Per daugiau nei šimtą metų automobilio paskirtis išliko tokia pati, tačiau jo valdymas, komfortas ir saugumas per šį laikotarpį pasikeitė radikaliai. Ypač didelis technologinis proveržis įvyko per pastaruosius du dešimtmečius – moderniausios ir naujausios kamerų bei radarų sistemos suteikė išskirtines komforto ir saugumo sąlygas, apie kurias anksčiau buvo galima tik pasvajoti.
Per daugiau nei šimtą metų automobilio paskirtis išliko tokia pati, tačiau jo valdymas, komfortas ir saugumas per šį laikotarpį pasikeitė radikaliai. Ypač didelis technologinis proveržis įvyko per pastaruosius du dešimtmečius – moderniausios ir naujausios kamerų bei radarų sistemos suteikė išskirtines komforto ir saugumo sąlygas, apie kurias anksčiau buvo galima tik pasvajoti.
Radarais ir kameromis automobiliai fiksuoja objektus keliuose („Shutterstock“ nuotr.)
Kaip dėl savo dydžio ir integravimo neretai nė nepastebimos technologijos veikia ir padeda automobilių vairuotojams, keleiviams bei kitiems eismo dalyviams?
Mokytis galinčios sistemos
Nedidelėmis už priekinio stiklo sumontuotomis kameromis ar į priekinę transporto priemonės dalį integruotais radarais šiandien nieko per daug nenustebinsi. Technologijos, skirtos aktyvioms saugumo sistemoms, taip pat ir komfortui pagerinti, diegiamos ne tik į prašmatnius ir brangius automobilius, bet ir į kompaktiškus šeimyninius hečbekus.
Pavyzdžiui, autonominę stabdymo ar nukrypimo nuo važiavimo juostos perspėjimo sistemas galima aptikti tokiuose kompaktiškuose modeliuose kaip „Volkswagen Golf“, „Mercedes-Benz A-klasė“, o naujajame trečiosios kartos „Peugeot 308“ – tai jau standartinės įrangos dalis.
Dažnas naujų automobilių pirkėjas tokias sistemas ras ir kitų gamintojų modelių įrangos sąrašuose. Šie iš pirmo žvilgsnio sunkiai pastebimi įrangos elementai atlieka sudėtingus procesus.
„Kamera fiksuoja aplinką, surenka vaizdą ir perduoda jį sistemai. Tuo metu dirbtinis intelektas analizuoja gautus duomenis ir imasi vertinimo. Dirbtinis intelektas, galima sakyti, yra išmokytas atskirti rizikas ir objektus, nes turi galybę duomenų su įvairiais pavyzdžiais, todėl, naudodamas įvairius parametrus ir sudėtingus algoritmus, gali identifikuoti automobilį, dviratininką ar žmogų, bet kaip pavojaus nevertinti ore sklandančio maišelio ar paukščio.
Tai labai sudėtingi procesai, kuriems reikia gausybės duomenų, tačiau gamintojai stengiasi viską optimizuoti, kad nereikėtų itin galingų ir daug resursų naudojančių kompiuterių“, – paaiškina Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto profesorius Vidas Žuraulis.
Mokslininkas priduria, kad tokias sistemas galima išmokyti naujų dalykų, nekeičiant fizinių jos elementų, nes pakanka papildyti programinę įrangą. Tai ypač patogu šiandien, nes norint atnaujinti automobilio programinę įrangą nereikia vykti į įgaliotąjį servisą ar fiziškai prijungti kompiuterį.
Pavyzdžiui, „Tesla“, naujausi „Mercedes-Benz“ modeliai ar neseniai į gatves išriedėjęs naujos kartos „Peugeot 308“ visus sisteminius naujinius gali gauti „over the air“ principu, t. y. jie atsiunčiami ir įdiegiami nuotoliniu būdu, o tam tereikia interneto.
Nematomų bangų galia
Kita aktyvi ir vis dažniau automobiliuose diegiama autonominė pastovaus greičio palaikymo sistema naudoja radarus, kurių veikimo principas kitoks nei kamerų.
