Sparčiai tobulėjant skaitmeninėms technologijoms ir didėjant jų skvarbai, daugėja ir įvairių skaitmeninių grėsmių: nuo įsilaužimų į socialinių tinklų paskyras iki šnipinėjimo ir išpirkos reikalaujančių programų. Be to, besaikis naršymas internete kelia problemų psichikos sveikatai ir žmonių tarpusavio santykiams. Šią savaitę minint Saugesnio interneto dieną, ekspertai primena, kaip išlaikyti sveikus naudojimosi skaitmeninėmis technologijomis įpročius ir išlikti saugiems internetinėje erdvėje.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Ekspertai akcentuoja, kad didėja visuomenės dalis, vis daugiau laiko praleidžianti internete: žmones įtraukia socialiniai tinklai, internetinės parduotuvės, pramogos, socializavimasis. Darbo užduočių atlikimas taip pat migruoja į skaitmeninę erdvę. Nors internetas ir suteikia lengvą prieigą prie informacijos, pernelyg didelis išmaniųjų įrenginių naudojimas gali turėti ir neigiamų pasekmių.
Trijų Lietuvos universitetų, bendradarbiaujančių su Skaitmeninės etikos centru (SEC), tyrimo duomenimis, daugiau nei trečdalis paauglių internete kasdien praleidžia apie 5-6 valandas, o kas penktas tai daro ir beveik 7-8 valandas. Tad vis daugiau jaunosios kartos atstovų susiduria su probleminio interneto naudojimo (PIN) rizika.
„Probleminis interneto naudojimas, dar vadinamas priklausomybe nuo ekranų, turi panašių požymių, kaip ir priklausomybė nuo narkotinių medžiagų. Tarp šių požymių – laiko kontrolės praradimas, kai vietoje planuoto laiko žaidžiant, bendraujant socialiniuose tinkluose, naršant internetinėje erdvėje praleidžiama žymiai daugiau nei planuota“, – pabrėžia Skaitmeninės etikos centro bendraįkūrėja Rasa Jauniškienė.
Pasak ekspertės, priklausomybei nuo ekranų būdingi ir psichologiniai požymiai, kai prarandamas interesas veikloms, kurios anksčiau džiugindavo. Taip pat jaučiama depresyvi nuotaika, įtampa, nerimas, susierzinimas ar nervingumas, kuomet neturima galimybės naudotis ekranais, o gavus prieigą savijauta pagerėja.
„Besaikis naudojimasis internetu gali sukelti dėmesio ir atminties sutrikimus, depresiją. Gali padidėti suicidinių minčių ar psichiatrinių sutrikimų rizika, pasireikšti miego sutrikimai. Be priklausomybių rizikos iškyla asmens duomenų saugumo grėsmė“, − komentuoja R. Jauniškienė.
Internetinėje erdvėje – vis daugiau rizikų
Pasak „Lietuvos draudimo“ kibernetinės saugos specialisto Dominyko Vaišvilos, apie kylančias grėsmes internetinėje erdvėje kalbėti svarbu, nes nuolat besikeičiančios technologijos, skaitmeninės inovacijos sukuria vis naujų rizikų, kurios gali paveikti tiek asmeninį saugumą, tiek visuomenės gerovę.
„Diskutuodami apie kylančias problemas galime laiku identifikuoti potencialias grėsmes ir imtis proaktyvių veiksmų, pavyzdžiui, skatinti kibernetinio saugumo švietimą, modernių saugumo technologijų diegimą bei keitimąsi gerosiomis praktikomis“, – akcentuoja D. Vaišvila.
Pasak eksperto, skaitmeninėje erdvėje vartotojai dažniausiai susiduria su kenksmingomis programomis (angl. malware), sukčiavimu siekiant išvilioti asmeninę informaciją naudojant el. paštą, SMS ar kitus metodus (angl. phishing). Taip pat dažnos socialinės inžinerijos atakos, kai manipuliuojama žmonėmis, siekiant išgauti slaptos informacijos ar kitus asmeninius duomenis.
„Organizacijoms ypač aktualios problemos – programų ir sistemų pažeidžiamumai, kurių įsilaužėliai nuolat ieško ir, radę juos, gali išnaudoti duomenų vagystėms, milžiniškų išpirkų reikalavimams. Taip pat labai dažnai naudojamos paslaugų nepasiekiamumo atakos (angl. DDoS), kurios gali sutrikdyti internetinių svetainių veikimą, taip sukeliant didelių problemų ne tik organizacijoms, bet ir privatiems asmenims“, − komentuoja D. Vaišvila.
Svarbu laikytis skaitmeninės higienos
Pasak R. Jauniškienės, norint sumažinti laiką, praleidžiamą prie ekranų, svarbu išsiugdyti tinkamus naudojimosi technologijomis įgūdžius. Labai svarbu planuoti laiką be išmaniųjų technologijų ir programėlių bei turėti nustatytą laiko limitą.
Ekspertė pabrėžia, kad rekomenduojama vengti žydros ekrano šviesos vakarais, likus bent valandai iki miego laiko. Ši ekrano šviesa gali trikdyti melatonino gamybą, o jis turi įtakos miego kokybei ir psichikos sutrikimų formavimuisi.
„Patariama praktikuoti savistabą, kokiose programėlėse praleidžiame daugiausiai laiko bei kiek kartų per dieną paimame telefoną į rankas. Daugelyje išmaniųjų technologijų yra įdiegta galimybė tokią statistiką stebėti, pavyzdžiui, screen time ir pick-up time“, – pabrėžia ekspertė.
Pagrindiniai patarimai, kurių laikantis sumažinama rizika nukentėti nuo kibernetinių atakų skaitmeninėje erdvėje:
- Naudokite stiprius slaptažodžius. Kiekvienai paskyrai kurkite unikalų, bent 14 simbolių sudėtingą slaptažodį. Juos atsiminti praverčia slaptažodžių tvarkyklės mobiliuose įrenginiuose ir kompiuteriuose.
- Reguliariai atnaujinkite operacinę sistemą, programas, naršyklę ir antivirusinę programinę įrangą – tai padeda užkirsti kelią saugumo spragoms.
- Jei sistemos leidžia – įjunkite kelių veiksnių autentifikaciją (MFA). Tai suteiks papildomą apsaugos sluoksnį jūsų paskyroms.
- Neatidarykite įtartinų laiškų priedų ar nuorodų, ypač jei laiškas atrodo neįprastas ar gautas iš nepažįstamo siuntėjo.
- Naudokite VPN viešuosiuose tinkluose, pvz. kavinėse, prekybos centruose. Viešuosiuose Wi-Fi tinkluose VPN padeda apsaugoti jūsų asmeninę informaciją bei papildomai užšifruoja duomenų srautą.
- Atidžiai peržiūrėkite privatumo nustatymus socialiniuose tinkluose bei kitose internetinėse platformose, jog žinotumėte, kokia informacija prieinama kitiems.
