arba nukentėtų kuo mažiau.
„Vidaus degimo variklius turinčiuose automobiliuose gaisras gali kilti dėl daugybės dalykų, o kalbant apie elektromobilius viena dažniausių priežasčių – baterijos celės brokas. Tokia celė ima kaisti ir dėl to gali įsiplieksti gaisras. Arba, žinoma, mechaniniai baterijų pažeidimai. Tačiau baterijų celės kruopščiai tikrinamos ir brokuotos, veikiančios netinkamai, pašalinamos, o dėl montavimo vietos bei apsaugų pažeisti baterijų bloką taip pat sudėtinga“, – ramina pašnekovė.
Ji primena, kad visi automobiliai privalo įveikti saugumo bandymus, per kuriuo jie negailestingai daužomi. Jeigu baterijos būtų netinkamai sumontuotos ir galimai pažeistos, pasak ekspertės, tas netruktų išaiškėti ir privalėtų būti pataisyta, kad gamintojas galėtų pardavinėti savo transporto priemones.
Bijo vandenilio, nes baidosi sprogimų
Kai tik automobilių rinką pasiekė serijiniai vandeniliu varomi modeliai, tuoj pasigirdo kalbų apie tai, jog su deguonimi susimaišęs vandenilis yra ypač sprogus. Nors tokie pasakojimai nesumažino entuziastų, sužavėtų, kad iš išmetimo sistemos vamzdžių tokie keturračiai išmeta ne teršalus ir kenksmingas dujas, o tiesiog vandenį, tikinčių, jog technologija pavojinga, netrūksta.
„Tikriausiai taip yra dėl to, kad kol kas vandeniliu varomų transporto priemonių ne tiek ir daug, nors technologija sparčiai skverbiasi į automobilių rinką. Pasižiūrėkite patys: rodos, tik neseniai „Toyota“ parodė pirmąjį serijinį vandenilinį modelį, o štai „Peugeot“ jau siūlo 400 kilometrų vienu ypu galintį nuvažiuoti komercinį „e-Expert Hydrogen“, kurio energijai atstatyti pakanka trijų minučių“, – sako žinovė.
Ji prisimena, kad kai prieš kelerius metus, dar vandenilinių automobilių gamybos aušroje, į Lietuvą buvo atvežtas vienas pirmųjų eksperimentinių vandeniliu varomų lengvųjų automobilių, pagamintų korėjiečių „Hyundai“, jau tuomet kilo kalbų apie tokių mašinų saugumą.
„Tada ekspertai paaiškino, jog yra labai menka teorinė galimybė, kad bus pažeistas degalų bakas, jei toks automobilis papuls į ypač stiprią avariją. Visgi – tik teorinė, mat vandenilio talpa apsaugota papildomais barjerais, o bako sienelės – ypač storos, kad įvykus nelaimei jis nebūtų pažeistas.
Šiandien technologijos dar pažangesnės ir eksperimentiniai modeliai ramiai išleidžiami į rinką kaip serijiniai. Manau, vienintelis tokio transporto plėtros apribojimas tėra vietų, kur būtų galima papildyti degalų baką, stygius“, – tikina automobilių rinkos temas gvildenanti žurnalistė.
