Išmanieji įrenginiai gerokai palengvina kiekvieno iš mūsų gyvenimą. Tačiau dažnas nesusimąsto, kokį kiekį duomenų išnaudojame naršydami ir kiek asmeninės informacijos saugo mūsų telefonas. Nors pagal tarptautinio kibernetinio saugumo indeksą Lietuva yra antra saugiausia valstybė kibernetiniame pasaulyje, svarbu nepamiršti, į ką reikėtų atkreipti dėmesį norint apsaugoti duomenis, esančius telefone.
Šiais laikais išmanusis telefonas naudojamas ne tik kaip susisiekimo įrenginys, tačiau atstoja ir kitokius kasdienybėje reikalingus prietaisus: banko kortelę, vaizdo kamerą; yra tarsi virtualūs vartai į parduotuves, darbą ir pan.
„Kad galėtume pilnavertiškai naudotis išmanaus įrenginio funkcijomis, turime susikurti įvairias paskyras, pasirinkti slaptažodžius, suvesti savo asmeninius duomenis. Telefone gausu informacijos apie mus: nuotraukų, susirašinėjimų, prieigos prie banko ar kitų konfidencialių duomenų. Svarbu žinoti, kaip visa tai apsaugoti. Pirmiausia reikėtų mokėti identifikuoti pavojų keliančias interneto svetaines ir jose nesilankyti bei nepateikti savo duomenų“, – sako „Samsung Electronics Baltics“ atstovybės Lietuvoje pardavimų verslui skyriaus vadovas Vaidas Bielinis.
Įvertinkite puslapių saugumą
Naršydami internete susiduriame su begalybe skirtingų interneto puslapių. Anot V. Bielinio, ne visi jie yra patikimi ir pataria, kaip įsitikinti, kad interneto puslapis saugus: „Jei adreso pradžioje yra „https“, tai reiškia, kad puslapis naudoja duomenų šifravimą ir yra saugus naudoti. Taip pat patikimame puslapyje visada turėtų būti paskelbta privatumo politika ir valdytojo kontaktinė informacija“, – aiškina pašnekovas.
Ekspertas priduria, kad jei vis dėlto užėjote į tokį puslapį, kuriame šių duomenų nėra, jokiu būdu nespauskite ant „iššokančių“ langų ar nuorodų ir nesijunkite prie jų, naudodamiesi savo asmeninių paskyrų (el. pašto, soc. tinklų) prisijungimo duomenimis, neveskite jokios asmeninės informacijos.
Internetinių sukčių aukomis dažnai tampa tie, kurie apsipirkinėja internetu. Iš pirmo žvilgsnio puslapis, iš kurio norima įsigyti prekę, atitinka visus saugumo reikalavimus, tačiau perėjus prie apmokėjimo dalies, vartotojas yra nukreipiamas į sukčių sukurtą, identišką banko puslapį. Kilus bent menkiausiam įtarimui, būtina patikrinti svetainės adresą, jos duomenis ir nevesti jokios asmeninės informacijos.
Pasak V. Bielinio, norint patikrinti, ar interneto svetainė yra saugi, nereikia turėti ypatingų žinių: „Apsilankę puslapyje, prie kiekvieno adreso, galite pamatyti spynos ikonėlę, ją spustelėjus, sužinosite visą informaciją apie puslapį – kokius slapukus (angl. cookies) naudoja, kada buvo sukurta, kokiame serveryje įkelta“, – pataria ekspertas.
Pavojų asmeniniams duomenims gali sukelti ir kenkėjiškos programėlės. Specialistas atkreipia dėmesį, kad, siekiant to išvengti, vertėtų programėles siųsti tik iš patvirtintų parduotuvių, tokių kaip „Google Play“. Be to, pravartu atkreipti dėmesį į leidimus, kurių prašo programa.
„Jeigu įdiegiate, pavyzdžiui, nuotraukų redagavimo programėlę, tačiau ji prašo niekuo nesusijusio leidimo pasiekti jūsų kontaktų sąrašą, tai turėtų būti pirmoji raudona vėliava ieškoti kitos alternatyvos“, – komentuoja V. Bielinis.
