Viena sparčiausiai besivystančių robotikos sričių – nuotolinio valdymo nepilotuojami dronai. Jei prieš keliolika metų su jais „žaisdavo“ tik rimti šios srities entuziastai, tai dabar jie tapo lengvai prieinami visiems vartotojams, tad juos vis dažniau įsigyja ne tik žurnalistai ar profesionalūs fotografai, bet ir paprasti technologijų entuziastai. O svarbiausia, jog praktiškai visų šiuolaikinių dronų valdymas tapo labai paprastas ir intuityvus – išmokti saugiai pilotuoti šiuolaikinį droną galima po kelių bandomųjų skrydžių.
Viena sparčiausiai besivystančių robotikos sričių – nuotolinio valdymo nepilotuojami dronai. Jei prieš keliolika metų su jais „žaisdavo“ tik rimti šios srities entuziastai, tai dabar jie tapo lengvai prieinami visiems vartotojams, tad juos vis dažniau įsigyja ne tik žurnalistai ar profesionalūs fotografai, bet ir paprasti technologijų entuziastai. O svarbiausia, jog praktiškai visų šiuolaikinių dronų valdymas tapo labai paprastas ir intuityvus – išmokti saugiai pilotuoti šiuolaikinį droną galima po kelių bandomųjų skrydžių. Jeigu dronai domina ir Jus, o gal net svarstote tokį skraiduolį įsigyti kaip dovaną, pravers ši trumpa populiariausių modelių apžvalga.
„Walkera Tali H500“ robotas dronas
„Extreme Fliers Micro Drone 2.0“
„Extreme Fliers Micro Drone 2.0“ – vienas iš pačių pigiausių ir paprasčiausių rinkoje esančių dronų. Iš pirmo žvilgsnio šis dronas primena vaikišką žaislą, o ne tikrai veikiančią bepilotę skraidyklę: turėdamas 15 x 15 x 4 cm matmenis jis lengvai telpa ant delno, o jo masė tesiekia 34 g.
Tačiau nežiūrint to, šis mažylis ne tik puikiai skraido, bet ir atsilaiko prieš gan stiprius vėjo gūsius ar kitas netinkamas oro sąlygas – tai užtikrina santykinai galingi elektros motorai, o sumaniai pasirinkta tvirto metalo medžiaga, iš kurios suformuota drono ašis, garantuoja, jog dronas nesubyrės net ir netyčia atsitrenkęs į kliūtį.
Žinoma, su tokiu mažyliu „kalnų nenuversi“, bet jis puikiai tinka pirmai pažinčiai su nuotolinio valdymo bepilotėmis skraidyklėmis, o kartais pravers ir tikriems profesionalams, kuriems reikia ypač mažo ir nepastebimai filmuojančio aplinką iš oro. Tam tikslui pasitarnaus integruota 640 px raiškos mini kamera – žinoma, vaizdas nebus HD kokybės, bet kaip už tokią kainą, yra visai priimtinas. Tiesa, reikia nepamiršti, jog „Micro Drone 2.0“ nuo pilotavimo valdiklio gali nutolti ne toliau kaip 120 m. atstumu, o skrydžio laikas - iki 8 minučių be kameros. Su kamera skrydžio trukmė sumažėja iki 5 min.
„Parrot AR Drone“
„Parrot AR Drone“ – tai visa serija nuotolinio valdymo dronų, pasižyminčių ypač geru kainos ir galimybių balansu. Į juos reiktų pasižvalgyti pirmiausia, jei mažieji dronai, tokie kaip „Micro Drone 2.0“ atrodo pernelyg ribotų galimybių, o tikrai profesionalios skraidyklės pernelyg brangios.
„Parrot“ kompanijai pavyko surasti savo nišą dronų pasaulyje ir kol kas ji savo pozicijas laiko labai tvirtai. Dėl simpatiškos kainos ir gerų charakteristikų gan sparčiai paplito jos 4 propelerių skraidyklės „AR Drone“. Pagrindinis pirkėjų dėmesys krypsta į jau patobulintus „AR Drone 2.0“, kurių yra net trys skirtingos modifikacijos – „Parrot AR Drone 2.0 Classic“ , „Parrot AR Drone 2.0 Power Edition“ ir „Parrot AR Drone 2.0 Elite Edition“.
