Artėjant masiniams išpardavimams apsipirkimas elektroninėje erdvėje vartotojus suvilioja nuolaidų gausa bei padeda gerokai sutaupyti, tačiau vis dažniau pasitaiko atvejų, kai išaugę interneto vartotojų srautai padidina ir nusikaltimų elektroninėje erdvėje tikimybę, rašoma „Devbridge“ siųstame pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Sukčiai randa vis daugiau prieigos būdų, kaip pasikėsinti į asmeninius vartotojų duomenis, sukeldami nemenkų finansinių nuostolių. Kaip apsisaugoti nuo kenkėjiškų atakų bei netapti sukčių taikiniu? Į ką reikėtų atkreipti dėmesį, norint saugiai apsipirkti, neišeinant iš namų? Įžvalgomis dalijasi IT įmonės „Devbridge“ duomenų saugumo analitikas Justinas Radzevičius.
Tikrinkite interneto svetaines
Anot J. Radzevičiaus, pirkimai internetu yra vis dar sparčiai populiarėjantis būdas apsipirkti Lietuvoje. Palyginus su praėjusiais metais, elektroninės prekybos vartotojų dalis padidėjo 9 procentais, o tai reiškia, kad vis daugiau žmonių pirmą kartą pabando, ką nors įsigyti internetu. Bet ne visiems ši patirtis būna sėkminga, ypač jeigu patenkama į sukčių rankas ir tokiu būdu prarandami asmeniniai jautrūs duomenys ar pinigai.
„Artėjant šventiniam laikotarpiui, kai skubėjimas tampa įprastu reiškiniu kiekvieno vartotojo kasdienybėje, natūralu, kad padidėja ne tik streso lygis, bet pagausėja internetinių apgavysčių skaičius, kuris gali stipriai apkartinti apsipirkimą. Visų pirma, prasidėjus išpardavimams, reiktų pasistengti neskubėti ir neapsigauti „per gerai“ skambančiais pasiūlymais. Jeigu tai skamba per gerai, kad būtų tiesa, greičiausiai, taip ir yra. Net ir su didelėmis nuolaidomis, juodojo penktadienio ar Kalėdų išpardavimo progomis, naujausių modelių telefonai niekada nebus perpus pigesni, tad reikėtų kritiškai žvelgti į tokius pasiūlymus ir nepulti iš karto atlikinėti pirkimo veiksmo. Tačiau jeigu taip nutinka, kad pasiūlymai suvilioja, reikia būtinai atkreipti dėmesį į pardavėjo svetainės autentiškumą, pasitikrinti ar tai gerai rinkoje žinomas pardavėjas? Jei taip, ar tai yra tikra to pardavėjo internetinė svetainė, o ne kokybiškai padaryta kopija su labai panašiu svetainės adresu?“, – pataria saugumo analitikas.
Išlaikykite budrumą ir sveiką nuovoką
Anot J. Radzevičiaus, svarbiausia perkant prekę internetu išlaikyti budrumą bei patikrinti informaciją apie pardavėją – perskaitykite atsiliepimus, informaciją apie prekės grąžinimo sąlygas – įsitikinti ir dėl prekės garantinio laikotarpio sąlygų.
Kartais net ir žinomose prekybos platformose, pavyzdžiui, „Ebay“ ar „AliExpress“, galite pamatyti neįtikėtinai mažą prekės kainą pas vieną konkretų pardavėją. Tokiu atveju, patikrinkite, kiek prekės užsakymų yra suformuota, ar atsiliepimai yra apie tą konkrečią prekę, ir ar ,apskritai, jų yra. Jei kažkas kelia įtarimų – pakanka luktelėti valandėlę kitą, ir tokį pardavėją jau bus identifikavę prekybos platformų apsauga, prekė išimta iš sąrašo, pardavėjas užblokuotas.
