Vienas iš trijų gyventojų nėra įsitikinęs, ar atskirtų netikrą sukčių suklastotą interneto banko puslapį, rašoma SEB banko pranešime spaudai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Savo žiniomis atpažinti sukčiavimą visiškai pasitiki 17 proc. gyventojų, pusė apklaustųjų mano, kad veikiausiai atskirtų netikrą interneto banką, rodo SEB banko užsakymu atliktas tyrimas. Banko ekspertai dalijasi patarimais, kokie požymiai rodo, kad patekote į sukčių sukurtą interneto banko kopiją.
Tyrimo duomenimis, kad tikrai atskirtų sukčių sukurtą interneto banko puslapį, mano 23 proc. vyrų ir 12 proc. moterų. Kita vertus, buvę apgauti sukčių ir praradę pinigus dažniau pripažįsta vyrai (14 proc.) negu moterys (8 proc.).
Finansinių sukčių klastotes dažniau mano atskirsiantys jaunesni, 18–39 metų, gyventojai, o tarp 50–74 metų gyventojų daugiausia tokių, kurie savo žiniomis visai nepasitiki. Taip pat turintys daugiau žinių, kaip atskirti sukčių klastotes, mano Vilniaus ir kitų didžiųjų miestų negu miestelių ar kaimo vietovių gyventojai.
„Kai vis daugiau kasdienių reikalų, taip pat ir finansinių, tvarkome virtualioje erdvėje, žinoti, kaip saugiai naršyti internete ir naudotis interneto banku, yra būtina. Finansiniai sukčiai tampa vis išradingesni, tad, jei neapdairiai atidarėte SMS žinute ar laišku atsiųstą nuorodą, neįgudusia akimi kartais būna iš tikro sunku pastebėti, ar patekote į tikrą interneto banką, ar į suklastotą.
Šiemet esame užfiksavę ir naują sukčiavimo būdą, kai paieškos sistemoje „Google“ įvedus su SEB banku susijusius raktažodžius, kai kuriems klientams buvo reklamuojama nuoroda į netikrą banko interneto puslapį, o paieškos sistemos rezultatais juk esame linkę pasitikėti ir jų kritiškai nevertiname. Sukčių metodai nuolat keičiasi, tampa visa įvairesni, tad virtualioje erdvėje svarbu būti itin atidiems“, – sako Daiva Uosytė, SEB banko Prevencijos departamento vadovė.
Anot jos, norint neapsigauti, jungiantis prie interneto banko svetainės, į kurią vedate duomenis, kurių niekam neatskleidžiate, pravartu atkreipti dėmesį į šias taisykles.
1. Nepasitikėkite atsiųstomis nuorodomis, adresą įveskite patys
Interneto banko svetainės adresą naršyklėje įveskite patys arba, atėję į oficialų banko interneto puslapį, spustelėkite mygtuką „Interneto bankas“.
Jei interneto banku naudojatės dažniau, pravartu jį įtraukti į išsaugotų adresų sąrašą („bookmarks“), kad kitą kartą į jį patektumėte vienu spustelėjimu.
Naudoti paieškos sistemas, tokias kaip „Google“ ar „Yahoo!“, yra rizikinga: paieškos rezultatų lange gali atsirasti melagingų reklamų, jus nuvesiančių į sukčių interneto svetainę, kuri gali būti labai panaši į originalią.
Taip pat niekuomet nepasitikėkite SMS žinutėmis ar elektroniniais laiškais gautomis interneto banko nuorodomis – tai vienas populiariausių sukčiavimo būdų. Todėl prieš spusteldami tokias nuorodas, visada pagalvokite dukart.
2. Patikrinkite svetainės adresą
Naršant oficialioje interneto svetainėje (ne interneto banke), adreso eilutės pradžia visada turi būti https://, o prieš ją – spynos simbolis (jis reiškia, kad esate saugiame puslapyje).
3. Būkite kritiški svetainės vaizdui
Sukčiai geba sukurti interneto svetaines, panašias į tikrąsias. Visgi, geriau įsižiūrėjus, puslapiai nėra identiški – sukčių „kūriniuose“ yra gramatikos, rašybos, stiliaus klaidų. Atkreipkite dėmesį į svetainės tekstą, spalvas, dizainą, kontaktinę informaciją, taip pat į svetainėje rodomas datas ir laiką ir juos palyginkite realiuoju laiku.
4. Įsitikinkite, ar, norėdami prisijungti prie interneto banko, galite rinktis iš visų atpažinimo būdų
Originaliame interneto banke visada galėsite naudotis visus atpažinimo būdus: „Smart-ID“, m.parašą, kodų generatorių, SEB programėlę. Sukčiai savo sukurtoje svetainėje leidžia naudotis tik jiems tinkančiais atpažinimo būdais.
Prisijungdami prie interneto banko pamėginkite spustelėti kitas parinktis ir įsitikinkite, kad jos yra aktyvios, jomis galima naudotis. Taip pat atminkite, kad prisijungiant prie interneto banko jums prireiks tik PIN1 kodo.
5. Įsitikinkite, kad veikia kalbos keitimo funkcija
Autentiškose interneto svetainėse kalbos keitimo funkcija visada veikia. Jei tokios funkcijos nėra arba, bandant tai padaryti, kalbos pakeisti negalite, jungtis prie tokios svetainės nederėtų.
6. Pabandykite spustelėti svetainės meniu juostos dalis
Jei šie neatsiveria, tai gali būti suklastota svetainė.
SEB banko užsakymu tyrimą atliko bendrovė „Norstat LT“ šių metų kovo–balandžio mėnesiais. Apklausoje internetu dalyvavo 1 000 18–74 metų Lietuvos gyventojų.