Madingų bepiločių apžvalga: lūžtantys sparnai, drebantys kadrai, grėsmė žuvėdroms

Po to, kai per praėjusias Kalėdas elektrotechnikos parduotuves užplūdo močiutės ir iššlavė iš lentynų ten gulėjusius dronus, šių bepiločių lėktuvėlių užsimanė ne tik laiškus Kalėdų seniui rašantys vaikai, bet ir suaugusieji, įvairių sričių profesionalai ir netgi neaiškaus plauko nusikaltėliai.

Nuotoliniu būdu valdomas, filmuojantis ir fotografuojantis bepilotis orlaivis tapo ne tik svajonių aparatu, bet ir saugumo specialistų galvos skausmu. Apžvelgsiu tris skirtingų kainų kategorijose esančius dronus, kuriuos galima rasti kiekvienoje elektrotechnikos parduotuvėje. Šiam eksperimentui dronus kelių savaičių bandymui paskolino parduotuvė „Avitela“. Iš anksto pranešu, kad atgal pas pardavėją ne visi sugrįžo sveiki... Man magėjo išsiaiškinti, ką galiu gauti įsigijęs droną su filmuojančia kamera už 100, 300 ir 1000 eurų. O skirtumas tarp jų yra milžiniškas ne tik dėl kainos, bet ir dėl kokybės.

Pigus – beveik vienkartinis

Pirmąjį išpakuoju pigiausią variantą – „Syma X8C Venture 4sp kamera“ (kaina – 118,99 eurų). Jau pats dėžutės turinys rodo, kad bus sunku nuo pirmųjų akimirkų. Šį bepilotį reikia susirinkti pačiam. Daug varžtelių, daug plastmasinių detalių.

Renku. Nepavyksta. Vėl sklaidau pridėtą instrukciją. Pagaliau. Dėžutėje dar liko papildomų varžtelių ir papildomas komplektas orlaivio sparnelių (vėliau supratau kam). Šis modelis skraidinamas valdant atskirą pultelį, o bepiločio skridimo trajektoriją reikia sekti žiūrint į patį droną (maksimalus nuotolis – 50 metrų). Drono apačioje pritaisytos kameros nufilmuota medžiaga bus matoma tik susigrąžinus įrenginį ir perkėlus informaciją į kompiuterį.

Pakraunu bateriją ir keliauju į lauką. Jungiu pultelį. Sparnai pradeda garsiai ūžti. Atsisuka visi praeiviai, mane stebi būrelis vaikų. Triukšmas didelis, o dronas nekyla.

Jungiu antrą kartą – tas pats. Kantriai bandau pakelti savo bepilotį toliau, tačiau vienintelis progresas – bepilotis virsta ant šono, o besisukantys sparneliai šienauja pernykštę žolę ir kelia žemių debesis. Nuo šio veiksmo vienas drono sparnelis iš karto įlinksta.

Po kokių 15 minučių, bandymą pakelti droną į orą baigiu, nes išsikrovė jo baterija. Taigi, užbėgdamas įvykiams už akių galiu pasakyti, kad šio bepiločio baterija kraunama 3 valandas, o jos užtenka vos 7 minutėms. Manau tai tikrų tikriausias valios ugdymas ne tik vaikams, bet ir suaugusiems.

Nurimus aistroms, išsiaiškinu, kad mano dronas nekyla tik dėl mano kaltės – neteisingai jį surinkau. Turėjau sudėti skirtingų rūšių sparnelius, nors man, skubančiam paskraidinti droną, visi jie iš pirmo žvilgsnio atrodė vienodi. Perrenku droną. Bandau pakelti. Šovė į viršų taip staigiai, kad net krūptelėjau. Bandau jį vairuoti savuoju pulteliu, bet jis toks jautrus, kad mano dronas skraido beveik nevaldomas. Gerai, kad bandžiau jį tokioje vietoje, kur nėra nei automobilių, nei namų su langais, nes nežinau kuo tai būtų pasibaigę.

