DESI (Digital Economy and Society Index) indeksas rodo, kad 4 iš 10 suaugusiųjų stokoja skaitmeninių įgūdžių, o tai gali būti panaudota prieš mus pačius. Padaugėjus kibernetinių nusikaltimų siejamų su Rusijos atakomis ypač svarbu žinoti kaip kibernetiniai įsilaužimai gali pakenkti kiekvienam ir ką reiktų žinoti apie savo asmens duomenų pateikimą registruojantis į naują platformą.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Kibernetinių išpuolių ir kibernetinių nusikaltimų skaičius Europoje auga ir jie tampa vis rafinuotesni. Anot Jevgenij Abdulajev, „Vilnius Coding School“ vykdančiojo vadovo kiekvienam vartotojui, kuris rūpinasi savo duomenų apsauga yra itin svarbu pasidomėti svetainės/platformos privatumo politika.
„Neretai nutinka taip, jog įvairius įrenginiai, platformos, programėlės, svetainės norint užtikrinti tam tikrus funkcionalumus gali dalintis Jūsų duomenimis su trečiosiomis šalimis (angl. third-parties), taip pat, tai yra daroma siekiant užsidirbti. Jūsų duomenys gali atsirasti įvairiausių įmonių/verslų rankose, kurių motyvai gali būti įvairus, tačiau dažniausiai – tiesioginė reklama“, – įspėja J. Abdulajev.
Jam antrina ir startuolio „TermsHub“ teisininkė Aušra Starkutė-Šyvokienė, kuri pabrėžia, kad būtent privatumo politika skirta per svetainės kanalą gaunamų duomenų apsaugai. Taip pat atkreipia dėmesį, jog svetainės renkančios ir turinčios jūsų asmens duomenų, privalo suteikti jums teisę susipažinti su jų turimais duomenimis ir gauti jų kopiją bei bet kokią susijusią papildomą informaciją (kaip antai jūsų asmens duomenų tvarkymo priežastį, naudojamų asmens duomenų kategorijas ir pan.).
Kaip reiktų reaguoti jei sužinote, kad buvo vykdomas kibernetinė ataka prieš įmonę, kuriai esate pateikę savo asmens duomenys?
J. Abdulajev visų pirma, pataria nedelsiant pasikeisti visus savo slaptažodžius, kadangi su šiais duomenimis „įsibrovėliai“ gali bandyti jungtis į kitas paskyras. Taip pat svarbu informuoti aplinką apie tai, jog duomenys galėjo būti nutekinti, nes to pasėkoje gali būti platinamos nepatikimos nuorodos.
Ne mažiau svarbus proaktyvumas – kreiptis į įmonę prieš kurią buvo vykdomas kibernetinis įsilaužimas ir išsiaiškinti kaip sprendžiama ši problema, ar buvo ir jei taip – kokie duomenys galėjo būt nutekinti.
Taip pat svarbu stebėti aktyvumą banko sąskaitoje ir pastebėjus operacijas, kurių nevykdėte, nedelsiant kreiptis į banką.
Baziniai dalykai, kuriuos turėtų žinoti kiekvienas interneto vartotojas
Anot J. Abdulajev, visu pirma, reikėtų nenaudoti paprastų slaptažodžių. Rekomenduojama, kad slaptažodis būtų mažiausiai iš 12 simbolių, jame turi būti tiek didžiosios, tiek mažosios raidės, skaičiai ir specialūs simboliai. Taip pat yra itin svarbu nenaudoti vieno slaptažodžio visoms savo paskyroms, idealiu atveju kiekvienai paskyrai vis kitas, sudėtingas slaptažodis. Jis primena, kad rinkoje galima rasti nemažai nemokamų sprendimų, kurie gali sugeneruoti itin saugius slaptažodžius ir juos saugoti.
Antra, jeigu gavote įtartiną el. laišką (pvz. Jums nežinomas siuntėjas, jo el. pašto adresas yra sudarytas iš atsitiktinių raidžių ir pan.) neatidarinėti jame esančių nuorodų ir priedų, kurie gali būti kenksmingi ir pridaryti žalos. Neretai tokius laiškus galima atpažinti iš nerišlaus arba su klaidomis parašyto teksto. Kadangi tokie tekstai neretai būna automatiniu būdu išversti iš kitos kalbos į lietuvių. Pasitikrinimui tokį tekstą galima įkeli į Google ir tikėtina, jog rasite straipsnių apie tai, jog šis tekstas naudojamas sukčiavimui.
Trečia, jeigu naudojatės svetimu kompiuteriu ar bendru kompiuteriu viešose erdvėse, knygynuose ir kita nepamirškite atsijungti nuo visų paskyrų prie kurių jungėtės, kad kiti asmenys negalėtų pasinaudoti Jūsų duomenimis.
Ketvirta, jeigu esate užsiregistravę įvairiuose portaluose ar programėlėse, kurių nebenaudojate – rekomenduojame išsitrinti paskyras, kadangi kibernetinio įsilaužimo į tokią svetainę ar servisą metu Jūsų duomenys gali būt nutekinti.
Penkta, įsidiekite kompiuteryje antivirusinę programą, kuri galėtų sustabdyti arba apriboti kenkėjiškos programinės įrangos veikimą Jūsų įrenginyje.
