Daugėja pranešimų apie draudžiamą skleisti ir neigiamą poveikį nepilnamečiams darantį turinį internete. Atsakingos tarnybos stengiasi užtikrinti, kad toks turinys būtų kuo greičiau pašalintas ir nepasiektų nepilnamečių akių, tačiau to neužtenka. Specialistai sako, kad svarbu tinkami naudojimosi ekranais įpročiai, saugumo taisyklių išmanymas bei tėvų pastangos nuolat stiprinti ryšį su vaiku.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
91 proc. lietuvių sutinka, kad vaikams daugėja rizikų internete, o 63 proc. apklaustųjų mano, kad tai yra Lietuvoje paplitusi problema, rodo 2023 m. liepą atliktos „Eurobarometro“ visuomenės apklausos rezultatai.
Saugia interneto aplinka Lietuvoje rūpinasi Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), administruojanti interneto karštąją liniją „Švarus internetas“. Šioje platformoje galima anonimiškai pranešti apie pastebėtą pornografinį, pedofilinį, rasinę ar tautinę nesantaiką kurstantį turinį, kibernetines patyčias.
Kas ketvirtį gautų pranešimų statistiką pateikianti RRT pažymi, kad pranešimų skaičius per pirmuosius devynis šių metų mėnesius išaugo beveik 82 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Nuo šių metų sausio iki rugsėjo, interneto karštojoje linijoje buvo pateikti 2083 pranešimai apie nepilnamečiams žalingą turinį internete, iš kurių beveik kas trečias pasitvirtino.
Lietuvos policija nurodo, kad per devynis šių metų mėnesius jau yra pradėta 240 ikiteisminių tyrimų dėl disponavimo pornografinio turinio medžiaga, iš kurių 181 yra susijęs su vaikų atvaizdais.
Dėl nekontroliuojamo laiko prie ekranų – skaitmeninės pagirios
Europoje 96 proc. jaunų (16–29 m.) žmonių kasdien naudojasi internetu, o 84 proc. iš jų laiką praleidžia socialiniuose tinkluose, rodo 2022 m. „Eurostat“ duomenys. Lietuviai šiuo atžvilgiu pirmauja – 99 proc. jaunuolių nepraleidžia nė dienos be interneto.
Skaitmeninės etikos centro direktorė Rasa Jauniškienė atkreipia dėmesį, kad tai yra visiškai normalu, turint omenyje, kad dabartinė karta nežino, koks gali būti gyvenimas be technologijų. Be to, technologijų naudojimas turi ir savų privalumų.
„Technologijos atnešė į mūsų gyvenimus labai daug teigiamų dalykų ir vaikai turi daugybę galimybių praplėsti akiratį, pažinti pasaulį, bendrauti, visa tai gali labai stipriai praturtinti jų gyvenimą“, – komentuoja R. Jauniškienė.
Visgi ekspertė pabrėžia, kad suprasdami technologijų privalumus, turime nepamiršti kalbėti ir apie skaitmeninėje erdvėje esančias grėsmes.
„Mes turime telefoną kišenėje 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, todėl mes visi turime potencialą susidurti su aibe rizikų. Kalbu ne tik apie internetinius sukčius, neapykantos kalbą, kibernetines grėsmes. Yra rizikos ir mūsų fizinei bei psichikos sveikatai, atsirandančios iš mūsų santykio su technologijomis“, – teigia Skaitmeninės etikos centro direktorė.
Anot jos, dėl ilgų valandų, praleidžiamų prie ekranų pramogaujant, gali tapti sunku save kontroliuoti, laiku sustoti naršyti, kasdienėje veikloje gali kilti iššūkių susikaupti, pakankamai miegoti bei judėti, palaikyti santykius su kitais žmonėmis. Tai ypač aktualu vaikams, kurių savireguliacijos mechanizmai dar tik formuojasi.
R. Jauniškienė pasakoja, kad jai tenka bendrauti su vaikais, kurie eilinę dieną pramogoms ar laisvalaikiui prie ekranų praleidžia po 7 val. ir daugiau. Tai dažnai vyksta miego laiko sąskaita.
„Mokytojai tada jau skundžiasi, kad vaikai ateina į pamokas tarsi po skaitmeninių pagirių. Matosi, kad vaikas yra mieguistas, akys raudonos, susikaupti nepavyksta. Tada paaiškėja, kad jis visą naktį žaidė ar naršė“, – sako ekspertė.
„Riboti laiką prie ekranų vienareikšmiai būtina“
Kontroliuoti vaikų laiką skaitmeninėje erdvėje turi padėti tėvai. R. Jauniškienės teigimu, draudimai ir griežta kontrolė ne visada pasiteisina – kur kas efektyviau patiems būti pavyzdžiu ir siekti susitarimų su savo atžalomis.
„Mes stebime tokią tendenciją, kad tėvai jaučiasi praradę savo galias, jaučia spaudimą, kad jie turi duoti vaikui telefoną ir kuo greičiau, nes štai jau visos klasės vaikai turi. Tėvams kyla klausimų, o kaip čia tą laiką riboti, ar galima vaiko klausti, ką jis ten prisijungęs veikia, ar galima prisijungti prie jo socialinės paskyros.
