Norėdami namuose naudoti Saulės energiją be išorinio tinklo, turite sugebėti generuoti ir sukaupti tiek energijos, kad jos užtektų ir tada, kai Saulė nešviečia.
Paprastai žmonės tai daro naudodamiesi ličio baterijų sistemomis – pvz., „Tesla Powerwall 2“. Tačiau Australijos kompanija „Lavo“ sukūrė naują sistemą, kuri kauptų jūsų energijos perteklių kaip vandenilį.
© „Lavo“
„Lavo Green“ energijos kaupimo sistemos matmenys – 1 680 x 1 240 x 400 mm, o svoris - 324 kg. Prijungus ją prie savo Saulės (PV) keitiklio (jis turi būti hibridinis) ir vandens sistemos (per valymo įrenginį), sistema naudoja perteklinę energiją vandeniui elektrolizuoti, išskirdamas deguonį ir kaupdama vandenilį metalinėje talpoje esant 30 barų slėgiui.
Joje sukaupiama maždaug 40 kilovatvalandžių energijos, trigubai daugiau nei dabartinė „Tesla Powerwall 2“. Sukauptos energijos namuose užtenka vidutiniškai dviems dienoms.
Kai reikia šios sukauptos energijos, sistema naudoja kuro elementą energijai į namus pristatyti, panaudojant nedidelę 5 kWh ličio buferinę bateriją, kuri padeda operatyviai paleisti sistemą.
Įrenginyje yra „Wi-Fi“ ryšys, telefonų programa stebėjimui ir valdymui, o įmonės, turinčios didesnį energijos poreikį, gali veikti lygiagrečiai ir suformuoti „intelektualią virtualią elektrinę“.
Pirmiausiai prieinama Australijoje, sistema kainuoja net 22 000 eurų, tai kainuoja daugiau nei trys „Powerwall 2“. Bet numatyta, kad paskutinį 2022 m. ketvirtį ši kaina nukris iki 19 000 eurų. Ir tada įrenginys bus prieinamas tarptautiniu mastu, teigia gamintojas.
Kuo „Lavo“ sistema geresnė už bateriją? Pasak gamintojo, pagrindiniai elementai turėtų tarnauti daug ilgiau nei baterijų sistema – iki 30 metų, palyginus su ličio baterijų tarnavimo laiku (maždaug 15 metų).
Taip pat nėra toksiškų chemikalų, kuriuos vėliau reikėtų perdirbti, ir viena „Lavo“ sistema yra kompaktiškesnė už lygiavertį baterijų kiekį.
O kokie yra trūkumai? Vienas svarbiausių yra saugumo aspektas. Gedimo atveju, vandenilio pasišalinimas įvyks taip greitai, kad gaisro ar sprogimo tikimybė yra maža ir kad vandenilis „iš esmės nėra pavojingesnis už kitus įprastus degalus, tokius kaip benzinas ar gamtinės dujos“, teigia gamintojas.
Vandenilis kaupiais raudonose konteineriuose, likusi dalis – baterija ir elektrolizatorius
© „Lavo“
Dar vienas svarbus akcentas yra efektyvumas. Baterijos kaupia ir perduoda energiją su minimaliais nuostoliais – efektyvumas siekia daugiau nei 90 proc. Tačiau vandenilio generavimas elektrolizės būdu naudojant protonų mainų membraną yra efektyvus apie 80 proc. Vandenilį vėl paverčiant energija, praranda dar apie pusę sukauptos energijos vandenilio pavidalu, taigi 40 kWh vandenilio energijos kaupimo sistema realiai siektų tik apie 20 kWh.
Vis dėlto tai yra viena pirmųjų vandenilio naudojimo vystymosi stadija, o vandenilis šiuo metu yra karščiausia tema energetikos sektoriuje. Ilgalaikėje perspektyvoje, tai galėtų tapti puiki alternatyva ličio jonų baterijų sistemoms.