„Radaras siunčia elektromagnetinius signalus, o atgal grįžta atspindys, pagal kurį nustatomas atstumas iki objekto. Pirmosios tokios sistemos turėjo trūkumų, nes gaudavo tik metalinių paviršių atspindžius, tad galėjo kilti veikimo problemų dėl objektų dinamikos ir panašiai. Šiandien šios technologijos kur kas tobulesnės ir universalesnės.
Skiriasi ir radarų veikimo nuotolis. Pavyzdžiui, adaptyviojoje greičio palaikymo sistemoje įrengti tolimesnio nuotolio radarai, veikiantys iki kelių šimtų metrų atstumu. Kito tipo radarai, kurie dažniau rengiami autonominėje stabdymo sistemoje, veikia artimesniu atstumu. Jie sukalibruoti priimti kitokius signalus, dirbti skirtingomis aplinkybėmis“, – apžvelgia V. Žuraulis.
Dėl savo specifinio veikimo ilgą laiką tokie radarai buvo integruojami ne itin estetiškai ir užimdavo dalį variklio aušinimo radiatoriaus grotelių ar panašiai. Dabar radarai paslepiami taip, kad plika akimi jų nepamatysi.
Pavyzdžiui, trečiosios kartos „Peugeot 308“ yra pirmasis gamintojo modelis, turintis atnaujintą prekių ženklo logotipą, tačiau pasikeitė ne tik jo vizuali išraiška, bet ir funkcija – po ženkliuku užmaskuotas radaras. Panašiu keliu suka ir daugiau gamintojų, todėl nėra abejonės, kad ilgainiui tokios technologijos į automobilius bus integruojamos subtiliau.
Kokia nauda vairuotojui?
Kameros ir radarai, pasak V. Žuraulio, vis dažniau veikia išvien, viena kitą papildo ir taip suteikia dar daugiau automobilio valdymo tikslumo. Savaime suprantama, jog visa tai kuriama ir tobulinama dėl vairuotojų bei keleivių saugumo ir komforto.
Štai adaptyvioji pastovaus greičio palaikymo ar nukrypimo nuo važiavimo linijos perspėjimo sistemos padeda sumažinti nuovargį per ilgas keliones ir gelbsti mieste. Autonominės stabdymo sistemos užtikrina saugumą, nes gali perspėti apie pavojų, o kritiniu atveju – savarankiškai visiškai sustabdyti automobilį.
Ir akivaizdu, kad gamintojai skiria daug pastangų tobulindami tokias technologijas. Pavyzdžiui, trečiosios kartos 308 modelyje „Peugeot“ demonstruoja naują sistemą, kuri palengvins vairavimą greitkeliuose. Aktyvavus pastovaus greičio sistemą ir priartėjus prie lėtesnio automobilio, kameros bei radarai įvertins aplinką ir, jei bus saugu, automatiškai atliks lenkimo manevrą. Taigi, technologijų veiksmingumas ir pritaikomumas didėja, bet svarbu nepamiršti kelių esminių dalykų.
„Pirmiausia, vairuotojai turėtų tokiomis sistemomis naudotis. Pažįstu žmonių, kurie, tarkime, išjungia eismo juostų palaikymo sistemą. Kam tada mokėti pinigus už tai, kuo nesinaudoji?
Tačiau šios technologijos tikrai veiksmingos ir gali padėti vairuoti, netgi išvengti avarijų. Ne veltui didelis dėmesys skiriamas jų bandymams. Atliekant testus pagrindiniu tikslu tampa ne pasekmės po avarijos, o kaip apskritai išvengti fizinių susidūrimų. Žinoma, nevalia pamiršti, jog tai kompiuterinės sistemos, jos gali klysti, todėl vairuotojai turi būti budrūs ir nuolat sutelkti dėmesį į vairavimą“, – akcentuoja V. Žuraulis.
Dėl technologinio progreso žingsnelis po žingsnelio artėjama prie visiškai autonominio vairavimo. Bet kol tai nenutiko, dėmesį vertėtų skirti tam, kas išrasta šiuo metu, ir tuo naudotis. Tačiau tuo pat metu svarbu neužmiršti, kad visos kamerų ir radarų pagrindu veikiančios sistemos yra pagalbinės, tad vairuotojai išlieka pagrindiniai automobilių valdytojai.
