Į Europos miestų gatves ir toliau sparčiai veržiasi elektrifikuotos transporto priemonės. Ne tik gamintojai siūlo vis daugiau ekologiškesnių automobilių, bet ir patys pirkėjai savo piniginėmis „balsuoja“ už modelius, kuriuose vidaus degimo variklius papildo elektriniai motorai arba veikia tik jie.
Iš tinklo įkraunamas hibridinis automobilis („Shutterstock“ nuotr.)
Automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenimis, 2022-ųjų viduryje baterijose kaupiama energija varomi elektromobiliai aprėpė jau dešimt nuošimčių rinkos. Iki 8,7 proc., palyginti su 8,4 proc. tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, išsiplėtė ir iš tinklo įkraunamų naujų hibridinių modelių (angl. Plug-in hybrid electric vehicle, PHEV) rinkos dalis.
Tuo metu tik vidaus degimo varikliais varomų modelių pardavimo pyrago dalis per metus susitraukė nuo 62 iki 55,8 proc.
Domina šeimas
Statistika rodo, kad šeimos vis dažniau dairosi modelių su elektrifikuota pavara. Ypač jas masina iš tinklo įkraunami hibridai, kurie leidžia patenkinti dviejų skirtingų transporto priemonių poreikį – elektrinės ir varomos, pavyzdžiui, benzinu. Važinėjant šiais automobiliais, galima nemenkai sutaupyti.
Todėl iš tinklo įkraunamus hibridus šeimoms siūlo vis daugiau gamintojų. Štai mūsų regione galima rinktis tokius ir vidaus degimo, ir elektros variklius turinčius SUV kaip, pavyzdžiui, „Ford Kuga“, „Peugeot 3008“, „Hyundai Tucson“ ar „Toyota RAV4“. O „Citroën“ skelbia, kad 2022 metais jau net 41 proc. jos parduotų vidutinio dydžio SUV modelių „C5 Aircross“ turėjo iš tinklo įkraunamą hibridinę pavarą.
„C5 Aircross“ dydžio automobilius dažniausiai renkasi šeimos ar žmonės, turintys atitinkamų kasdienių poreikių, pavyzdžiui, pristatyti vaikus į darželius ar mokyklas, o paskui – į būrelius. Taip pat dar būtina pačiam nukakti ir į darbą, ir parduotuvę. Iš esmės, bent jau šiokiadieniais, tokio automobilio savininko maršrutas dažnai būna vienodas ar bent jau panašus, o didžioji dalis jo driekiasi miesto gatvėmis.
Statistika sufleruoja, kad toks žmogus per dieną nurieda iki 50 km – tiek didžioji dalis iš tinklo įkraunamų hibridinių automobilių gali nuvažiuoti vien elektra. Taigi toks judėjimas bus ir pigesnis, ir ekologiškesnis“, – paaiškina automobilių žurnalistas ir fotografas Justas Lengvinas.
Štai minėtame „C5 Aircross PHEV“ sumontuota 13,2 kWh talpos elektros energijos baterija leidžia viena įkrova įveikti iki 55 km. Bendra sistemos galia kartu su benzininiu varikliu – 225 AG ir 360 Nm sukimo momento, tad galima drąsiai leistis ir į ilgas išvykas. Panašų nuvažiuojamą atstumą užtikrina ir kiti modeliai: pavyzdžiui, „Peugeot 3008 Hybrid“ nuvažiuoja iki 56 km, o „Hyundai Tucson Plug-in“ – apie 50.
Pakanka įsikrauti namie
J. Lengvinas taip pat daro prielaidą, jog dažnai iš tinklo įkraunamą hibridinį automobilį besirenkanti šeima gali gyventi individualiame name arba kotedže, kur yra galimybė įsirengti savo įkrovimo stotelę.
„O toks sprendimas yra kone būtina sąlyga, norint maksimaliai išnaudoti iš tinklo įkraunamo hibrido galimybes“, – sako „Lietuvos metų automobilio 2023“ konkurso komisijos narys.
Paprastai iš tinklo įkraunamuose hibridiniuose modeliuose montuojamos santykinai nedidelės, 11–17 kWh talpos, baterijos, kurių įkrovimo greitis ribojamas, todėl dažnu atveju papildyti jų energijos atsargas vairuotojai renkasi namie. Čia galimi keli sprendimai: krauti įjungus į buitinį kištukinį lizdą ar įsirengti sieninę stotelę.
Pavyzdžiui, „Peugeot 3008 Hybrid“ ar „Citroën C5 Aircross PHEV“ montuojamų 13,2 kWh talpos baterijų įkrovimas iš buitinio lizdo užtruktų 7 val. Įsirengus „Wall Box“ tipo stotelę ir automobilį komplektuojant su integruotu 7,4 kW krovikliu, tokių modelių baterija namuose gali būti visiškai įkrauta per mažiau nei 2 val.
J. Lengvinas priduria, kad PHEV pavara yra naudingiausia naudojant ją būtent tokiu algoritmu – neilgose kasdienėse miesto kelionėse. Net ir SUV modeliai su tokia pavara gali išsiversti vidutiniškai sudegindami apie 1,5 litro degalų 100 km, nes didžiąją dalį laiko važiuoja elektros energijos režimu.
Nepraranda universalumo
Ne mažiau svarbu ir tai, kad iš tinklo įkraunami hibridiniai SUV modeliai beveik nepraranda vieno didžiausių savo privalumų – universalumo. Dėl papildomai sumontuotos elektros įrangos PHEV modelių bagažinės paprastai yra ankštesnės nei tik vidaus degimo variklius turinčių analogų, tačiau gamintojai nuolat ieško išeičių, kaip visus be išimties SUV modelius padaryti dar universalesnius ir tinkamesnius įvairių šeimų poreikiams.
Kaip pavyzdys, „C5 Aircross“ savo segmente išsiskiria dėl galimybės turėti tris individualiai reguliuojamas galines sėdynes: jas galima tiek paslinkti, tiek nulenkti ar iš viso išimti. Dėl tokio lankstumo net iš tinklo įkraunamo hibrido SUV versijos bagažinėje prireikus galima sutalpinti iki 600 litrų daiktų. Gamintojo atstovai pabrėžia, kad dėl komfortišku važiavimu garsėjančios firminės gamintojo pakabos ir ypatingo dėmesio salono detalėms nuo 2019 metų „Citroën“ jau pardavė daugiau nei 325 tūkst. šių automobilių.
Gana erdvias bagažines galima aptikti ir kituose SUV modeliuose: „Kuga PHEV“ telpa iki 581, „Tucson Plug-in“ – iki 558, o „RAV4 Plug-in“ – iki 520 litrų bagažo.
„Kartais iš tinklo įkraunamų hibridų bagažinės būna mažesnės, bet reikia užduoti sau klausimą – kaip dažnai mes jas prigrūdame tiek, kad net siūlės braška? Nemanau, jog papildoma įranga sumažina bagažinę taip smarkiai, kad tai būtų priežastis nesirinkti tokio automobilio, jeigu jau priimtas sprendimas vairuoti PHEV modelį“, – įsitikinęs J. Lengvinas.