Bendra visų „AR Drone“ savybė – jie neturi atskiro valdymo pulto, o pats valdymas atliekamas su „iOS“ arba „Android“ išmaniais telefonais arba planšetėmis per Wi-Fi ryšį. Tai leidžia gerokai sumažinti dronų kaštus, tačiau gali būti nepatogus tiems žmonėms, kuriems darbas su išmaniaisiais įrenginiais dėl įvairių priežasčių kelia įvairių problemų.
Pirmosios kartos „AR Drone 1.0“ turėjo dvi vaizdo kameras: viena integruota priekyje (640×480px raiškos), kita – korpuso apačioje (176×144 px). Vienu įkrovimu skraidė 12 min., o valdomo skrydžio atstumas siekė 6 m. Nors „AR Drone 1.0“ turėjo vidinį akselerometrą ir algoritmą, padedantį išlaikyti stabilų valdymą ore, tačiau kai kurie naudotojai internete skundėsi dėl valdymo tikslumo - retkarčiais dronas ore elgėsi ne visai stabiliai arba per daug nuklysdavo į šonus.
Šių valdymo problemų jau neturi antrosios kartos „AR Drone 2.0“ – puikų skrydžio valdymą ir stabilumą užtikrina trijų ašių akselerometras, giroskopas, magnitometras ir slėgio daviklis. Du ultragarsiniai davikliai kontroliuoja aukštį, o slėgio daviklis užtikrina vertikalų stabilumą. Taip pat „AR Drone 2.0“ jau turi HD raiškos priekinę kamerą (1280×720 px), su kuria filmuoti vaizdai, pasak naudotojų, yra tiesiog puikūs ir kas svarbiausia, juos iš karto labai lengva sukelti į „Youtube“ kanalą ar „Facebook“ paskyrą. Kitas technines charakteristikas galite peržiūrėti gamintojo puslapyje.
„Parrot AR Drone 2.0 Classic“ skrydžio trukmė su didžiausios talpos akumuliatoriumi pagal technines specifikacijas siekia 20 min., tačiau drono naudotojai teigia, kad dažniausiai akumuliatoriai išsikrauna po 8–15 min. skrydžio. Daugelio naudotojų nuomone, tai bene pagrindinis šio drono trūkumas. Tiesa, šiek tiek gali nuvilti ir gan nedidelis valdymo atstumas – patikimas ryšys su dronu užtikrinamas iki 50 m. Kai dronas praranda ryšį su valdymo įrenginiu, automatiškai pakimba ore ir laukia, kol prie jo priartėsite ir atsinaujins ryšio signalas. Kitą vertus, toks skrydžio nuotolio ribojimas praverčia tais atvejais, kai droną dovanojate vaikams ir norite būti tikri, kad jie nenuskraidins drono per daug toli nuo namų.
Jeigu norite ilgesnio skrydžio atstumo, reikėtų rinktis „Parrot AR Drone 2.0 Power Edition“ – ši skraidyklė turi didesnės talpos ličio akumuliatorių nei „Classic“ modelis, todėl gali skristi nuo 12 iki 18 min, o panaudojus 2 vnt. tokių akumuliatorių, skrydis pailgėja iki 36 min. Tokios trukmės skrydžio jau užtenka ir pažaidimui, ir įvairių objektų nufilmavimui. Tačiau skrydžio atstumas išlieka nepakitęs ir šiam modeliui – siekia iki 50 m.
„Parrot Bebop Drone“
„Parrot Bebop Drone“ arba tiesiog trečiosios kartos „AR Drone 3.0“ – tos pačios „Parrot“ kompanijos nauja dronų serija tiems nepilotuojamų skraidyklių entuziastams, kurių netenkino antrosios kartos „AR Drone“ modeliai. „Bebop“ dronai ne tik išlaikė gerąsias „AR Drone“ modelių savybes – stabilumą ore, manevringumą, intuityviai lengvą pilotavimą, bet tuo pačiu dar ir palengvino jo valdymą: remdamasis GPS signalu robotas geba autonomiškai sugrįžti į pakilimo vietą. Be to, aukštos kokybės priekinė HD raiškos kamera (1080p) jau turi ir triašį vaizdo stabilizavimą.
