Kiekvienas šiuolaikinis dizaineris, projektuotojas ar šiaip piešti mėgstantis žmogus neišvengiamai naudojasi šiuolaikinėmis technologijomis, leidžiančiomis skaitmenizuoti ranka nupieštus kūrinius. Tiesa, paprasčiausias būdas tokiai užduočiai įveikti – planšetinis kompiuteris. Tačiau ką daryti, jei planšetinis kompiuteris per sunkus arba per brangus?
Kiekvienas šiuolaikinis dizaineris, projektuotojas ar šiaip piešti mėgstantis žmogus neišvengiamai naudojasi šiuolaikinėmis technologijomis, leidžiančiomis skaitmenizuoti ranka nupieštus kūrinius. Tiesa, paprasčiausias būdas tokiai užduočiai įveikti – planšetinis kompiuteris. Tačiau ką daryti, jei planšetinis kompiuteris per sunkus arba per brangus?
Alternatyvi technologija yra, ir egzistuoja jau ne pirmi metai, tačiau iki šiol jai įsitvirtinti rinkoje trukdydavo arba per didelė įrenginių kaina, arba pernelyg mažas jų techninis efektyvumas. Jau patys pirmieji modeliai siūlydavo galimybę realiu laiku skaitmenizuoti ranka piešiamus piešinius arba rašomą tekstą konvertuoti į SMS žinutės arba elektroninio laiško tekstą.
Tokia situacija buvo prieš porą metų. Dabartiniai skaitmeninių rašiklių modeliai neabejotinai yra pažangesni, o jų kaina „kandžiojasi“ ne tiek daug kaip anksčiau.
Piešiamo vaizdo, o tiksliau – skaitmeninio rašiklio judėjimui stebėti naudojami infraraudonųjų spindulių ir ultragarsiniai jutikliai, todėl naudojantis šiuo įtaisu būtina nepamiršti, kad ranka negalima užstoti „tiesioginio matomumo“ zonos tarp rašiklio ir imtuvo modulio, taip pat rekomenduojama rašiklį laikyti taip, kaip įprasta ir vengti pakreipimo neįprastais rašymui kampais. Kad naudojimasis būtų paprastesnis, rašiklis užpildomas įprastiniu rašalu (vėliau gali būti užpildomas pakartotinai). Įrenginį prijungus prie kompiuterio, rašiklis veikia analogiškai kompiuterinei pelei. Modernesni šios rūšies įrenginiai gali veikti belaidžiu režimu, naudodami „Bluetooth“ ryšį.
Tokiais skaitmeniniais pieštukais jau kuris laikas prekiaujama ir Lietuvoje. Tiesa, bandant ieškoti konkrečių analogų Lietuvoje, teko susidurti su netikėtais sunkumais – tokių gaminių elektroninės IT prekių parduotuvės paieškos sistemos niekaip nesurasdavo. Pasidomėjus, paaiškėjo, jog jau minėtas „Pocket Pen Tablet XN100“ įvežant per Lietuvos muitinę buvo pervadintas į „Inote EN100 Mobile Note Taker“. Tokiu vardu jį jau galima nesunkiai surasti ir lietuviškose IT parduotuvėse.
Šį kartą patiems pasitaikė galimybė tokį įrenginį išbandyti praktiškai, tad nusprendėme pirmaisiais įspūdžiais pasidalinti su skaitytojais.
XN100 pakuotės dydžio palyginimas su kompiuterine pele
Iš pirmo žvilgsnio XN100 pakuotė neatrodo labai įspūdingai – matmenys nedideli, tad pirma kilusi mintis buvo tokia, kad į tokią dėžutę nedaug kas gali tilpti. Atsižvelgiant į tai, kad gaminys rinkoje pozicionuojamas kaip pigesnė planšetinių kompiuterių alternatyva, jis išties yra kompaktiškas ir lengvas.
Pakuotės viduje yra pats rašiklis, skaitmeninis imtuvas, kuris per USB jungtį jungiamas prie asmeninio kompiuterio, USB kabelis-prailgintuvas, du kompaktiniai diskai su programine įranga ir trumpas vartotojo vadovas. Vartotojo instrukcija itin trumpa – labai minimaliai apžvelgiami techniniai parametrai, esminės funkcijos, naudojimo rekomendacijos. Susidaro įspūdis, jog gamintojas tikisi, kad rašikliu naudotis vartotojui nekils jokių rimtesnių problemų. Rašiklis maitinamas dvejomis plokščiomis SR41 tipo baterijomis, kurios yra komplektuojamos kartu su parduodama sistema.
Tekstą skenuojančio rašiklio pakuotės turinys
Instrukcijoje rašoma, kad XN100 imtuvas veikia naudodamas ultragarso ir infraraudonąsias bangas, kuriomis yra matuojamas atstumas iki rašiklio viršūnės. Jo viduje yra integruotas per USB jungtį įkraunamas akumuliatorius, tad papildomų baterijų (neskaitant tų, kurios naudojamos rašiklyje) neprireiks. Pats rašiklis dydžiu niekuo nesiskiria nuo kitų mums įprastų rašymo priemonių, gamintojas net užtikrina, jog pasibaigus tušui, bus galima pakeisti jo kapsulę. To patys kol kas neišbandėme. Sprendžiant iš gamintojo pateiktų instrukcijų, užpildymui tušu būtinas rašiklio dangtelis (neardykite paties rašiklio), tad jei to prireiktų, šios pagalbinės priemonės nepameskite.