Nutupdyti irgi nežinia kaip. Sustojo tik atsitrenkęs į žemę... Rezultatas – nulūžo sparno vėduoklė. Kaip jau minėjau, viso šito paskraidymo trukmė – 7 minutės. Filmuotos medžiagos kokybė siaubinga: drebantis vaizdas panašus į akvarele tapytą paveikslą. Tokia kokybe tikriausiai gali džiaugtis tik vaikai, tačiau net ir jie dabar turi kur kas kokybiškiau filmuojančius telefonus. Mano lūkesčiai nepasiteisino: tikėjausi, kad pigus modelis bus gana paprastas ir jį bus visiškai lengva valdyti.

Aukštos filmavimo kokybės nesitikėjau, bet nemaniau, kad bus tokia prasta. Nemaniau, kad dronas gali būti toks trapus. Vienas bepiločio sparnelis sulinko jau pirmojo bandymo jį pakelti į orą metu (gerai, kad komplekte dvi sparnelių poros). Antruoju bandymu nulūžo drono sparno vėduoklė, kurios reikėtų ieškoti parduotuvėse arba bandyti klijuoti pačiam.

Verdiktas:

Pirkite, jei norite ugdyti valią smagiu užsiėmimu mėgautis po truputį – 3 valandos baterijos krovimo ir tik 7 minutės skraidymo.
Pirkite, jei norite pajusti nostalgiją valdydami bepilotį mechaniniu pulteliu ir pasiskraidymą paversti tikru iššūkiu.
Nepirkite, jei norite patvaraus bepiločio, kuriuo galėtumėte džiaugtis ilgiau nei pora savaičių.
Nepirkite, jei planuojate droną skraidinti gyvenamųjų namų kieme. Antraip į drono kainą turite įskaičiuoti apibraižytų automobilių ar sudaužytų langų keitimo nuostolius.
Nepirkite, jei jums svarbi kameros vaizdo kokybė.

Išmanusis valdymas

Antrasis mano bandytas dronas – „Ar.Drone 2.0 sand elite edition from paroot + battery + propellers“ (kaina – 359,99 eurų) visiškai surinktas guli dėžutėje. Prieš naudojimą tereikia įkrauti jo bateriją, sujungti laidelius ir į mobilųjį telefoną parsisiųsti specialią programėlę.

Nors išbandęs pirmąjį droną peikiau nepatvarią plastmasę iš kurios jis buvo pagamintas, išpakavęs šį sraigtasparnį pagalvojau, kad jis bus dar silpnesnis, mat pagamintas iš putplasčio (anglies pluošto). Tačiau po visų bandymų, kaip tik šis modelis liko be jokio įbrėžimo ar naudojimo ženklų. Manau, tam įtakos turėjo ir pats drono dizainas, nedidelis svoris (380 g), ir tampri anglies pluošto medžiaga, ir, aišku, paprastesnis valdymas.

Pakelti šį droną į orą pavyko jau pirmą kartą. Tiesa, tik pakelti man jį ir pavyko. Paskraidinti nei pirmyn nei atgal man nebuvo lemta. Taip, dronas gana lengvai pakilo, apsisuko aplink savo ašį, nusileido, tačiau į šoną nepajudėjo nei per metrą. Ilgiau paeksperimentuoti ir įgyti valdymo įgūdžių nepavyks, mat įrenginio baterija senka tiesiog akyse. Po keliolikos minučių bandymų tenka viską susipakuoti ir keliauti namo prie krovimo lizdo. Antras kartas – sėkmingesnis.

Dronas ne tik pakyla, bet ir skrenda, sklandžiai nusileidžia, tačiau baterija išsikrauna labai greitai ir pasidžiaugti tenka tik kelias minutes. Vaizdo kokybė – pusėtina. Patogu tai, kad visą sraigtasparnio filmuojamą vaizdą tiesiogiai galėjau stebėti savo mobiliojo ekrane ir pagal tai valdyti savo droną. Filmavimo kamera, skirtingai nei ankstesniame bepiločiame, yra integruota sraigtasparnio korpuse, todėl nėra grėsmės ją pažeisti net ir valdant pradedančiam vartotojui.

Įrenginys skrenda nekeldamas didelio triukšmo, valdymas mobiliajame įrenginyje leidžia išvengti staigių judesių, todėl pats skraidymas yra saugesnis, jei aplinkui yra pašalinių objektų. Atskiras nuleidimo mygtukas garantuoja saugų įrenginio nutupdymą. Mano lūkesčiai: tikėjausi šiek tiek manevringesnio valdymo, tačiau lyginant su pirmuoju variantu, šis valdymo principas kur kas patogesnis tiek pradedančiajam, tiek įgudusiam vartotojui. Filmavimo ir fotografavimo kokybė gan nebloga, tačiau iki profesionalių nuotraukų ar vaizdo įrašų dar toli. Patiko, kad sraigtasparnis lengvas, aptakių formų, su integruota kamera, todėl jį patogu transportuoti.