Jis taip pat pataria kritiškai vertinti ir nepasitikėti pateikta informacija apie galimus laimėjimus ar prizus, kai prašoma pateikti asmeninius ar mokėjimų kortelių duomenis. Dažnai sukčiai prašo atsisiųsti papildomas programėles ar paspausti ant konkrečios nuorodos, jei norite atsiimti laimėjimą. Išlikite budrūs ir nespauskite ant įtartinų aplikacijų, o jei netyčia paspaudėte, svarbu nepateikti jokių savo asmeninių duomenų.
Saugokite informaciją apie slaptažodžius ir prisijungimus prie paskyrų
Naudojantis keliomis skirtingomis paskyromis, rekomenduojama nenaudoti tų pačių slaptažodžių, tačiau įsiminti kiekvieno profilio slaptažodį gali būti sudėtinga. Todėl naudojant tą patį įrenginį, naršyklė sukuria galimybę išsaugoti slaptažodį skirtingoms paskyroms. Tai gali pasirodyti patogu, kadangi slaptažodžio nereikia įsiminti ir suvesti – naršyklė tai padaro už jus. Vis dėlto, ekspertas sako, kad tokio būdo reikėtų vengti bei neužsirašinėti prisijungimo prie paskyros duomenų užrašinėse, telefonuose ar kitur, nes taip kyla pavojus jūsų duomenų saugumui.
Kad nereikėtų įsiminti kelių dešimčių skirtingų slaptažodžių, B. Bielinis sako, kad verta pagalvoti apie slaptažodžių generatorių. Programa automatiškai generuoja patikimus slaptažodžius, kuriuos sunku atspėti, ir veikia kaip saugykla, kurioje galite rasti visus savo prisijungimus. Todėl jūsų paskyra tampa daug saugesne.
„Tam, kad būtume saugūs kibernetiniame pasaulyje, kuriama vis daug programinių įrangų ir sistemų, kurios padeda apsaugoti jūsų išmaniuosius įrenginius nuo galimų sukčių atakų ir galimybės pasiekti jūsų asmeninius duomenis“, – sako V. Bielinis.
Specialistas komentuoja, kad fiziškai izoliuoja slaptažodžius, PIN kodus, biometrinius duomenis, visus svarbius duomenis ir laiko juos saugioje aplinkoje. Naudojantis šia sistema, net patyrę įsilaužėliai negali įsibrauti į jūsų įrenginį, o įvykus kibernetinei atakai, sistema pradeda savęs sunaikinimo procedūrą, su kuria dingsta ir visi laikomi duomenys, taip apsaugodama informaciją nuo patekimo į sukčių rankas.
Nenurodykite savo asmeninių duomenų
Pašnekovas akcentuoja, kad jei apsaugos sistemos neturite, svarbu išlikti budriems ir atidžiai stebėti, kokius duomenis pateikiate įvairiuose interneto puslapiuose.
„Dalyje puslapių kurdami naują paskyrą tai galime padaryti, naudojant, pavyzdžiui, „Facebook“ ar „Gmail“ paskyras. Pasirinkus šį būdą, naujai paskyrai sukurti bus panaudoti jūsų duomenys, kuriuos naudojate kituose puslapiuose. Tokio būdo nepatartina pasitelkti registruojantis puslapiuose, kurie suteikia prieigą prie asmeninių duomenų. Tokiu atveju geriau prie puslapio jungtis naudojantis el. bankininkyste“, – aiškina V. Bielinis.
Registruodamiesi įvairiuose interneto puslapiuose, stenkitės pateikti kuo mažiau savo asmeninių duomenų – jei nebūtina, nenurodykite savo el. pašto, asmens kodo, gyvenamosios vietos adreso, vardo ir pavardės. Jei kažkurie iš šių duomenų privalomi nurodyti, tai darykite tik įsitikinę, kad puslapis yra saugus.
Taip pat pašnekovas siūlo vengti viešose vietose naudotis neapsaugotu „Wi-Fi“, kuriuo naudojasi daug nepažįstamų žmonių, kadangi toks interneto tinklas suteikia galimybę sukčiams lengviau įsibrauti į jūsų įrenginį ir pasiekti asmeninę informaciją.
