Ar yra kokios ribos kurti mažesnius, spartesnius ir pigesnius mikroprocesorius? Na, žinoma. Tačiau tos ribos gali būti gerokai toliau, nei manėme anksčiau. „Lucent Technologies“ laboratorijų mokslininkai tvirtina, kad silicio pagrindu kuriamus procesorius dar galima bus tobulinti daugiau kaip dešimt metų, o ne šešerius, kaip buvo manoma.
Įvadas
Personalinis kompiuteris (PK) yra galinga asmeninė elektroninė skaičiavimo mašina (ESM), kuri ne tik padeda spręsti įvairius sudėtingus uždavinius, organizuoti verslą, tvarkyti finansus, įdomiai praleisti laisvalaikį, bet ir darosi vienu iš pagrindinių globalinės informacijos sistemos elementų.
Informacijos eros amžiuje, kai kompiuterių kartos keičiasi kelis kartus greičiau negu žmonių, pasidaro sunku gaudytis nemažame kompiuterius apibūdinančių parametrų kiekyje.
Kompiuterio širdis yra centrinis duomenų apdorojimo blokas. Šis komponentas, dažnai vadinamas mikroprocesoriumi (arba net tiesiog procesoriumi), daugiau ar mažiau lemia visus kompiuteryje vykstančius procesus. Bent iš dalies jis lemia, kokią naudosite operacinę sistemą, kokias programas, kiek energijos suvartos kompiuteris darbo metu, kiek stabilus bus kompiuterio veikimas. Nuo procesoriaus priklauso ir viso kompiuterio kaina: kuo naujesnis ir galingesnis procesorius, tuo daugiau reikės mokėti už sistemą.
Dabar yra aštuonios „Intel“ personalinių kompiuterių CP klasės: 286, 386 (SX, DX), 486 (SX, DX), „Pentium“, „Pentium Pro“, „Pentium II“, „Pentium III“, „Pentium 4“. Taigi procesorių apibūdina jo klasė ir kitas labai svarbus bruožas - darbinis dažnis. Svarbiausia CP greičio charakteristika yra klasė, tačiau ir darbinio dažnio žymus indėlis. Štai didelio darbinio dažnio žemesnės klasės CP gali apdoroti operacijas tokiu pačiu greičiu kaip ir aukštesnės klasės mažo darbinio dažnio – 5x86 (486 klasės) 133 MHz = K5 („Pentium“ klasės) 75 MHz. Tačiau yra ribinis gaminamų CP darbinių dažnių diapazonas, pvz., 486 klasės darbinis diapazonas 33–160 MHz, „Pentium“ – 60–233 MHz. Trys pagrindiniai CP gamintojai AMD (Advanced Microcomputer Devices), „Intel“ ir „Cyrix“ gamina skirtingus CP, kurie turi specifines charakteristikas bei pavadinimus, pvz., „AMD - K5“, K6-2, K-III, K-7, „Intel – Pentium“, „Pentium Pro“, „Pentium II-III-4“, „Cyrix - 6x86, II-III“.
Dažnai kompiuterių specialistai nesutaria, kurio gamintojo procesoriai geriausi greičio ir suderinamumo prasme, tačiau vis dažniau dabar yra vertinami seniausios ir didžiausios firmos Intel procesoriai.
1965 metais Gordonas Mooras numatė ir tvirtino, kad kiekviena nauja mikroprocesorių karta pasirodys kas 18–24 mėnesius ir bus dvigubai galingesnė, nei prieš tai buvusioji tai buvo pavadinta Mooro dėsniu. Anot jo, jeigu tokia tendencija išliks, mes tapsime eksponentinio skaičiavimo sistemų galios kilimo, per palyginti trumpą laiko tarpą, liudininkais.
Jo prognozė pasirodė neįtikėtinai tiksli. Empirinis Mooro dėsnis naudojamas iki šiol, prognozuojant kompiuterių gamybos progresą ir augimą. Per 26 metus tranzistorių kiekis kristale padidėjo nuo 2300 procesoriuje 4004 iki 7,5 mln. „Pentium II“, t. y. 2300 kartų.
Pilną suarchyvuotą straipsnį (MS Word) galite atsisiųsti čia [393,21 KB].
Straipsnyje aptariama
Turinys:
Įvadas
Procesorius
– mikroprocesorius – kas tai?
– trumpa mikroprocesoriaus gamybos technologija
– procesorius iš vidaus
Procesorių klasifikacija
– „Intel“
– AMD
– „Cyrix“
PK procesorių pasiekimai
– pasiekimai
PK procesorių perspektyvos – ateities procesoriai
– perspektyvos
– gamybos tobulinimas
– fizinės ribos
– pasiekimai
– apibendrinimas
Literatūra