Visų pirma, tai jie gali parodyti tinkamą pavyzdį: nenaršyti prieš miegą ir valgant, neturėti žadintuvo telefone, nesinešti telefono į miegamąjį. Susitarti dėl tvarkos ir taisyklių namuose. Riboti laiką prie ekranų vienareikšmiai būtina“, – pataria skaitmeninės etikos centro direktorė.
Kūdikiams ir vaikams iki 2 metų amžiaus iš viso nerekomenduojama leisti naudotis technologijomis, 2–5 metų amžiaus vaikams patariama prie įvairaus tipo ekranų per dieną praleisti iki valandos, o pradinio mokyklinio amžiaus vaikams (6–10 metų) – ne daugiau nei 2 val. per dieną, jaunesniems paaugliams (11–14 metų) – iki 3 val. per dieną. Tokias rekomendacijas parengė prof. dr. Roma Jusienė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto direktorė kartu su mokslininkų komanda, tyrinėjančia ilgalaikį ekranų poveikį vaikams.
Daugumą socialinių tinklų galima pradėti naudoti nuo 13 metų. Jeigu, meluodami apie savo amžių, profilį susikuria jaunesni vaikai, platformose įdiegti saugikliai paprasčiausiai nesuveikia ir juos gali pasiekti nederamas turinys.
R. Jauniškienė priduria, kad tėvams svarbu nepavargti tartis su vaikais ir reguliariai kalbėtis apie ekranų daromą įtaką, rizikas. Taip pat negalima pamiršti, kad vaikams augant, keičiasi ir jų poreikiai, norai, naudojamos programėlės.
Kelią žalingam turiniui užkerta specialios programos
RRT pateikia rekomendacijas, ką pabrėžti kalbantis su vaikais apie saugų elgesį internete. Specialistai akcentuoja, kad nederėtų bendrauti su nepažįstamaisiais, o ypač eiti su jais į susitikimus, be kita ko, svarbu nesidalinti savo asmenine informacija, slaptažodžiais.
Taip pat reikia atkreipti dėmesį į saugumo ir privatumo nustatymus, įdiegti antivirusines programas, stebėti vaikų elgesį internete, iššokančius „pop-up“ langus.
Sumažinti riziką susidurti su nepilnamečiams žalingu turiniu galima ir mechaniškai. RRT Skaitmeninių paslaugų reguliavimo grupės patarėjas Domas Janulis rekomenduoja įrenginiuose įdiegti turinio filtravimo programas.
„Jeigu yra naudojama turinio filtravimo programa, bandant atverti draudžiamą svetainę ekrane [atsiras] priešlapis, nurodantis, kad ta informacija yra draudžiama, jūs negalite jos pasiekti taip pat apie bandymą atverti draudžiamą svetainę gali būti informuojami tėvai“, – komentuoja D. Janulis.
Eksperto teigimu, tokios programos privalo būti įdiegtos viešos prieigos taškuose: mokyklose, bibliotekose.
Pagal RRT skelbiamą informaciją, 91 proc. įstaigų Lietuvoje naudoja turinio filtravimo priemones. Svarbu atkreipti dėmesį, kad pateikiami 811 įstaigų duomenys iš 2293 – didžioji dalis institucijų informacijos nepateikė.
Vis dėlto R. Jauniškienė rekomenduoja nepasikliauti tik technologijomis.
„Galbūt aš savo vaikui apsaugą sudėjau, bet jis nueis pas klasioką ar klasiokę, kurio tėvai dar to nepadarė ir vaikams bus galimybė pamatyti kažką, ko negalės „atmatyti“, įsivelti į kažką, iš ko bus labai sunku išlipti. Yra daugybė pavojų, todėl labai svarbus geras ryšys su vaikais, kad ištikus bėdai vaikai pas jus galėtų ateiti pasikalbėti“, – sako Skaitmeninės etikos centro direktorė.
Jeigu visgi yra susiduriama su žalingu turiniu internete, specialistai rekomenduoja pranešti atsakingoms institucijoms: registruoti pranešimą interneto karštojoje linijoje „Švarus internetas“, paskambinti į Vaikų arba Jaunimo liniją. Be to, tėvai gali sulaukti pagalbos Tėvų linijoje, konsultacijas teikia Skaitmeninės etikos centras ir RRT.
Interneto karštąja linija gauti pranešimai yra skirstomi į dvi rūšis: draudžiamą informaciją (pornografija, diskriminacija, kita įstatymais draudžiama informacija) ir ribojamą informaciją (smurtinis turinys, erotika, savižala ir pan.). Nuo to, koks turinio pobūdis, priklauso, kokių veiksmų yra imamasi toliau.
„Jeigu pranešimas pasitvirtina, tuomet yra nustatoma, kur informacija yra paskelbta. Jeigu Lietuvoje, pranešimą tolesniam tyrimui perduodame policijai arba Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai. Jeigu draudžiamas turinys paskelbtas užsienyje, informaciją perduodame užsienio partneriams. Mes esame atsakingi, kad informacija kuo greičiau išnyktų“, – teigia RRT atstovas.
RRT Skaitmeninių paslaugų reguliavimo grupės patarėjas Domas Janulis įspėja, kad toks turinys gali būti skelbiamas įvairiose platformose – nuo paprastų interneto svetainių, iki uždarų grupių socialiniuose tinkluose, į kurias gali patekti tik tam tikri autorizuoti naudotojai.