Imtuvas ir rašiklis rankoje
Imtuvas prie popieriaus lapo tvirtinasi trimis prispaudėjais. Jais naudotis, matyt, reikia šiek tiek patirties, kadangi norint įrenginį pritvirtinti prie popieriaus lapo, būtina paspausti korpuse esantį prispaudėjo „mygtuką“. Teoriškai, tvirtinant imtuvą popieriaus lapo kampe reikėtų naudoti du kraštinius prispaudėjus, tačiau viena ranka laikant imtuvą, kita – popieriaus lapą, tą padaryti yra problematiška. Į tai numojome ranka – imtuvas puikiai laikėsi ir su vienu laikikliu.
„Reset“ mygtuko bandymų metu neprireikė. Paspaudus korpuso priekinėje dalyje sumontuotą mygtuką (kai dirbama be kompiuterio), vaizdas išsaugomas į atmintį.
Kaip jau minėjome, prie kompiuterio įrenginys jungiamas USB laidu. Laidas turi jo ilgį keisti leidžiantį elementą, tačiau pats laidas visgi galėtų būti ilgesnis – testuojant su nešiojamuoju kompiuteriu, sistema naudotis buvo patogu, tačiau nežinia, kiek to patogumo liktų dirbant su stacionariu kompiuteriu. Tačiau tokiu atveju gamintojas taip pat yra numatęs išeitį – XN100 gali veikti tiek būdamas prijungtas prie kompiuterio, tiek autonominiu režimų, t. y. saugodamas skenuojamą vaizdą į savo vidinę atmintį. Vidinės atminties pakanka 100 puslapių A4 formato vaizdo išsaugoti, o išsaugojimo funkciją atlieka įtaiso priekiniame skydelyje integruotas mygtukas.
LCD ekranas nedidelis, tačiau jo prireikia retai. Pagrindinė ekrane rodoma informacija – imtuvo akumuliatoriaus energijos likutis, atmintyje išsaugotų puslapių skaičius ir darbo režimas (pelės imitatorius arba piešiamo vaizdo įvedimo į kompiuterį priemonė).
Baterijos į rašiklį įdedamos atsukus rašiklio gale esantį dangtelį
Įdomu tai, kad prijungus skaitmeninio rašiklio sistemą prie kompiuterio, operacinė sistema jį traktuoja kaip savotišką planšetinio kompiuterio valdymo elementą. Ekrane iškart pasirodo skaitmeninė klaviatūra – tokia, kuri naudojama kartu su lietimui jautriais ekranais. Rašiklis gali funkcionuoti dvejais režimais: pirmasis – kai jis veikia kaip rašomą tekstą fiksuojantis įtaisas; antras – kai jis veikia kaip kompiuterio pelės pakaitalas. Dirbant antruoju režimu, pelės žymeklis valdomas judinant rašiklį ore. Vienas mygtukas yra sumontuotas rašiklio korpuse, kito paspaudimas imituojamas paspaudžiant pačio rašiklio viršūnę į popieriaus lapą.
Prie popieriaus lapo kampo pritvirtintas imtuvasDeja, naudotis šiuo rašikliu vietoj pelės yra nepatogu. Gal prie to reikia priprasti, tačiau pelės žymeklis mūsų klausyti nenorėjo, o mygtuko paspaudimą įvykdyti spaudžiant patį šratinuką per daug sudėtinga, be to, su kiekvienu paspaudimu popieriaus lape atsiras naujas taškas. Laimei, pagrindinė įtaiso funkcija – rašomo teksto fiksavimas – veikė pakankamai gerai.
Pirmasis XN100 programinės įrangos išmėginimas
Naudojantis piešiamo vaizdo fiksavimo funkcija, kompiuterio ekrane stebimas maždaug pusės sekundės vėlinimas, tačiau vaizdas perkeliamas tolygiai, atitinka tai, kas yra nubrėžiama arba parašoma popieriuje. Kadangi nesame dideli kompiuterinės grafikos žinovai, šiek tiek sunkoka vertinti perkelto vaizdo kokybinį atitikimą originalui, tačiau eiliniam kompiuterių vartotojui sistemos tikslumo turėtų pakakti su kaupu. Mūsų nuomone, pats rimčiausias šio gaminio „argumentas“ yra jo gebėjimas veikti autonominiu režimu, t. y. neprijungus prie kompiuterio. Tokiu atveju būtina nepamiršti įkrauti imtuvo akumuliatorių. Remiantis gamintojo rekomendacijomis, pilnas įkrovimas trunka apie tris valandas, tačiau informacijos apie tai, kokiam laikui pakaks akumuliatoriuje saugomos energijos, rasti nepavyko.
