Pastaruoju metu dažnai pranešama apie kibernetinių nusikaltėlių taikiniu tapusius vyresnio amžiaus asmenis. Naudodamiesi žmonių patiklumu ir emociniu spaudimu vagišiai išvilioja tūkstantines sumas. Kibernetinio saugumo specialistai senjorams pataria gavus įtartinus laiškus, žinutes neskubėti vykdyti nurodymų ir nebijoti abejonėmis pasidalinti su artimaisiais – pats paprasčiausias būdas nufotografuoti ar tiesiog persiųsti jiems laiškus ir pranešimus. Ne mažiau svarbu pasirūpinti naudojamų įrenginių operacinių sistemų atnaujinimu ir kita apsauga.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Pasak informacijos analizės ekspertės Rūtos Jašinskienės, dažniausiai į vyresnio amžiaus žmones taikosi nusikaltėliai, kurie nori išvilioti pinigus.
„Sukčiai gali apsimesti Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), bankų ar valstybinės institucijos atstovais ir atsiųsti nuorodą ar laišką, kuriame prašoma suvesti asmeninius duomenis, patvirtinti prisijungimą prie el. bankininkystės. Taip pat į el. paštą gali atkeliauti nuoroda apie labai atpigusią paprastą buitinę prekę, tačiau, pinigus pervedus, nupirktas daiktas taip ir neatkeliauja“, – įvairius apgavimo būdus vardija „NRD Cyber Security“ ekspertė.
Neskubėkite reaguoti ir pasitarkite
R. Jašinskienė pastebi, kad tiek paauglius, tiek senjorus dažnai sieja ta pati savybė – patiklumas, kuriuo kibernetiniai nusikaltėliai stengiasi pasinaudoti.
„Tiesa, vyresnio amžiaus žmonės, kitaip nei paaugliai, turi daugiau gyvenimiškos patirties, realistiškiau vertina pasaulį, bet jiems sunkiau suvokti virtualaus pasaulio taisykles“, – teigia kibernetinio saugumo specialistė.
Pasak R. Jašinskienės, vyresnio amžiaus žmonėms svarbu suprasti, kad virtualioje erdvėje, kaip ir fiziniame pasaulyje, gali visko nutikti, tačiau jeigu žinai, kaip reaguoti, pavojų galima sumažinti.
Pirmiausia, patariama nepriimti skubotų sprendimų, atsikvėpti ir realiai įvertinti situaciją. „Gavę žinutę ar elektroninį laišką su prašymu, o ypač su reikalavimu, veikti nedelsiant – nepulkite pirkti, pervedinėti pinigų, ir neveskite slaptažodžių. Pasitarkite su artimaisiais ar kitais žmonėmis, kuriais pasitikite ir kurie geriau išmano technologijas, pasikalbėkite, persiųskite žinutes arba pasidalinkite jų nuotraukomis – būtinai gaukite antrą nuomonę apie nutikusią situaciją“, – pataria „NRD Cyber Security“ ekspertė.
Ji atkreipia dėmesį, kad senjorai ar jų artimieji turi pasirūpinti technologinių įrenginių patikimumu ir apsauga.
„Svarbu, kad technologijos nepadarytų vyresnio amžiaus žmonių pažeidžiamais. Išmaniojo telefono ar kompiuterio operacinės sistemos turi būti sukonfigūruotos taip, kad būtų reguliarūs atnaujinimai, nustatytos blokavimo sistemos įvairiems reklamos kanalams, per kuriuos platinamos sukčių žinutės, teisingai sujungtos papildomos apsaugos, pavyzdžiui, telekomunikacijų bendrovių įjungtos DNS apsaugos“, – pasakoja R. Jašinskienė.
Sunku suvokti tykančias grėsmes
Senjorams nerimą kelia, kad paslaugų aptarnavimas persikėlė į elektroninę erdvę, o daugelis neturi galimybių įgyti įgūdžių, kaip joje elgtis, senjorams sunku suvokti ten tykančias grėsmes, nes trūksta žinių apie veikimo mechanizmus.
Pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonės dažnai savo el. pašte sukaupia daug vertingos asmeninės informacijos, kuri užvaldžius paskyrą gali būti naudojama sukčiavimui. Nusikaltėliai gavę prieigą prie pašto paskyros gali pasinaudoti rasta informacija ir siųsti melagingus laiškus vaikams, artimiesiems, draugams su senjoro prašymu pervesti pinigus, nes jis pateko į nelaimę arba atvirkščiai senjorams rašomi laiškai neva nuo vaikų ar draugų prašant pagalbos.