Nors „Bebop“ drono skrydžio trukmė labai nepakito – pagal įvairius atsiliepimus, siekia 12 min., tačiau skrydžio atstumas padidėjo drastiškai. „Bebop“ drono valdymui naudojant planšetinį kompiuterį, maksimalus nuotolis siekia 300 metrų, tačiau įsigijus „Parrot BeBop Drone“ droną su valdikliu „Skycontroller“, skrydžio atstumas išauga iki 2 km.
O pats didžiausias „SkyController“ valdymo sistemos pranašumas – preciziška kontrolė, kurią garantuoja ne tik dvi ypač jautrios valdymo vairalazdės, bet ir galimybė oro robotą pilotuoti pasitelkus FPV (First Person View) režimą - drono valdytojui sukuriama reali roboto pilotavimo iliuzija, tarsi asmuo pats sėdėtų prie skraidančio mechanizmo vairo. FPV „akiniai“ veikia su „Zeiss Cinemizer“, „Epson Moverio“, Sony Personal Viewer sistemomis.
„DJI Phantom 2“
„DJI Phantom 2“ – su šia dronų serija įžengiame į brangesnių, bet iš esmės profesionalių dronų segmentą. Šios serijos dronai užtikrina ilgą skrydžio trukmę – iki 25 min. ir pakankamą skrydžio atstumą, siekiantį iki 500 m. – 700 m. priklausomai nuo modelio. Jei išaugusi kaina nėra didelė bėda, tuomet gaunamos techninės charakteristikos tikrai pradžiugins – šie dronai puikiai tinka ir profesionalioms filmavimo reikmėms, ir kitiems „oro žaidimams“.
Kalbant apie privalumus, pirmiausia reiktų aptarti dronų filmavimo galimybes. „DJI Phantom 2 Vision+“ turi integruota triašį „gimbalą“, užtikrinantį ne tik stabilų filmavimą dronui skraidant, bet ir patogų nepriklausomą kameros valdymą. Pati kamera yra 14 Mpx raiškos (1080p/30 fps ir 720p/60 fps), o filmuotus vaizdus galima įrašyti į SD kortelę arba persikelti į nuotolinį įrenginį naudojant bevielį ryšį.
Valdymui naudojamas specialus valdiklis, turintis patogias vairalazdes ir papildomus valdymo mygtukus. Į valdiklį įstatomas išmanusis telefonas, kurio ekrane matomas filmuojamas vaizdas, akumuliatoriaus įkrovimo lygis, svarbiausi skrydžio duomenys.
Kaip ir su „Parrot BeBop Drone Skycontroller“, galima naudoti FPV (First Person View) režimą – sukuriama reali roboto pilotavimo iliuzija.
Taip pat „DJI Phantom 2 Vision+“ gali pasigirti integruota GPS navigacijos sistema. Tai užtikrina visą eilę papildomų funkcionalumo galimybių . Pavyzdžiui, esant ryšio trukdžiams (ar praradus signalą) skrydžio metu, įsijungs „nepavykusio skrydžio“ gelbėjimosi rėžimas ir robotas „Phantom 2 Vision +“ savarankiškai grįš namo, tinkamai nusileisdamas ant žemės. Ši funkcija taip pat gali būti įjungta vieno mygtuko paspaudimu, aktyvuojant „grįžimo į namus“ komandą. Tiesa, apie šią funkciją internete sklando ir visai linksmų istorijų, kuomet dronas paleidžiamas iš laivo ir nusiunčiama komanda „grįžti į namus“, nors „namai“ jau nuplaukė į visai kitą vietą.
Taip pat praverčia funkcija „neskraidymo zona“ (galimi A ir B režimai) – ją aktyvavus, sumanus dronas neskris į GPS koordinatėmis pažymėtas zonas. Tokia galimybė pravarti norint apsaugoti droną nuo pavojingų teritorijų, kur jau skraido kiti dronai, arba vengiant galimų problemų dėl privatumo pažeidimų. Dronas pasižymi ir kita puikia funkcija – kai prarandamas ryšio signalas su valdymo pultu, jis automatiškai pradeda grįžti į tą vietą, kurioje kontaktas dar buvo ir iš naujo užmezga ryšį. Įvairių apžvalgų autoriai pasakoja, jog šios funkcijos veikia praktiškai idealiai.
