Maždaug prieš 15 metų, pasirodžius pirmosioms vaizdo stebėjimo sistemoms, vaizdą buvo galima stebėti tik dieną, o vaizdo kasetėje tilpo ne daugiau kaip 8 valandų trukmės filmuotos medžiagos. Rinkoje pasirodžius CCD technologijos stebėjimo kameroms, jau buvo galima matyti ir prastai apšviestą vaizdą bei plačiau jas pritaikyti.
Įvairiausių vaizdo stebėjimo sistemų galima pamatyti bankuose, oro uostuose, didžiuosiuose prekybos centruose. Visai atsitiktinai vienas šių eilučių autorių pats įsitikino tokios sistemos privalumais.
Grįžęs iš prekybos centro, jis pasigedo vestuvinio žiedo. Iš pradžių pamanė, kad žiedą pametė dėdamas į krepšelį pirkinius. Bematant nuskubėjo pas prekybos centro apsaugos darbuotojus ir paprašė peržiūrėti vaizdo stebėjimo sistemos padarytą įrašą. Į kompiuterį įvedė datą, laiką ir kasos, kurioje mokėjo už pirkinius, numerį. Po kelių minučių ekrane išvydo beveik prieš pusdienį darytą įrašą, kuriame buvo matyti, kad mokant už pirkinius vestuvinis žiedas vis dar buvo ant piršto. Tiesa, paiešką pratęsęs, vestuvinę relikviją rado namuose.
Šiek tiek istorijos
Maždaug prieš 15 metų, pasirodžius pirmosioms vaizdo stebėjimo sistemoms (jas sudarė stebėjimo kamera, vaizduoklis ir vaizdo magnetofonas), vaizdą buvo galima stebėti tik dieną, o vaizdo kasetėje tilpo ne daugiau kaip 8 valandų trukmės filmuotos medžiagos. Rinkoje pasirodžius CCD (Charged Coupled Device) technologijos stebėjimo kameroms, jau buvo galima matyti ir prastai apšviestą vaizdą, tačiau vaizdo magnetofonu vienu metu buvo galima rašyti tik vienos kameros perduodamą vaizdą. Atpigus skaitmeniniams multiplekseriams, vaizdo magnetofonu jau buvo galima vienu metu rašyti net 16 stebėjimo kamerų perduodamą vaizdą (taikant laiko slinkties ir judesio detektavimo funkcijas, mėnesio trukmės stebėjimo medžiagą jau buvo galima įrašyti į 30 vaizdo kasečių).
Vaizdo stebėjimo sistemoms tapus skaitmeninėms, suglaudinti vaizdai rašomi į kompiuterio diskinį kaupiklį (mėnesio trukmės suglaudintos filmuotos medžiagos apimtis – apie 60 gigabaitų). Skaitmeninėmis vaizdo stebėjimo sistemomis galima greitai rasti reikiamą įrašo fragmentą, be to, prisijungus prie vietinio kompiuterių tinklo ar interneto, jas valdyti nuotoliniu būdu.
„AverMedia NV3000“
„AverMedia NV3000“ – tai įrenginys, leidžiantis namų ar nedidelio biuro kompiuterį paversti apsaugos (stebėjimo kamerų) centru. Naudojant keturias tokias plokštes, prie vieno kompiuterio galima prijungti net 16 įvairiose vietose išdėstytų stebėjimo kamerų.
25 kadrų per sek. spartos stebėjimo sistemos plokštė „NV3000“
Prisijungus prie interneto ar vietinio kompiuterių tinklo, kamerų perduodamus vaizdus galima stebėti nuotoliniu būdu. Dėl draugiškos programinės įrangos pamažu galima peržiūrėti pasirinktą dieną ir valandą įrašytą vaizdą. Stebėjimo kamerų perduodamas vaizdas programiškai glaudinamas MPEG4 formatu. Sistemos vartotojas gali rinktis 320 x 240 arba 640 x 480 taškų vaizdo skiriamąją gebą. Pasirinkus automatinį pavojaus skelbimo režimą, signalas gali būti perduodamas elektroniniu paštu, telefonu arba į FTP tarnybinę stotį.
Pavojaus signalas gali būti automatiškai įjungtas praradus vaizdo signalą (išjungiama stebėjimo kamera), stebėjimo zonoje aptikus ir stebėjimo kameros davikliui užfiksavus judėjimą. Prisipildžius kompiuterio diskiniam kaupikliui, sistema automatiškai pašalina seniausiai darytus įrašus. Didelis šios sistemos privalumas – galimybė vienu metu rašyti 4 garso kanalų perduodamus signalus (papildomai reikia įsigyti garso plokštę). Šią 25 kadrų per sek. spartos stebėjimo sistemos plokštę Lietuvoje galima įsigyti už 599 litus.
„AverMedia NV5000“
„AverMedia NV5000“ – pažengusiems vartotojams skirta vaizdo stebėjimo sistemos plokštė, į kurią įstačius tris vaizdo signalo įvesties plokštes galima prijungti 16 vaizdo stebėjimo kamerų (diskretizavimo dažnis – iki 100 kadrų per sek.).
100 kadrų per sek. spartos stebėjimo sistemos plokštė „NV5000“
Į kompiuterį įdiegus dvi tokias plokštes, vaizdo signalo diskretizavimo dažnį galima padidinti iki 200 kadrų per sek. Stebėjimo zonoje aptikus pažeidimą, plokštė pavojaus signalą gali perduoti elektroniniu paštu, telefonu arba į FTP tarnybinę stotį. Aptikus stebėjimo zonoje pažeidėją, pavojaus signalas įjungiamas automatiškai. Papildomai įsigijus 4 kanalų garso plokštę, vienu metu galima rašyti jos perduodamus signalus.
„AverMedia NV5000“ stebėjimo sistemą Lietuvoje galima įsigyti už 1 359 litus, o jai skirtą infraraudonųjų spindulių nuotolinio valdymo pultą – už 125 litus.