„Dėl nuolat augančių bandymų išvilioti vartotojų prisijungimo duomenis, sukuriant netikrą interneto svetainę ar apgaulingą elektroninį laišką, būtina skirti daug dėmesio ir nuolatinei darbuotojų edukacijai. Šiandien saugumas yra vienas iš svarbiausių prioritetų įmonėje, ypač tada, kai didžioji dalis procesų yra elektroninėje erdvėje, o daugelio įmonių darbuotojai nuolatos dirba nuotoliniu būdu. Mūsų darbuotojai taip pat dažnai naudojasi darbo kompiuteriais ir asmeninėms reikmėms, tai yra natūralu ir priimtina. Todėl nuolat skiriame daug dėmesio jų edukacijai, primindami apie galimas grėsmes ir atakas, kaip apsisaugoti ne tik savo asmeninius duomenis, bet ir kaip išvengti incidentų“, – teigia įmonės atstovas.
Neatskleiskite mokėjimo duomenų
J. Radzevičius pabrėžia, kad pirmiausia būtina įsitikinti, kad e. parduotuvė naudoja tinkamą sertifikatą, tai galima patikrinti pasižiūrėjus į spynelės logotipą, esantį šalia svetainės adreso lauko. Jeigu spynelės nėra, arba ji perbraukta raudonu brūkšniu, arba yra matomas raudonas šauktukas, tai reiškia, kad tinklalapis neturi saugaus sertifikato ir jame vesti savo asmeninius duomenis ar bankininkę informaciją yra nesaugu, o tokiu atveju, apskritai, net ir geriau visiškai nepirkti prekių iš tokių svetainių.
„Taip pat jeigu yra galimybė, pirkimą atlikite be registracijos ir prisijungimo. O jeigu registracija yra privaloma, pateikite minimaliai reikalingą informaciją apie save. Jeigu registracijos forma reikalauja privalomai suvesti perteklinę informaciją, pavyzdžiui, gimimo datą, asmens kodą, lytį it pan., tai neturi būti reikalinga informacija pardavėjui. Galimai duomenys gali būti pardavinėjami trečiosioms šalims. Todėl atsiskaitymui naudokite tik saugius metodus arba ,pavyzdžiui, vienkartines skaitmenines korteles. Venkite, jei tik yra įmanoma, naudoti savo pagrindinės kortelės duomenis. Jeigu vienintelis atsiskaitymo metodas yra asmeninė fizinė kortelė, patikrinkite, kad pirkimo metu, neišsaugote savo kortelės duomenų“, – akcentuoja analitikas.
Naudokite sudėtingus slaptažodžius
J. Radzevičiaus teigimu, tais atvejais, kai norima prekė yra prieinama tik mažai žinomose e. parduotuvėse, ar tai būtų labai nišinis produktas ar ypač nedidelio asortimento e. parduotuvė, būtinai paieškokite informacijos apie ją internete, ar yra kitų vartotojų atsiliepimų, ar e. parduotuvė turi nurodytus kontaktinius duomenis. Jei taip, visada yra gera idėja tiesiog paskambinti nurodytais kontaktais.
„Dauguma apgaulingų svetainių yra automatizuotos ir arba išvis nepateikia jokių kontaktų arba jie yra netikri. Todėl stenkitės neatlikinėti jokių pirkimų viešose vietose ir naudojantis viešu internetiniu ryšiu. Tai padidina riziką, kad asmeninė ar finansinė informacija gali būti nutekinta ar paprasčiausiai „nužiūrėta“, įsiminta pašalinių žmonių. Registracijos formose naudokite sudėtingus, prieš tai niekur nenaudotus slaptažodžius. Geriausia būtų naudoti atsitiktinai sugeneruotus slaptažodžius, tokias galimybės teikia modernios interneto naršyklės, siūlydamos registracijos metu sugeneruoti slaptažodį. Geriau yra jį pamiršti ir kito apsipirkimo metu atkurti, nei kad naudoti asmeninį ar darbinį slaptažodį, tuo atveju, jeigu e. parduotuvė patirtų kibernetinę ataką ir vartotojų duomenys būtų nutekinti“, – įsitikinęs duomenų saugumo analitikas.