Palyginimas: kairėje - imtuvo užfiksuotas vaizdas; dešinėje - piešinio originalas
Su rašikliu komplektuojama programinė įranga nėra labai įmantri. Grafinėje sąsajoje numatytos esminės daugumoje vaizdo redagavimo programų pasitaikančios priemonės, tokios kaip kompiuteriniame vaizde rodomos rašiklio linijos storio ir spalvos pasirinkimas, trintukas, pažymėjimas, kopijavimas, įterpimas, taip pat programai „Paint“ analogiškos piešimo funkcijos ir panašiai. Akivaizdu, kad profesionalių vaizdo redagavimo ar teksto atpažinimo programų ši programa nepakeis, tačiau tai bet kuriuo atveju nėra pagrindinė jos paskirtis.
Rašiklio linijos storio ir „skaitmeninio tušo“ spalvos pasirinkimas
Programoje numatyta palyginti įdomi funkcija, leidžianti įrašytą vaizdą, kaip žinutę, nusiųsti kitiems vietinio kompiuterių tinklo (LAN) vartotojams. Jos išbandyti negalėjome, tačiau jei įrankis veiktų gerai, praktikoje jį panaudoti galbūt būtų galima. Tačiau įdomu, kodėl gamintojas neakcentuoja siuntimo elektroniniu paštu funkcijos, nors tokia programoje yra numatyta (tiesa, kompiuteryje turi būti įdiegta elektroninį paštą tvarkanti programa, tokia kaip „Outlook“ ar „The Bat!“).
Žinutės siuntimo LAN vartotojams langas
Kompaktiniuose diskuose įrašyta nemokama programos „MyScript Notes Lite“ versija turi teksto atpažinimo įrankį, kuris, deja, yra neaktyvus. Paspaudus mygtuką programa pareiškia, jog funkcija prieinama tik pilnos programos versijos vartotojams ir iškart paprašo jos registracijos kodo. Taigi ši funkcija taip pat liko neišmėginta.
Langas, informuojantis apie tai, jog rašytinio teksto atpažinimo funkcija prieinama tik pilnoje programos versijoje (kuri, panašu, yra mokama)
Vaizdas, matomas kompiuterio ekrane, ir teksto originalas (trys papildomos „A“ raidės užrašytos ankstesnio testo metu)
Programoje numatyta galimybė naudojant įrašytą vaizdą kurti „priminimų“ lapelius, kuriuos galima pele išdėstyti norimose ekrano vietose. Nors funkcija veikia gerai, ji nėra integruota į pačią operacinę sistemą, t. y. išjungus programą, užrašų lapeliai taip pat „išsijungia“.
Naudojantis šiuo įrenginiu prireiks šiokio tokio įpratimo. Pavyzdžiui, pakanka ranka užstoti tiesioginį matomumą tarp imtuvo ir rašiklio, iškart pasireiškia atstumo matavimo klaidos – linijos brėžiamos perslinktos pirminės koordinačių sistemos atžvilgiu. Tai neblogai matosi paskutinėje iliustracijoje – raudonos rodyklės viršūnė nubrėžta šiek tiek kairiąja ranka užstojus imtuvą. Toje pačioje iliustracijoje matomas mūsų bandymas nustatyti, į kiek smulkius judesius reaguoja imtuvas. Brėžiant kreivę, ši riba sunkiai pastebima, tačiau daugiau pasireiškia bandant užrašyti tekstą labai smulkiomis raidėmis. Tą galite įvertinti patys, tačiau atsižvelkite ir į tai, jog autoriaus raštas tikrai nėra iš pačių įskaitomiausių.
Ką būtų galima pasakyti apibendrinant? Teksto skenavimo, o tiksliau – jo matavimo ir perkėlimo į kompiuterį funkcija veikia. Neįgudusia akimi užfiksuoto vaizdo netolygumus pastebėti sunku. Tikslumas galbūt ir neprilygsta planšetiniams kompiuteriams (kurių bent kol kas patys savo rankomis nesame bandę, bet tokie atsiliepimai sklando interneto erdvėje), tačiau, įvertinant kainos ir matmenų skirtumą, toks aksesuaras gali praversti daug keliaujantiems (kaip užrašų knygutė) ar tiesiog piešti mėgstantiems žmonėms. Ypač šis žaisliukas galėtų patikti piešimu besidomintiems vaikams – rankomis nupiešti kosminiai laivai ar kita fantazijos išmonė nesunkiai pakoreguojama kompiuteriu.
Neabejotinai pati naudingiausia XN100 funkcija yra jo gebėjimas veikti nepriklausomai nuo kompiuterio – ir rašiklį, ir imtuvą galima nešiotis bet kurioje kišenėje, o įrašytą informaciją redaguoti vėliau, prisėdus prie kompiuterio Jei pajusite, kad gaminio techniniai parametrai jūsų nebetenkina, tada tikrai bus pribrendęs laikas rimtesnėms investicijoms į kompiuterinės grafikos įrankius.
Susidomėjus šį žaisliuką galima įsigyti ir Lietuvoje. Prekyboje jo oficialus pavadinimas „Inote EN100 Mobile Note Taker“, o jis pats surandamas visuose pagrindiniuose IT salonuose.
