Baltijos šalyse pradėjo dirbti pirmasis Europoje savaeigis purkštuvas su vaizdo kameromis, fiksuojančiomis atskiras piktžolių rūšis auginamų kultūrų lauke. Ši nauja sistema leidžia preciziškai atlikti darbus augančiuose pasėliuose – chemikalais purkšti tik pasirinktas žoles.
Baltijos šalyse pradėjo dirbti pirmasis Europoje savaeigis purkštuvas su vaizdo kameromis, fiksuojančiomis atskiras piktžolių rūšis auginamų kultūrų lauke. Ši nauja sistema leidžia preciziškai atlikti darbus augančiuose pasėliuose – chemikalais purkšti tik pasirinktas žoles. Taip bus visapusiškai tausojami svarbūs resursai: sumažės išpurškiamų chemikalų ir vandens kiekis, ūkio sąnaudos ir rankų darbo poreikis sezono metu.
Savaeigis purkštuvas „Agrifac“
Inovatyvios sistemos taupo chemikalus ir laiką
Ant savaeigio „Agrifac“ purškimo sijų sumontuota vaizdo kamerų sistema „AiCPlus“ filmuoja lauką ir augalus. Ši informacija akimirksniu apdorojama ir suteikia ūkininkams galimybę laukus purkšti dviem būdais: „žalia ant rudo“ (angl. – „green on brown“) arba „žalia ant žalio“ (angl. – „green on green“).
Purškiant pirmuoju būdu, kitaip tariant, naikinant piktžoles rudame lauke, purkštuvo sistema augalams pritaiko skirtingą chemikalų dozę – jie purškiami tik ant to, kas žalia. Tokio tipo purkštuvai su kameromis jau sėkmingai veikia kitose pasaulio šalyse. Pavyzdžiui, Australijoje, kur nuėmus derlių laukai kone pusę metų nejudinami, toks purškimas padeda sutaupyti iki 90 proc. chemikalų ir atitinkamą kiekį vandens.
„Stambiems Australijos ūkiams, dirbantiems keliasdešimt tūkstančių hektarų, jau vien tai pagreitina purkštuvo atsiperkamumą. Europos situacija kiek kitokia, tačiau ir čia ekonomija bus ženkli“, – sako „Agrifac“ savaeigius purkštuvus atstovaujančios „Dotnuva Baltic“ specialistas Algimantas Gyvis. Jis pažymi, kad tokios technologijos padeda stambiems ūkiams spręsti iššūkius ir mažinti sąnaudas.
Antrasis purškimo būdas – „žalia ant žalio“ – naujovė rinkoje. Jis suteikia galimybių važiuojant žaliu laiku nupurkšti tik tam tikros rūšies žoles, dažniausiai – piktžoles. Tam gamintojas kuria specialius algoritmus, padedančius vaizdo kameroms atpažinti konkrečias žoles ir informaciją akimirksniu perduoti kompiuteriui – taip chemikalai išpurškiami būtent ten, kur reikia. Važiuojant lauku vienu metu galima naikinti vienos rūšies piktžoles, pavyzdžiui, rūgštynes pievose arba ramunes javuose.
„Chemijos mažinimas žemės ūkyje nebėra ateities iššūkis – tai dabartis, su kuria susiduria visas pasaulis, – sako „Agrifac“ prekybos vadovas Europos šalims Arnoud de Boer. – Mūsų, kaip inovatyvių gamintojų, užduotis – pagaminti tokius purkštuvus, kurie sumažintų išpurškiamų chemikalų kiekius laukuose, purkštų tiek, kiek reikia augalui, tausotų dirvožemį ir padėtų ūkiams išgauti kuo didesnį derlių. Galimybės taupyti darbo jėgą ir minimaliai dirbti žemę yra tie poreikiai, į kuriuos, kurdami naujas purškimo technologijas, taip pat turime atsižvelgti.“
Purškimo algoritmas pagal Latvijos ūkio poreikius
Pirmasis Europoje tokio tipo savaeigis purkštuvas „Agrifac“ šių metų birželio mėnesį oficialiai pradėjo dirbti dideliame ūkyje Latvijoje. Čia buvo pradėta naudoti ir iškart pasiteisino purškimo sistema „žalia ant rudo“ – tuščiuose pasėlių plotuose purškiant piktžoles buvo sunaudota iki 50 proc. mažiau pesticidų. Lauke esant mažam piktžolių kiekiui, visas laukas purškiamas mažiausia glifosatų norma, kad neliktų nepurkštų vietų. Normą purškimo sistema automatiškai padidina tik tose vietose, kuriose užfiksuoja augančias didesnes piktžoles.