Verdiktas:

Pirkti, jei norite išmanaus bepiločio, kurio užfiksuota medžiaga iš karto galėsite pasidalinti socialiniuose tinkluose ar „Youtube“.
Pirkti, jei norite lengvo, patvaraus ir paprastai valdomo drono.
Nepirkti, jei neturi išmanaus telefono (su „Windows“ operacine neveikia) ar planšetės.

Saugokitės žuvėdrų kelyje

„DJI Phantom 3 Advanced“ bepilotis (kaina – 1000,99 eurų) skirtas tikriems profesionalams ir dėl kainos, ir dėl gaunamos vaizdo medžiagos kokybės. Ši skraidyklė įrašo 2,7K formato vaizdo medžiagą iki 30 kadrų per sekundę ir fotografuoja 12 megapikselių raiška.

Gauto vaizdo kokybė palyginus su pigesniais dronais ir jų kameromis – akivaizdžiai geriausia. Vien paėmus į rankas (svoris 1,280 kg), šį sraigtasparnį nebaisu į orą kelti net ir vėjuotą dieną, nes jame integruotas 3 krypčių stabilizatorius leis fiksuoti tokį vaizdą, kokio norite.

Valdoma ši skraidyklė pultelio pagalba, o prijungus telefoną ar planšetę, vaizdą matysite parsisiuntę mobilią programėlę. Pakyla net į 500 m aukštį, o jei netyčia akumuliatorius ore pradeda išsikrauti ar dronas išskrenda iš ryšio zonos – bepilotis automatiškai grįžta į savo pakilimo vietą. Visų dronų baterijos veikimo laikas nėra ilgas, bet, lyginant su pigesniais modeliais, šio – ženkliai ilgesnis – net iki 20 min. Tiesa, skraidymo trukmei įtakos turi ir oro sąlygos: jei bus labai šalta, baterija išsikraus daug greičiau, todėl patartina turėti bent pora papildomų akumuliatorių ir talpesnę „micro SD“ kortelę.

Bandydamas šį bepilotį, skridau virš norimo objekto, tinkamai nusitaikiau, bet nuotraukos taip ir nepadariau, nes jai pritrūko vietos, o akumuliatorius buvo beveik išsikrovęs. Likau tą kartą nieko nepešęs. Turiu prisipažinti, kad iš pradžių nebuvo labai jauku skristi ir kilti virš namų, kelio ar net jūros.

Norint gerai valdyti skraidyklę, reikia laiko ir praktikos. Jei kelyje nėra jokių kliūčių, drąsiai galima skristi ir stebėti planšetėje ar telefone, kur skrendi. Mieste šiek tiek sudėtingiau, nes pasitaiko laidų, į kuriuos visada lengva įsipainioti. Skrendant virš jūros mano drono vos nenutrenkė žuvėdra. Tokiu atveju geriau turėti kolegą šalia, kuris užmestų akį į skrendančio drono trajektoriją, kai jūsų žvilgsnis tuo metu būna prikaustytas prie mobiliojo ekrano.

Pradedantiesiems, yra specialus režimas, kuris padės išmokti skristi ribotoje teritorijoje, ribojant atstumą ir aukštį. Kai kam pasirodys, kad šio drono kaina per didelė, tačiau jis nėra pats brangiausias. Augant poreikiams, auga ir kaina, bet jei esate profesionalus operatorius ar fotografas, tikrai įvertinsite šio modelio privalumus.

Verdiktas:

Pirkti, jei turite pinigų ir norite gauti gerą vaizdo bei foto medžiagą.
Pirkti, jei droną planuojate naudoti ne tik savo malonumui, bet ir papildomam uždarbiui.
Nepirkti, jei svarbiausias pasirinkimo kriterijus – kaina, mat turint šį žaisliuką reikės ir papildomų baterijų, ir „microSD“ kortelės.
Nepirkti, jei drono jums reikia ne profesionaliam naudojimui, o tik paskraidymui.