Vis populiarėja namų kinas. Tačiau tam, kad namų kino sistemos galėtų bent iš dalies pakeisti tikrą kiną, jų ekranas turi būti didesnis nei įprasto televizoriaus ar kompiuterio. Be to, tokio ekrano aukščio ir ilgio santykis turėtų būti 9:16.
Dideliam vaizdui ekrane gauti naudojami vaizdo signalu valdomi projektoriai, formuojantys vaizdą televizoriaus ekrano vidinėje pusėje arba pakabinamame ekrane, taip pat plazminiai ekranai, nes 80 - 90 cm įstrižainės tradiciniai kineskopai yra labai sunkūs. Neseniai pasirodė televizoriai su 120 cm įstrižainės skystųjų kristalų ekranais (kaina apie 14 000 litų).
Pigiausi yra projekciniai televizoriai. Atsižvelgiant į ekrano dydį, jų kaina svyruoja nuo 5000 iki 15 000 litų. Tačiau vaizdas tokio televizoriaus ekrane gerai matomas tik prietemoje ir tik tiesiai žiūrint į ekraną.
Geri buitiniai projektoriai kainuoja nuo dešimties iki kelių dešimčių tūkstančių litų. Tačiau gana kontrastingas ekrano atspindėtas vaizdas matomas tik prietemoje, be to, projektorių lempos yra brangios ir gana trumpai veikia (apie 2000 val.). Sparčiai tobulėjant gamybos technologijai, vis populiaresni tampa plazminiai ekranai, nors jų kainos tikrai nemažos - 10 - 70 tūkstančių litų. Kadangi plazminiai ekranai patys skleidžia šviesą, vaizdas ekrane gerai matomas šviesioje patalpoje ir žiūrint iš bet kurio kampo. Plazminių ekranų įstrižainė - nuo 80 iki 210 cm, o storis nesiekia 10 cm. Tokius ekranus galima statyti ant kojelės arba kabinti ant sienos, jie užima nedaug vietos, todėl yra patogesni už projekcines sistemas.
Plazminį ekraną sudaro inertinių dujų pripildytų ląstelių matrica. Ląstelių švytėjimas valdomas į vertikalius ir horizontalius valdymo elektrodus tiekiant impulsinę kintamąją įtampą, reikalingą dujoms ląstelėje jonizuoti ir joms tam tikrą laiką išlaikyti sužadintos būsenos. Vieną kartą didesnės amplitudės impulsu įžiebtos ląstelės švytėjimui palaikyti pakanka mažesnės amplitudės kintamosios įtampos. Dujoms jonizuojantis, prasideda žėrintis išlydis, ir ląstelė skleidžia matomus bei ultravioletinius spindulius. Kokie spinduliai bus skleidžiami, priklauso nuo dujų sudėties. Pavyzdžiui, neono dujų pripildyta ląstelė švyti oranžine spalva.
Spalvotam vaizdui ekrane gauti atitinkamos ekrano ląstelės turi šviesti raudona (R), žalia (G) ir mėlyna (B) spalvomis. Tam jos vidus padengiamas liuminoforu, kuris, veikiamas jonizacijos metu atsirandančių ultravioletinių spindulių, švyti R, G arba B spalva. Šviesą skleidžia impulsai, atsirandantys persikraunant ląstelei: vieno poliarumo kintamosios įtampos impulso metu srovė teka viena kryptimi ir jonai bei elektronai kaupiasi prie skirtingų plokštelių, o pasikeitus įtampos poliarumui teka priešingos krypties srovė, nes jonai su elektronais keičiasi vietomis.
Ląstelės elektrodus nuo dujų skiria dielektrikai. Ląstelė įžiebiama jai perdavus impulsą, kurio amplitudės pakanka žėrinčiam išlydžiui pradėti. Impulso trukmės turi pakakti ląstelės talpai įkrauti. Paskui ląstelė maitinama mažesnės amplitudės kintamosios įtampos impulsais. Ji gesinama trumpesniu impulsu, iškraunančiu, bet neperkraunančiu ląstelės.
Plazminio ekrano elektrodus nuo ląstelių dujų skiria dielektriko sluoksniai, o ląsteles vieną nuo kitos - hermetiškos pertvaros. Vaizdo kontrastingumui padidinti virš pertvarų dedamos juodos juostos. Žiūrovo pusėje esantys elektrodai yra skaidrūs, o abi ekrano pusės - stiklinės. Galinio stiklo vidiniame paviršiuje įrengti adresų elektrodai, kuriais perduodamas papildomas signalas jonizacijai ląstelėje sužadinti (ląstelei įžiebti) arba jonizacijos procesui ląstelėje nutraukti (ląstelei užgesinti). Dėl plazminio ekrano ląstelės švytėjimo (kol atsiunčiamas ląstelės gesinimo signalas) padidėja bendras ekrano šviesis, nes piešiant vaizdo kadrą kineskopo ar skystųjų kristalų ekrano taškas trumpam sušvinta tik vieną kartą.
Plazminiai ekranai pasižymi didžiausiu vaizdo kontrastingumu (jis gali būti didesnis nei 1000:1), dideliu šviesiu (9300 - 700 cd/m2) ir vaizdo matymo kampu - apie 1600. Jie atvaizduoja iki 16,7 milijono atspalvių, gali rodyti iki 85 kadrų per sekundę. Plazminių ekranų darbo laikas yra gerokai trumpesnis nei kineskopų, be to, jie eikvoja net 300 - 500 W energijos.
Plazminius ekranus masiškai gamina gerai žinomos kompanijos Sony, Panasonic, LG, Hitachi. NEC gamina net 84 colių įstrižainės ekranus, surinktus iš keturių 42 colių ekranų.
Straipsnį pateikė Kompiuterija - PC World.
