Vasarai, o kartu ir atostogų sezonui, pasibaigus žmonės grįžta į įprastą gyvenimo ritmą. Tačiau net jei atostogų malonumai jau spėjo pasimiršti, verta pagalvoti, ar jų metu nebuvote prisijungę prie svetimų įrenginių su savo profiliais, kadangi tokiais „palaidais galais“ gali pasinaudoti piktavaliai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Atostogų metu žmonės atsipalaiduoja, užsimiršta ir ne visada pagalvoja, kokių pasekmių gali turėti vienas ar kitas veiksmas. Situacijų būna pačių įvairiausių. Pavyzdžiui, dėl patogumo viešbutyje prie televizoriaus prisijungėte su savo „YouTube“, „Netflix“ ar „Spotify“ paskyra, o gal skubėdami oro uoste, bibliotekoje ar kavinėje svetimame kompiuteryje patikrinote savo „Facebook“ žinutes ar buvote prisijungę prie el. pašto kelionės bilietų atsispausdinimui ar persiuntimui – tokiais atvejais ne tik jūsų paskyra, privati informacija, bet ir prisijungimo duomenys gali likti pasiekiami pašaliniams asmenims. Todėl grįžus po atostogų derėtų pasirūpinti savo virtualių profilių saugumu, ypač jei to nedarote nuolatos“, – atkreipia dėmesį „Baltic Amadeus“ informacijos saugumo architektas Tomas Stamulis.
Pavojai – nuo pokštų iki rimtų nemalonumų
Kiek ir kokios žalos gali pridaryti tokius prisijungimus aptikę piktavaliai, priklauso nuo konkrečios situacijos. Tarkime, radus tik svetimą „YouTube“, „Netflix“ ar „Spotify“ prisijungimą išmaniajame televizoriuje didelių nuostolių padaryti gal ir nepavyks, bet įvairių nepatogumų sukelti galima nesunkiai. Pavyzdžiui, ištrinti ar pakeisti grojaraščius, mėgstamus muzikos ar vaizdo įrašus, paskelbti komentarų jūsų vardu, pratęsti prenumeratos paslaugą ir panašiai. Tačiau jei buvote ne tik prisijungę, bet ir išsaugoję savo mokėjimo kortelės duomenis, jūsų duomenis gali panaudoti bei apsipirkti el. parduotuvėse.
Svetimame telefone ar kompiuteryje palikti prisijungimai prie socialinių tinklų ar el. pašto profilių kelia didesnį pavojų. Piktavaliai gali tyrinėti jūsų susirašinėjimų istoriją, pasinaudoti žinutėse ar laiškuose esančiais duomenimis, apsimesti jumis, pavyzdžiui, kreipdamiesi finansinės pagalbos į jūsų gimines, draugus, net šantažuoti jus pačius grasindami paviešinti jautrią, asmeninę informaciją ar reikalauti išpirkos už paskyros grąžinimą. Taip pat įsilaužėliai be jūsų žinios gali atsisiųsti jums svarbius duomenis ir juos ištrinti iš jūsų paskyros, o tuomet reikalauti išpirkos už šių duomenų sunaikinimą ar grąžinimą.
Jei su savo el. pašto adresu ar „Facebook“ anketa esate susieję kitas paslaugas, virtualius profilius, pavojus kyla ir joms. „Ilgapirščiai gali naudotis jūsų profiliais ar tiesiog ilgą laiką juos stebėti jums nežinant, o veiksmų imtis praėjus keliems mėnesiams, kai jau ir pačias atostogas būsite užmiršę. Todėl reguliariai pasitikrinti prie kokių įrenginių esate prisijungę ir atsijunkite nuo įrenginių, kurie jums nepriklauso“, – pataria T. Stamulis.
Atsarga internete gėdos nedaro
Sužinoti, prie kokių įrenginių esate prisijungę ir nuo nepageidaujamų atsijungti, galite užėję į naudojamos paskyros nustatymus. Pavyzdžiui, „Google“ atveju paskyros nustatymuose reikėtų rinktis „Saugos“ skiltį ir „Jūsų įrenginiai“; „Facebook“ ieškokite „Saugumas ir prisijungimas“; „Apple“ ir „Microsoft“ tam turi atskirą „Įrenginių“ skiltį.
Jei pastebėjote įtartiną veiklą, paskyrų aktyvumą svetimuose įrenginiuose arba tiesiog norite būti visiškai ramus, vertėtų pasikeisti paskyros slaptažodį, o taip pat, jei to dar nesate padarę, aktyvuoti patvirtinimą dviem veiksmais (angl. Two-Factor Authentication). Tokiu atveju, net jei būtų bandoma įsilaužti į jūsų paskyrą ar pakeisti slaptažodį, jūs iškart apie tai sužinosite ir galėsite užkirsti kelią.
„Rekomenduojama nei prie asmeninių, nei prie verslo nesijungti naudojantis svetimais, jums nepriklausančiais įrenginiais. Tačiau jei kitos išeities neturite, jokiu būdu neišsaugokite juose prisijungimo, mokėjimo duomenų ir neužmirškite atsijungti, išvalyti naršymo istoriją, slapukus. Taip pat dirbant su jautriais duomenimis, ypač – naudojantis internetine bankininkyste, reikėtų vengti viešų „Wi-Fi“ tinklų, ar bent jau jungtis per virtualų privatų tinklą (VPN), kuris užšifruoja duomenų srautą ir jis tampa nepasiekiamas pašalinėms akims“, – vardija T. Stamulis.
Jei visgi jūsų paskyra buvo „nulaužta“, nepulkite į paniką – didelė tikimybė, kad ją galėsite atgauti, tik tam prireiks laiko ir kantrybės. Paslaugų teikėjai įprastai noriai bendradarbiauja ir padeda susigrąžinti prisijungimo duomenis teisėtiems paskyrų savininkams. Ypač jei esate užsiregistravę tikru vardu ir pavarde: tuomet svarbų vaidmenį atliks jūsų asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas.