Juodasis penktadienis kasmet pritraukia tūkstančius sutaupyti norinčių pirkėjų, tačiau šis laikotarpis taip pat sukuria palankią aplinką sukčiams. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) pastebi, kad per šią prekybos šventę kibernetinių incidentų skaičius išauga.
NKSC nuotr.
„Lapkričio pabaigoje NKSC fiksuoja daugiau kibernetinių incidentų, susijusių su internetiniu sukčiavimu, ir tokia tendencija tęsiasi iki pat Kalėdų“, – sako NKSC direktorius Liudas Ališauskas.
Duomenų išviliojimo apgaulės
Duomenų išviliojimas (angl. phishing) yra dažniausiai pasitaikantis kibernetinių incidentų tipas Juodojo penktadienio laikotarpiu. Programišiai pasirenka įvairius metodus šios apgaulės vykdymui, pavyzdžiui, reklamas soc. Erdvėje, el. laiškus, SMS žinutes ir kt.
L. Ališauskas primena pagrindinius požymius, kurie leidžia suprasti, jog gauta žinutė yra siunčiama piktavalių, nors atrodo kaip tikra, beveik niekuo nesiskirianti nuo siuntimo tarnybų pranešimų.
„Žinutės turinys dažnai turi gramatinių klaidų, joje yra spaudžiama greitai veikti, joje labai dažnai būna įvairių nuorodų, kurios tokiais atvejais veda į žalingas svetaines, skirtas asmeninės informacijos surinkimui arba kenksmingos programinės įrangos platinimui“, – sako L. Ališauskas.
Netikros internetines svetainės
Programišiai sukuria gerai žinomų prekyviečių kopijas, kuriose siūlo labai dideles nuolaidas visoms prekėms. Akcijos tokiose parduotuvėse siekia net 80–90 %. Tai vienas akivaizdžiausių suklastotos parduotuvės požymių. Sukčiai, mainais į netikras nukainotas prekes, išvilioja jautrius pirkėjų duomenis: banko kortelių ir asmeninę informaciją ar slaptažodžius.
„Jei pasiūlymas atrodo per geras, kad būtų tiesa – internete tai reiškia apgavystę“, – įspėja L. Ališauskas
Netikri įspėjimai apie siuntas
NKSC pastebi, jog fiksuojamų kibernetinių incidentų skaičiaus padidėjimas tęsiasi iki kalėdinio laikotarpio pabaigos.
„Internetiniai sukčiai stengiasi išnaudoti visas progas pasipelnyti iš gyventojų noro pigiai ir patogiai pasirūpinti šventinėmis dovanomis, todėl aukų ieško ne tik kurdami netikras elektronines prekyvietes, bet ir vėliau imituodami pašto siuntų tarnybas“, – sako L. Ališauskas.
Gruodžio pradžioje, kai visi laukia internete nusipirktų dovanų pristatymo, sukčiai siunčia žinutes, kad paketas buvo sulaikytas muitinėje arba reikia pateikti daugiau informacijos. Šios žinutes esančios nuorodos veda į netikras svetaines, kuriose siekiama išvilioti jautrius gyventojų duomenis.
Ką daryti nukentėjus?
Įtarus, jog apsipirkote netikroje el. parduotuvėje, nedelsiant reikėtų kreiptis į savo banką ir prašyti stabdyti pavedimą. Jei mokant už prekes netikroje el. parduotuvėje reikėjo nurodyti ir mokėjimo kortelės duomenis ar patvirtinti dviejų faktorių autentifikaciją, reiktų blokuoti mokėjimo kortelę bei pavedimus iš susijusių sąskaitų. Įtarus, kad pinigai buvo neteisėtai pasisavinti, praneškite apie tai Lietuvos policijai, o apie suklastotas svetaines – NKSC. Gavus žinutę su įtartinos svetainės nuoroda niekada jos nespauskite, praneškite apie tai cert@nksc.lt arba formoje https://www.nksc.lt/pranesti.html