Nors „DJI Phantom 2 Vision+“ yra puikus dronas su daugybe jau aptartų privalumų, tačiau apžvalgose pastebimi ir kai kurie jo trūkumai. Iš trūkumų pažymima, jog droną gali būti sunku valdyti remiantis vien tik jo transliuojamu vaizdo signalu į valdymo įrenginį – signalas kartais vėluoja, o kartais trumpomis akimirkomis pranyksta iš viso. Kita jo problema – ganėtinai lengvas drono išjungimas valdymo pulte, tad kyla pavojus, kad jis bus išjungtas skrydžio metu visai netyčia. Taip pat yra pastebėjimų, jog drono kamera pagal vaizdo kokybę šiek tiek atsilieka nuo pačių geriausių rinkoje esančių veiksmo kamerų, nors pats kokybės skirtumas yra pastebimas tik profesionalams. Visgi kompanija gan greit sureagavo į šiuos pastebėjimus ir pristatė droną „DJI Phantom 3 Professional“, turintį jau 4K raiškos vaizdo kamerą bei stabilesnį ryšio signalą su valdymo pultu.
„Walkera Tali H500“
„Walkera Tali H500“ – vienas iš pačių geriausių, bet ir brangiausių šiai dienai rinkoje esančių dronų. Jis pasižymi praktiškai visomis anksčiau aptartų dronų geriausiomis savybėmis ir tuo pačiu, sprendžia jų trūkumus. Pavyzdžiui, „Tali H500“ gali filmuoti tiek su firmine „iLook“ 1080p raiškos kamera, tiek naudoti „GoPro“ serijos kameras. Automatiškai išsprendžiama kamerų kokybės problema – vaizdus galima fiksuoti su tuo metu rinkoje esančia aukščiausios kokybės kamera. Kamera valdoma 3 ašių gimbalu, puikiai stabilizuojančiu vaizdą prie bet kokių vibracijų. Įdomu tai, jog vietoj „GoPro“ kameros galima kabinti net ir paprastą veidrodinį fotoaparatą.
Taip pat dronas pasižymi dar daugiau funkcijų, susijusių su GPS navigacijos išnaudojimu. Pavyzdžiui, galima nustatyti „GPS taikinį“ – dronas įkyriai suksis aplink „susidomėjimo objektą“ ir jį filmuos iš įvairių pusių. Žinoma, jis gali automatiškai sugrįžti namo tiek po atitinkamos komandos gavimo, tiek ir po valdymo signalo praradimo.
Dronas vienu akumuliatoriaus pakrovimu gali skraidyti 25 min., o valdymo signalas jį pasiekia ir už 1–2 km. Apžvalgose teigiama, jog 25 min. dronas skraido be kameros, o su kamera arba vėjuotą dieną skrydžio trukmė sumažėja iki 15 min.
Valdymui naudojamas profesionalus 12 kanalų valdymo blokas su 5 colių monitoriumi, kuriame galima matyti viską, ką mato dronas.
Kaip pagrindinis „Walkera Tali H500“ trūkumas dažniausiai įvardinamas drono patikimumas. Kuomet jis veikia kaip numatė gamintojas, tuomet viskas yra beveik idealu. Bet karts nuo karto pasirodo atsiliepimų, kad dronas tiesiog nustoja reaguoti į valdymo signalą arba išsijungia skrydžio metu. Nors tokių atsitikimų nėra masiškai daug, tačiau ir „šaukštas deguto sugadina medaus statinę“. Kaip pagrindinė to priežastis nurodoma pernelyg didelis kompanijos skubėjimas išleisti droną ir per mažas bandymų kiekis. Tačiau pati kompanija skelbiasi, kad tai programinės problemos, kurios kamavo tik pirmuosius „Walkera Tali H500“, o vėliau jas pavyko išspręsti. Tad dabar tenka arba pasitikėti kompanijos žodžiais, arba rinktis kitą droną, kurių pasiūla šiai dienai yra net labai įspūdinga.
