Dvi stambios sraigtasparnius gaminančios bendrovės pateikė po atskirą dešimtmečius oro transporto inžinierius kankinusios problemos sprendimą: kaip padidinti sraigtasparnio greitį, neprarandant jo stabilumo ir manevringumo. Jei bus pradėti gaminti tokie ypač greiti sraigtasparniai, atsivers visai kitokios gelbėjimo operacijų ir karinių misijų galimybės.
Sėdėti 170 mazgų (315 km/h per valandą) greičiu skriejančio sraigtasparnio kabinoje – gana rizikingas sumanymas. Tokiu greičiu skriejančio mechanizmo vibracijos labai greitai išvargina pilotus, išderina prietaisų parodymus ir gadina techniką. Sraigtasparnių pilotai juokauja, kad nuo tokios vibracijos gali išbyrėti dantų plombos.
Kone stebuklingų manevravimo galimybių (pvz., kilti ir leistis vertikaliai, kyboti vietoje ir suktis ratu ir t. t.) sraigtasparniams suteikia rotorius. Šis ratu besisukančių menčių mechanizmas generuoja ir kėlimo, ir stūmimo į priekį jėgą. Kuo didesniu greičiu skrieja sraigtasparnis, tuo labiau rotoriaus mentes stabdo oro pasipriešinimas, tuo daugiau reikia galios skrosti orą.
Maža to, priešais vėją skriejančio sraigtasparnio besisukančios mentės generuoja daugiau pakeliamosios galios nei sraigtasparnio, skriejančio pavėjui. Šis reiškinys sutrikdo skriejančio aparato pusiausvyrą – vadinamąją kilimo desimetriją (angl. k. – „lift dissymmetry“). Į tokią situaciją patekusio sraigtasparnio „nosis“ šauna aukštyn, o aparato korpusą ima klaikiai kratyti. Žinoma, tokie aerodinamikos barjerai gerokai apsunkina galimybes gerinti greičio rekordus.
Bendrovės „Sikorsky“ ėjimas – X2 modelis. Tai – bandomasis sraigtasparnio modelis, kuris pernai, 2010 m. neoficialiai pagerino sraigtasparnių greičio rekordą – 216 mazgų (399,6 km/h). Šis rekordas priklauso „Westland Lynx ZB500“ sraigtasparniui ir buvo pasiektas įspūdingai seniai – 1986 m.
„Sikorsky X2“ galios agregatą sudaro du pagrindiniai rotoriai, o vietoj tradicinio galinio rotoriaus, montuojamo ant sraigtasparnio „uodegos“, sumontuotas propeleris. Pagrindiniai rotoriai sukasi į priešingas puses – tai aparatui padeda geriau išlaikyti pusiausvyrą ore.
Uodegos propeleris padeda rotoriams stumti tris tonas sveriančią oro transporto priemonę į priekį. Maža to, galinis propeleris nuima dalį apkrovų nuo pagrindinių rotorių, tad sudaro sąlygas jiems suktis saugesniu greičiu bei daugiau galios išnaudoti sraigtasparnio kėlimui aukštyn, o ne stūmimui į priekį.
„Sikorsky X2“ penkerius metus kūrė vos 50 žmonių komanda, o vienas iš tikslų – kad jų kūrinys išvystytų 250 mazgų (462,5 km/h) greitį. Toks sraigtasparnis galėtų būti naudojamas ne tik skubiose ar atokiose gelbėjimo operacijose, bet ir gabenant darbuotojus į toli jūroje ar žemyne esančias naftos platformas. Projekto vertė – 50 mln. JAV dolerių.
©popsci.com
Rugsėjį visiškai kitokios konstrukcijos potencialų greičio rekordo savininką, pavadinimu X3, baigė kurti ir bendrovė „Eurocopter“. Galinis propeleris pakeistas gana netikėtu sprendimu – išsyk dviem propeleriais, sumontuotais kairėje ir dešinėje. Toks inžinerinis sprendimas pagrindiniam rotoriui suteikia galimybę veikti dar saugesniais sūkiais ir atlikti, tai, kas jam sekasi geriausiai – kelti aparatą aukštyn. Stūmimo pirmyn ir greitėjimo pareigas iš pagrindinio rotoriaus perima būtent du šoniniai propeleriai. Planuojama, jog sraigtasparnis bus pradėtas bandyti šių metų kovą. Gamintojai tikisi, kad sraigtasparnis pasieks 220 mazgų (407 km/h).
„Eurocopter X3“ buvo pradėtas konstruoti 2008 m. sausį. Konstruktoriai siekė sukurti ne tik greitą, bet ir visiems sraigtasparnių pilotams valdyti patogią transporto priemonę. Tad šio sraigtasparnio valdymas neturėtų skirtis nuo įprastų sraigtasparnių valdymo. Pabrėžiama, kad šis sraigtasparnis kainuos tik 25 proc. brangiau už dabar pardavinėjamus panašaus dydžio modelius. Vienas tokių – EC155 – kainuoja 10 mln. JAV dolerių
©wired.com
Bendrovių konkurencinė dvikova? Abi jos tvirtina, kad modelių kūrimo metu viena kitos idėjas kažkokiu būdu sugebėjo įvertinti ir jas atmetė kaip netinkamas.
„Mūsų tikslas – rinkon pateikti kuo patikimesnį koncepcinį nebrangaus greitaeigio sraigtasparnio modelį“, – tvirtina „Eurocopter“ viceprezidentas Žanas-Mišelis Biligas (Jean-Michel Billig).
Kad labai panašiai skamba abiejų konkurenčių „kūdikių“ vardai, Ž. M. Biligas vadinas atsitiktinumu. Į klausimą dėl panašių pavadinimų, „Sikorsky“ bendrovės Inovacijų direktorius Chrisas Van Buitenas (Chris Van Buiten) pusiau juokais atsakė, jog, kurdama kitą modelį, bendrovė jam suteiks būtinai tokį pavadinimą, koks taptų nugalėtoju ir tarpmokykliniame vardų sugalvojimo konkurse.
Beje, kalbant apie idėją pagrindiniam rotoriui suteikti papildomą pagalbą ar net išlaisvinti jį nuo pareigos stumti sraigtasparnį pirmyn, reikia pastebėti, kad nė viena bendrovė nesugalvojo nieko ypatingai naujo. Dar 1963 m. bendrovė „Bell Helicopter“ mėgino modifikuoti sraigtasparnius „YH-40 Iroqouis“, pridedant porinius turboreaktyvinius variklius. Toks hibridas pasiekdavo net 274 mazgų (507 km/h) greitį. Tačiau jis rydavo pasiutusiai daug degalų.
O „Sikorsky“ ir „Eurocopter“ mėgina sukurti ypač lengvą ir ypač greitą sraigtasparnį, pasižymintį nedidelėmis degalų sąnaudomis. Apie tolesnį savo koncepcinio modelio likimą „Eurocopter“ kalba nenoriai. O štai „Sikorsky“ neslepia, jog taikosi jau ir į karinės pramonės sektorių bei planuoja iki 2014 m. sukurti karinį greitaeigį sraigtasparnį „X2 Raider“.
„Sikorsky“ bendrovė planuoja kurti ir karinį greitaeigį sraigtasparnį
©astroaviator.com