 Sukčių žinutė. „ChatGPT“ |
|---|
Besiruošiant didžiausioms metų šventėms, dažnai dovanas artimiesiems skubame pirkti didžiųjų metų išpardavimų – juodojo penktadienio (angl. Black Friday) ar kibernetinio pirmadienio (angl. Cyber Monday) metu. Visgi reikėtų nepamiršti, kad šie išpardavimai – tai dar viena palanki proga, skatinanti aktyviau veikti ir sukčius, kurie siekia išvilioti jūsų pinigus ir asmeninę informaciją.
Tam, kad nuolaidų medžioklė nevirstų nusivylimu, privatumo apsaugos sprendimų bendrovės „Surfshark“ vyresnysis produkto vadovas Šarūnas Šereika dalijasi keliais praktiškais patarimais, galinčiais padėti apsaugoti ne tik jūsų pinigus, bet ir asmeninius duomenis nuo nutekėjimo apsipirkinėjant internetu.
„Prieššventinė išpardavimų karštinė kibernetinio saugumo specialistams kelia nerimą. Šiuo laikotarpiu daugybė žmonių, skubančių pasinaudoti geriausiomis nuolaidomis arba pasirūpinti dovanomis, tampa lengviau pažeidžiami, patiklesni. Nors visi norime sutaupyti, tačiau apsipirkinėjant, ypač internetu, būtina išlikti budriems“, – sako Š. Šereika.
Kaip atpažinti netikrą el. parduotuvę?
Eksperto teigimu, vienas dažniausių būdų, kuriais sukčiai siekia išvilioti pinigus jums apsipirkinėjant – tai netikros elektroninės parduotuvės ar mobiliosios aplikacijos, savo pavadinimu ir išvaizda dažnai labai primenančios tikrąsias, gerai žinomiems prekių ženklams priklausančias elektronines parduotuves.
„Logotipai, šriftai ir svetainių dizainas sukčių sukurtose netikrose elektroninėse parduotuvėse gali labai priminti originaliuosius. Sukčiai dažnai pasitelkia ir jose „apsipirkti“ kviečiančias įkyrias reklamas socialiniuose tinkliuose, kuriose pateikti pasiūlymai dažnai skamba per gerai, kad būtų tiesa“, – pasakoja Š. Šereika.
Jis pataria vengti nežinomų svetainių, o prieš svarstant pirkti ir patikėti pardavėjui ne tik savo pinigus, bet ir asmeninius duomenis, įsitikinti, kad svetainė yra patikima, geros reputacijos ir reguliuojama. Tai padaryti gali padėti išsamesnė informacijos apie pardavėją paieška, jau apsipirkusių žmonių atsiliepimai, pasiūlymų palyginimas, siekiant kritiškai juos įvertinti.
Netikrose svetainėse taip pat gali būti pastebimos gramatinės ar rašybos klaidos, neįprastos frazės, parodančios, kad tekstas tikriausiai buvo sugeneruotas dirbtinio intelekto ar mašininio vertimo pagalba. Kylant bet kokiai abejonei dėl elektroninės parduotuvės tikrumo – nuo apsipirkimo joje reikėtų susilaikyti.
Šiemet jau nutekinta 435,5 tūkst. lietuviams priklausančių paskyrų
Didžiųjų metų išpardavimų metu dažnai suaktyvėja ir sukčių siunčiamų apgaulingų pranešimų bei elektroninių laiškų srautas. Anot Š. Šereikos, tokie pranešimai taip pat dažniausiai imituoja žinomų pardavėjų ar siuntų pristatymo tarnybų pranešimus, juose žmonės raginami nedelsiant spausti nuorodas, kurios iš tikrųjų veda į kenkėjiškas svetaines ir dažnai baigiasi pavogtais asmeniniais duomenimis.
Vien 2024 m. trečiąjį ketvirtį kibernetinių atakų metu buvo nutekinta net 204 tūkst. lietuviams priklausančių internetinių paskyrų, o iš viso šiemet jau nutekinta 435,5 tūkst. Lietuvos gyventojams priklausančių paskyrų su asmeniniais duomenimis, rodo „Surfshark“ atliktas tyrimas.
Asmeniniai duomenys, patekę į sukčių rankas, vėliau dažnai naudojami dar asmeniškėms atakoms – pavyzdžiui, apgaulinguose el. laiškuose ar kituose pranešimuose į jus gali kreiptis vardu, pavarde, žinoti jūsų gimimo datą, o tokios informacijos panaudojimas gali sukelti apgaulingą asmeniškumo ir patikimumo įspūdį.
Kaip atpažinti apgaulingus pranešimus ir apsisaugoti?
„Norint atpažinti apgaulingus el. laiškus ir netapti sukčių auka, pirmasis ir bene svarbiausias žingsnis yra patikrinti siuntėjo el. pašto adresą. Sukčių siunčiami el. laiškai dažnai kuriami siekiant imituoti gerai žinomas parduotuves ar organizacijas, tačiau el. pašto adrese gali būti aptinkama rašybos klaida, papildomi simboliai ar panašiai. Taip pat bent menkiausią įtarimą keliančiuose el. laiškuose nespauskite jokių nuorodų, visos jos greičiausiai ves į kenkėjiškas svetaines“, – pataria Š. Šereika.
Netikri pranešimai apie gautas siuntas el. paštu ar SMS žinutėmis – tai dar vienas populiarus būdas sukčiauti. Juos siunčiantys nusikaltėliai tikisi, kad jų aukos neprisimins, ar iš tikrųjų ką nors pirko ir kokį pristatymo būdą pasirinko. Didžiųjų išpardavimų metu iš tiesų padidėja tikimybė, kad laukiate kokios nors siuntos ar net kelių, todėl gavus pranešimus apie siuntų pristatymą, reikia išlikti ypač budriems, atidžiai patikrinti informaciją ir nespausti jokių nuorodų įtartinuose pranešimuose, nepateikinėti asmeninių, pavyzdžiui, mokėjimo kortelės duomenų, jeigu jų prašo nepatikimi siuntėjai.
„Gautus įtartinus el. laiškus ar SMS žinutes su nuorodomis taip pat galite patikrinti ir naudodamiesi dirbtinio intelekto pokalbių robotais, pavyzdžiui „ChatGPT“. Užteks nukopijuoti gautą žinutę ir paprašyti atpažinti, ar ji gali būti siųsta sukčių. Nors daugeliu atvejų programa tokią žinutę gebės įvertinti pagal skiriamuosius bruožus, tačiau nepamirškite, kad tai tik pagalbinis įrankis, tačiau kritiškai įvertinti gaunamą turinį – išlieka kiekvieno mūsų atsakomybė“, – pataria Š. Šereika.
Ekspertas priduria, jog turėtumėte naudoti skirtingus ir slaptažodžius visose svetainėse, kuriose registruojatės bei juos nuolat atnaujinti. Naudojant tą patį slaptažodį, el. bankininkystės informacija gali tapti lengviau prieinama sukčiams. Taip pat patartina savo paskyrose įjungti dviejų veiksnių autentifikavimą, kuris veiks kaip papildomas barjeras, saugantis prieigą prie jūsų asmeninių paskyrų.