Be įprastinių kultūrų minėtame Latvijos ūkyje auginama daugiau kaip 600 hektarų dobilų pasėlių sėkloms. Sėklinei medžiagai keliami itin aukšti reikalavimai, sėklose negali būti tam tikrų piktžolių sėklų priemaišų. Todėl ūkiui reikalingas sprendimas iš dobilų išnaikinti vienos rūšies piktžoles – rūgštynes. Iki šiol ūkyje rūgštynės iš laukų raunamos rankomis, tam ūkyje kasmet pasamdoma 10-15 darbuotojų.
Savaeigio purkštuvo „Agrifac“ išmaniosios kameros
Siekiant išspręsti šį iššūkį, „Agrifac“ technologijų kūrėjai vysto individualią „green on green“ technologiją ūkio poreikiams. Šiuo metu renkama vaizdinė informacija apie konkrečiame lauke augančią rūgštynių rūšį, o tuomet bus sukurtas individualus algoritmas, leisiantis užtikrinti efektyvų purkštuvo kamerų sistemų darbą. Algoritmo veikimui labai svarbūs faktoriai yra augalo forma, lapų kontūrai, spalva, todėl tiesiai iš laukų gamintojui jau išsiųsta daugiau kaip 80 tūkst. purkštuvo kameromis užfiksuotų vaizdo failų. Iki kito sezono purkštuvo kamerų sistema „AiCPlus“, pritaikyta individualiam rūgštynių purškimui, bus nuodugniai testuojama ir praktiškai ūkyje pradės veikti kitų metų pavasarį.
„Tai svarbi žinia Baltijos šalių rinkoms – būtent čia diegiamos ir bandomos pažangiausios technologijos, – pažymi Arnoud de Boer. – Natūralu, kad apie tokio lygio inovatyvių purškimo technologijų poreikį prabilo ūkis, dirbantis kelis tūkstančius hektarų žemės. Modernaus savaeigio purkštuvo ekonominė nauda dideliame ūkyje pasijunta greitai“.
Po penkerių metų pusė savaeigių purkštuvų turės kamerų sistemas
Prieš dvejus metus modernizuotoje „Agrifac“ gamykloje Olandijoje kasmet pagaminama 200 savaeigių purkštuvų, o per artimiausius penkerius metus šį skaičių planuojama daugiau nei padvigubinti. Manoma, kad mažiausiai pusė savaeigių purkštuvų po kelerių metų turės išmaniąsias kameras.
Be to, pastaruoju metu tarp tiksliųjų ūkininkavimo sistemų žemės ūkyje taip pat populiarėja pasėlių duomenų fiksavimas dronais ir per palydovus, tačiau šios technologijos priklauso ir nuo oro sąlygų. „Agrifac“ atstovai prognozuoja, kad didžiausias poreikis ateityje bus kamerų sistemų ir individualių ūkio technologijų, todėl artimiausiu metu į šias kryptis gamintojas ketina investuoti daugiausia.
Ūkiams aktualius sprendimus kurianti „Agrifac“ gamykla laikosi tvarumo principų ir siekia mažinti poveikį aplinkai. Pagal BREEAM vertinimo metodą pastatų tvarumo rodikliams nustatyti (angl. „Building Research Establishment Environmental Assessment Method“) gamykla yra pasiekusi net 97,38 proc. Tai yra aukščiausias įvertinimas Olandijoje ir vienas aukščiausių pasaulyje. Skaičiuojama, kad per 2019 metus ant pastato stogo įrengtos saulės moduliai pagamino daugiau energijos nei sunaudojo pati „Agrifac“ gamykla. Į atskirą 50 kubinių metrų dydžio talpą surinktas lietaus vanduo panaudojamas savaeigių purkštuvų patikrai ir pastate esančių tualetų plovimui. Pastatas naudoja mažai energijos, procesai jame susieti tarpusavyje, sandarumo rodiklis „qv-10 0.24“, o šalia gamyklos įrengtas didelis, daugiau kaip 500 kv. metrų ploto, želdynas, skirtas nykstančioms rūšims.