Pasak R. Jašinskienės, kai kuriose šalyse, siekiant apsisaugoti nuo stambių finansinių apgavysčių, taikoma praktika, jog bankai apie netipines ir stambias vyresnio amžiaus tėvų atliktas transakcijas informuoja jų vaikus.
Pataria naudotis slaptažodžių tvarkyklėmis
Karolis Arbačiauskas, „NordPass“ verslo produktų vadovas, pastebi, nors vyresnio amžiaus žmonių informacinis raštingumas auga neįtikėtinai, kibernetinio saugumo pavojai ir sprendimai jiems nebūtinai yra žinomi.
„Pavyzdžiui, senjorai vangiausiai naudojasi tvarkyklėmis, kuriose slaptažodžiai yra užšifruojami ir laikomi saugiai. Daugelis žmonių yra linkę manyti, kad jie nėra įdomūs kibernetiniams nusikaltėliams. Tai yra klaidingas požiūris, nes kiekvienas iš mūsų turi duomenų, kurie yra vertingi – ar tai būtų el. pašto adresas, slaptažodžiai, banko kortelės duomenys, asmens kodas ir kt.“, – teigia K. Arbačiauskas.
Jis išskiria tris pagrindines taisykles, kuriomis turėtų vadovautis kiekvienas asmuo, pasirinkdamas slaptažodį.
„Pirma, būtina susikurti patikimus slaptažodžius arba slaptafrazes. Saugų slaptažodį sudaro bent 20 simbolių – atsitiktinių skaičių, raidžių ir specialiųjų simbolių derinys slaptafrazė. Tai turėtų būti ilga atsitiktinių žodžių eilutė, o ne reikšmę turintis sakinys. Antra, kiekvienai paskyrai siūloma sukurti unikalų slaptažodį. Jei nusikaltėliai įsilauš į vieną paskyrą, kitos liks apsaugotos. Trečia, nerekomenduojama susirašyti visų prisijungimo vardų ir slaptažodžių ant popieriaus ar į užrašų knygelę. Siūloma naudoti slaptažodžių tvarkykles, kuriose galite saugiai kaupti slaptažodžius ir neprarasti netgi pametus įrenginį“, – pataria K. Arbačiauskas.
Specialistas atkreipia dėmesį, kad paaiškinti vyresnio amžiaus žmonėms galimus pavojus ir kaip nuo jų apsisaugoti taip pat yra ir jų vaikų bei anūkų pareiga.
Nusikaltėliai gali apsimesti net ir pažįstamais
Liudas Ališauskas, Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) vadovas, viena iš pagrindinių grėsmių vyresnio amžiaus žmonėms išskiria telefoninius sukčius.
„Dalis gyventojų jau susidūrė su telefoniniais sukčiais, apsimetančiais „Google“ darbuotojais. Jie dažniausiai skambino iš lietuviško numerio, kalbėjo rusiškai ir, įvairiais būdais gąsdindami bei skubindami, bandė išvilioti gyventojų asmeninius duomenis, elektroninio banko arba elektroninio pašto prisijungimus“, – pasakoja L. Ališauskas.
NKSC vadovas atkreipia dėmesį, kad sukčiai gali apsimesti ir paskambinti netgi pažįstamu numeriu iš asmens kontaktų knygelės. „Gavę įtarimą keliantį skambutį iš pažįstamo, patikrinkite, ar tikrai kalbate su tuo žmogumi. Užduokite klausimus, į kuriuos atsakymus žino tik jis. Jei kyla abejonių, nutraukite pokalbį ir paskambinkite atgal naudodami patikimą kontaktą“, – pataria L. Ališauskas.
Jeigu asmuo nukentėjo finansiškai, siūloma nedelsiant kreiptis į savo banką, nes kai kuriais atvejais dar būna galimybė sustabdyti pinigų pervedimą. Apie įvykį taip pat būtina pranešti policijai. Jeigu susiduriama su įtarimą keliančia nuoroda arba sukčiavimo svetaine, apie tai galima pranešti www.nksc.lt skiltyje „Pranešti apie incidentą“.
Paieška archyve
